Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1957 m. 2 vasaris
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Baltinis — Mūsų tautinių siekimų pagrindai ..................................................................................... 49
Kazys Bradūnas —  Morenų ugnys: Vandens pagarbinimas, Sandoros skrynia, Girios, Namų įkūrimas, Medžioklė, Duona (eil.)    ........................................................................................................ 55
J. Venckus — Šv. Ignacas Lojola ........................................................................................................... 56
Gabriela Mistral — Motinos dulkės, Vaikams, Verkiu, Dievas, Pasaulis, Tavęs belaukiant (eil.) .... 64
Antanas Maceina — Velnio arija ............................................................................................................ 66
Vitalija Bogutaitė — Į savo žemę (eil.) ................................................................................................... 73
A. Mažiulis — Nepriklausomos ir dabartinės Lietuvos tautosakos darbai .......................................... 74

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
Paulius Stelingis — Gabriela Mistral, didžioji meilės poetė ................................................................ 86

MENAS
Coppelius — "Kanarėlės" premjera .................................................................................................... 88

MOKSLAS
Jonas Rugis — Nauji logikos keliai ...................................................................................................... 89

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Juozas Girnius — Atsakymas kun. St. Ylai liberalizmo klausimu ........................................................ 91
Pasaulio Liet. Bendruomenės seimas .................................................................................................... 94

ĮVYKIAI    ............................................................................................................................................... 95
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ TAUTINIŲ SIEKIMŲ PAGRINDAI PDF Spausdinti El. paštas


1. Žmogaus prigimtis ir tautiniai siekimai
Tarp mūsų yra susidaręs reikšmingas paprotys švęsti tautos šventę, Vasario Šešioliktąją, ir tremties sąlygose. Ši šventė primena mums buvusias laisvės dienas, stiprina mūsų tautinę sąmonę ir ugdo mūsų tikėjimą į nepriklausomos valstybės atstatymą. Yra labai svarbu, kad tikėjimas į laisvą gyvenimą ir troškimas atkurti savo valstybę būtų visados gyvas mumyse. Kol mumyse yra laisvės troškimas, tol yra ir vilčių, kad mūsų troškimai išsipildys. Gilus tikėjimas gimdo mintis ir norus, o norai virsta darbais. Jei žlunga tikėjimas, žlunga viskas, nes žmogus, kuris niekuo netiki ir nieko netrokšta, nieko ir nepasiekia. Juo stipresnis bus mūsų troškimas savo valstybę atkurti, juo didesni bus mūsų darbai ir kovos ryžtas. Ir praeitis ir dabartis rodo, kad tautos, kurios trokšta laisvės ir dėl jos kovoja, ją ir pasiekia. Todėl bendrai švenčiama mūsų tautos šventė nėra tik istorinio įvykio paminėjimas, bet jėgų ir ryžto ugdymas kovai dėl tautos laisvės.
Skaityti daugiau...
 
MORENŲ UGNYS PDF Spausdinti El. paštas

VANDENS PAGARBINIMAS
Pagarbintas vanduo šaltinių,
Pagarbintas giliųjų šulinių,
Pavasario upių
Galingo potvynio
Ir vasaros brastų.
Palaimintas lietus.

Girdo vanduo mano bandas,
Tekėdamas į vakarus ...
Skaityti daugiau...
 
ŠV. IGNACAS LOJOLA PDF Spausdinti El. paštas
KETURI ŠIMTAI METŲ NUO JO MIRTIES (1556—1956)

Anų laikų panorama
XV šimtmečio pabaigoje, kada gimė šv. Ignacas, Europoje vyko dideli dalykai. Jau baigėsi viduramžiai, kada buvo viskas viena: vienas popiežius, viena Bažnyčia, vienas tikėjimas, vienas imperatorius, viena kalba — lotynų, kurią visi suprato — kunigai, vienuoliai ir vienuolės, universitetų profesoriai ir valsčių viršaičiai. Visi iš vieno statė tas gražias ir žavingas gotikos katedras, kūrė universitetus, ligonines, filosofiją, teologiją. Vienuolynai klestėjo su savo dideliais šventaisiais ir mistikais. Uolūs vienuoliai kruopščiai perrašinėjo graikų, lotynų rankraščius, Šventą Raštą, mišiolus ir pan.

Jau viduramžiams besibaigiant, prasidėjo nauji sąjūdžiai: vienas vadinosi humanizmas, kuris atgimdė senąsias klasines kalbas, graikų, lotynų klasikus. Žmonės pradėjo geriau pažinti Olimpo ir Romos dievus, negu krikščionių religiją. Kitas sąjūdis vadinosi renesansas, kuris reiškia atgimimą.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
(1889 - 1957)

MOTINOS DULKĖS
Kodėl manęs jieškojai, žvelgdamas į žvaigždėtą naktį? Esu aš čia; paimk mane savo ranka. Saugok mane, nešiok mane. Aš nenoriu, kad m,ane tryptų galvijų bandos, nei kad šliužai slinktų mano keliais. Paimk mane į savo ranką ir nešiok su savim. Juk aš tave taip nešiojau. Kodėl ir tu manęs nepanešiotum?

Viena ranka skini gėles ir apkabini moteris, ir antrąja priglaudi prie krūtinės savo motiną.

Paimk mane ir įmaišyk su manimi gilią vazą šio pavasario rožėms. Jau esu buvusi taurė, bet taurė pripildyto kūno, ir globiau rožių šakelę: tai nešiojau tave. Aš pažįstu kilmingą anos taurės liniją, nes buvau tavo motinos įsčius.
Skaityti daugiau...
 
VELNIO ARIJA PDF Spausdinti El. paštas
TĘSINYS

4. Būties dualizmas Dostojevskio pergyvenime
Kad būtis yra sukilusi, kad viršum šio regimojo pasaulio esama kažkokio kitokio, kad mūsoji regimybė neišsemia visos mūsų būties, tai patyrė Dostojevskis savoje Nevos vizijoje. Ši vizija yra ne kas kita, kaip trumpas aprašymas vieno pergyvenimo, kurį Dostojevskis turėjo jaunystės metais ir kurį paskui pavaizdavo "Petrapilio svajonėse" (1861). Prieš nagrinėdami šį pergyvenimą, turime pastebėti, kad Dostojevskis savo jaunystėje buvo svajingas ir romantiškas. Jį žavėjo tolimos šalys ir praėję amžiai, traukė visa, kas egzotiška ir didvyriška. Artimajai, regimajai tikrovei jis buvo taip lygiai aklas, kaip daugybė rusų. Jis domėjosi tik tuo, kas paslaptinga, nuostabu, fantastiška. Jis mielai skaitė istorinius W. Scotto romanus ir fantastinius Hoffmanno pasakojimus. Tačiau Nevos vizijos akimirką jam atsivėrė akys, ir Dostojevskis staiga suprato, kad nėra nieko fantastiškesnio ir nuostabesnio, kaip tikrovė.
Skaityti daugiau...
 
Į SAVO ŽEMĘ PDF Spausdinti El. paštas
Ateinu pas Tave,
Kad laukiniai paukščiai
Nebelankytų.
Ateinu pailsėt — laiko kartumu
Persunktą veidą nušluostyt.
Ateinu susirasti poilsiui
Vietos
Amžinam guoliui.
Skaityti daugiau...
 
NEPRIKLAUSOMOS IR DABARTINĖS LIETUVOS TAUTOSAKOS DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
Paskutiniu metu iš Lietuvos į Vakarus išvežama daugiau ir įvairesnių knygų, jų tarpe ir tautosakos darbų, jog galima susidaryti gana tikslus vaizdas, kas šioje srityje ir kaip dirbama. Tačiau pilnai suprasti šiems darbams, tenka peržvelgti ir Nepr. Lietuvos laimėjimai, nes šiandieniniai yra su anais daug kuo susiję arba tiesioginė jų tąsa.

1. Nepr. Lietuvos tautosakos rinkiniai ir darbai
Atsikūrus Lietuvos valstybei, iš dalies jau šiokią ar tokią taiką su kaimynais turint, 1922 steigiant pirmąjį savo mokslo židinį — Lietuvos Universitetą (Kaune), nors tautosakos dirvose ir buvo daug kas padaryta, tačiau laisvoji Lietuva nieko nepaveldėjo. Nuo 1907 m. veikianti Vilniuje Lietuvių Mokslo Draugija, kuri savo bibliotekoje buvo sutelkusi tautosakos leidinius ir surinkusi arti 9500 dainų, per 3500 pasakų ir per 20,000 kt. tautosakos užrašų, kas anų dienų sąlygose buvo milžiniškas tautosakos lobynas, buvo likusi už laisvosios Lietuvos sienų ir visu anuo lobiu nebuvo galima pasinaudoti. Tuo metu Kaune nebuvo nei didesnės lituanistinės bibliotekos, nei reikšmingesnių tautosakos rinkinių, nors vienas kitas jų maišėsi Valstybinėje Archeologijos Komisijoje. Žemaičių Kunigų Seminarijos bibliotekoje, Lietuvių Meno Kūrėjų Draugijoje ar pas atskirus asmenis. Todėl Lietuvos Universitetui, kuriam tuo metu buvo pavestas ne tik mokomasis,
Skaityti daugiau...
 
GABRIELA MISTRAL — DIDŽIOJI MEILĖS POETĖ PDF Spausdinti El. paštas


Sausio 10 d. Hempsteado ligoninėje prie New Yorko mirė garsioji Pietų Amerikos poetė Gabriela Mistral, pakirsta vėžio ligos.

Apie ją "Aiduose" 1951 m. buvo plačiau rašęs P. Gaučys, duodamas ir vertimų iš jos kūrybos. Keletą dalykų ta proga išvertė ir J. Kėkštas.

Skaitytojus stebino jos įkvėpimo gaivumas, originalumas ir išraiškos galia. Dabar, jos mirties proga, norėtume dar kartą žvilgtelėti į šią nuostabią Pietų Amerikos dukrą.
Skaityti daugiau...
 
"KANARĖLĖS" PREMJERA PDF Spausdinti El. paštas
1956 m. spalio 20-21 dienomis Čikagoje jvyko Kosto Ostrausko "Kanarėles" pirmieji spektakliai. Del kiek neįprasto simbolinio charakterio ši drama susilaukė įvairių atsiliepimų: kai vieni ją peikė dėl pasirinktų neįspūdingų charakterių (ubagų), kiti ją gyrė kaip originalų bandymą, o treti joje įžiūrėjo smerktinas ambicijas kurti naują religiją. Iš tiesų, dramos herojai nėra iškilmingi ir įžymūs žmonės, bet skurdžiai elgetos, tačiau jų trobelėn įžengus konfliktas yra didelis ne tik patiems veikėjams, nes kartu jis simbolizuoja ir bendrą žmogiškų iliuzijų sudužimo problemą. K. Ostrausko drama yra neabejotinai idealistinė ir tuo ji yra panaši į šviesias liaudies pasakas apie laimės ar užburtos pilies jieškojimą.
Skaityti daugiau...
 
NAUJI LOGIKOS KELIAI PDF Spausdinti El. paštas
Neseniai Dubline, Airijoje, mirė žymus lenkų mokslininkas Jonas Lukasievičius, nuo 1946 m. čia dirbęs Airių Mokslo Akademijoje kaip matematinės logikos skyriaus vedėjas. Plačioji visuomenė mažai ką žinojo apie Lukasievičių, bet mokslo pasaulyje jo vardas ir darbai plačiai nuskambėjo, kaip vieno iš didžiųjų šių laikų mokslo pionierių, naujųjų logikos kelių jieškotojo ir kūrėjo. Daug kas yra linkęs lyginti Lukasievičių su naujosios geometrijos kūrėju Lobačevskiu. Tik pastarasis gyvas nesulaukė savo mokslinių išvedžiojimų pripažinimo, o Lukasiavičius buvo laimingesnis ir dar gyvas susilaukė mokslo pasaulio susidomėjimo ir augšto įvertinimo. Apie jo darbus ir jų svarbą jau seniau kalbėjo tokie mokslo vyrai kaip Langevin, Eddingtonas, lordas Russell ir kiti. Jo mokinys ir darbų tęsėjas Alfredas Tarški dabar yra pasaulinio garso matematikas-logikas.
Skaityti daugiau...
 
ATSAKYMAS KUN. ST. YLAI LIBERALIZMO KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Pereitame šio žurnalo numeryje, visuomeninėje apžvalgoje, kun. St. Yla dar kartą grįžo prie liberalizmo, kuriam jis anksčiau jau buvo paskyręs keturis straipsnius ("Lietuviškasis nacionalizmas liberalizmo ženkle", Aidai 1955, 7, 8 ir 9 nr. nr; 1956, 1 nr.). Nors šie straipsniai buvo sutelkę daug įvairių citatų, kilo klausimas, ar visa ši studija nesirėmė saviška liberalizmo samprata, greičiau žadinusia polemiką, negu susipratimą. Dėl to šiame žurnale pasisakiau straipsniu, įvardintu "Liberalizmo klausimu" (Aidai, 1956, 4 nr.). Deja, savo žodžiu nepajėgiau St. Ylos pasiekti. Visa tai, ką aname straipsnyje bandžiau atskleisti, jis rado tik mano metodine "paklaida", lyg ir šios rūšies klausimai būtų panašūs į matematikos uždavinius. Nesiryžtu plačiau grįžti nei prie St. Ylos teigtųjų tezių, nei prie savųjų, nes nėra reikalo žurnalo skaitytojus varginti tuo, ką jie patys lengvai gali rasti atsiskleidę senesnius žurnalo numerius. Kiek tačiau manosios mintys, St. Ylai bejieškant jose metodinės "paklaidos", susilaukė savotiškos, man svetimos interpretacijos, jaučiu reikalo bent trumpai vėl sustoti ties mūsų polemisto naujuoju pasisakymu.
Skaityti daugiau...
 
PASAULIO LIET. BENDR. SEIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Istorinis žingsnis
šiandien, kai mūsų Lietuva yra svetimųjų okupuota ir mūsų tautos valstybinė organizacija paversta rusiškojo komunistinio imperializmo tarnaite, laisvajame pasaulyje pasklidę lietuviai savo tautinę gyvybę gali išlaikyti tik savanorišku susiklausymu savosios tautinės bendruomenės ribose.

Džiugu yra, kad daugelyje laisvojo pasaulio kraštų lietuviai jau yra sudarę savai bendruomenei organizaciją. Tačiau atskirų kraštų lietuvių savitarpio santykiams ir bendradarbiavimui ugdyti, o prireikus ir viso pasaulio lietuvių vardu prabilti, yra būtinas vienijantis centras. Pasaulyje pasklidę lietuviai turi sudaryti vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę.

Tam tikslui 1958 metais New Yorke įvyksta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas. Tai istorinės reikšmės žingsnis. Kad jis būtų sėkmingas, visų kraštų lietuviai turi įsisąmoninti jo vaidmenį ir tinkamai atlikti jo atžvilgiu tenkančias pareigas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Eugenijus Gruodis: AGUONOS IR SMĖLIS. Eilėraščiai. Išleido Lietuviškos knygos Klubas, Chicago, 70 p. Kaina $1.00.

Dr. Antanas Kučas: LIETUVIŲ ROMOS KATALIKŲ SUSIVIENIJIMAS AMERIKOJE. Išleido LRK Susivienijimas Amerikoje. Wilkes-Barre, , 1956. 370 p.

Algirdas Landsbergis: ILGOJI NAKTIS. Novelės, 176 p. "Nidos" klubo leidinys nr. 16, 1956 m.
Nelė Mazalaitė: PIŪTIES METAS.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    "Aidams" įžengus į aštuntuosius metus Amerikoje, gauta nuoširdžių sveikinimų ir palankių atsiliepimų. Tarp kitų, Kanadoje išeinąs savaitraštis "Nepriklausomoji Lietuva", kurį redaguoja J. Kardelis, sausio 23 d. 4 nr. rašo:

"Didelis, gražiai leidžiamas, puikai puošiamas žymiais menininkų kūriniais, visada kupinas aktualiomis temomis "Aidų" žurnalas jau užbaigė septintuosius metus ir pradėjo eiti aštuntuosius metus. Tai yra reikšminga.

"Nelengvas uždavinys leisti kultūrinį rimtą žurnalą. Skaitytojų jis daug neturi, nors, atrodo, galėtų turėti, nes inteligentiškos lietuvių publikos yra pakankamai. Deja, daugelis, nors ir vadinasi inteligentais, bet dar nėra pasiekę to kultūrinio lygio, kad jaustų gyvą reikalą bendrauti mintimis su kitais intelektualais.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
A. Jautokaitė, Chicago, III.; J. Daukaitė, Detroit. Mich.: kun. Pr. Geisčiūnas, Fromberg, Montana; dr. St. Petrauskas, Elizabeth, N. J.; dr. P. J. Bagdanavičius, V. Koppas. Brooklyn, N. Y.
 
AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
M. Krasauskas, A. Kundrotas, Chicago, III.; A. Girnius, Jamaica Plain, Mass.; Liuda Ozebergytė, Toronto, Ont. Canada.

 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — T. Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai