|
|
1971 m. 5 gegužė
JAV Lietuvių Bendruomenes darbo kliūtys ir jų priežastys |
|
|
|
Parašė ANTANAS GAILIUŠIS
|
Spausdiname šį diskusinį straipsnį, laikydamiesi nusistatymo, kad kultūros žurnalas turi likti atviras ir bendrosioms visuomeninėms mūsų išeivinės bendruomenės problemoms. Diskusijų "ugnin" pastaruoju metu vėl pateko pati Lietuvių Bendruomenės samprata. JAV šias diskusijas itin aštrina vis nepasiekiamas LB ir ALTos bendradarbiavimas. Straipsnio autorius yra PLB valdybos narys ir dabartinei LB struktūrai daromus priekaištus bei siūlomus reformų projektus vertina LB požiūriu. O tas požiūris yra pati LB prigimtis: visiems jungti LB privalo likti nepartinė, šiam LB pagrindui grėsmę autorius randa tuose, kurie vienaip ar antraip norėtų supartinti ir LB. Visose partijose yra žmonių supratusių LB nepartinį pobūdį, kaip yra likusių, kuriems tai sunku suprasti. "Partijų" žodžiu autorius ir turi mintyje tuos, kurie ir į LB žvelgia partiniu žvilgiu. Tačiau saugoti LB nepartinį pobūdį nereiškia aplamai pasisakyti prieš partijas, juo labiau prieš mūsų politinės kovos bendrines organizacijas. Red.
Didžiausia ir seniausia lietuvių išeivių kolonija yra Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Išeivių gyvenimas čia visada buvo judrus, organizuotas, nuolat vyko įvairūs suvažiavimai, augo parapijų ir salių statybos, leidžiami laikraščiai ir t. t. Ši mūsų kolonija tebėra judri iki šių dienų. Judrūs ne tik naujieji ateiviai, bet ir senoji karta tebesireiškia lietuvių gyvenime: palaiko parapijas, skaito lietuvišką spaudą, turi chorų ir kt. JAV lietuvių gyvenimas kūrybingas, bet turi ir nesutarimų. Daugiausia nesutariama ne dėl siekiamų tikslų, bet dėl antraeilių dalykų. Be mažų išimčių, visa išeivija sutaria dėl kovos už Lietuvos laisvę ir lietuvybės išlaikymą. Šie tikslai laiko išeiviją susibūrusią apie bendrines organizacijas, iš kurių Amerikos Lietuvių Taryba — ALT seniausia. Lietuvių Bendruomenė — LB jauniausia. Bendrinės organizacijos, ypač LB, saugo išeiviją nuo susiskaldymo. Išsiskyrus tikslams, bendras darbas būtų neįmanomas — ALTa, LB tuoj subyrėtų.
|
Skaityti daugiau...
|
Balys Auginas — Eilėraščiai |
|
|
|
Parašė Balys Auginas
|
IŠDUOTASIS
Simui Kudirkai, Žmogui, iškeistam j žuvį.
Esu, lyg apeigų žuvis: Auka Augurų barbariškam durklui, Bespurdanti ant Judo delno Nelaisvės ritualo šoky — Mano drumzlinuos vyzdžiuos Kruvina Jūsų sąžinės naktis.
Esu tik beteisė žuvis, (Su parduota širdim, Su vilties ašakom!) Konvulsijų liepsnoj Jaučiu bedūžtančią Didžiųjų vandenų Kraujuotą laisvės putą.
Kodėl mane, kaip akmenį, Atiduodat Nelaisvės paminklui? Drebančiom rankom Žastelėje akysna Laisvom pamario smiltim— Lyg sėklomis mirties?
|
Skaityti daugiau...
|
PAMIRŠTOJI PIONIERE Santeklių Ona Bagnickaitė |
|
|
|
Parašė Vanda Sruogienė
|
Ona Bagnickaitė buvo pirmoji menininkė Lietuvoje, kuri pradėjo platesniu mastu taikyti mūsų liaudies audinių raštus modernaus buto įrengimui — kilimams, panneaux, užuolaidoms, staltiesėms, lovatiesėms ir kt. Ji su savo darbais dalyvavo žemės ūkio parodose, iškeldama mūsų tautinių ornamentų grožį ir propaguodama idėją, kad savi darbai pakeistų dažnai banalų ir net neskoningą importą. Jos biografija iškeltina, nes ji yra įdomi, ypač, kad Bagnickaitės ryšiai buvo išėję toliau už sienų to žemaičių dvarelio, kuriame ji gyveno ir dirbo.
Santeklių dvarelis ir jo savininkės
Šia proga pravartu pažvelgti ir į patį dvarelį, Santeklius, ir jo gyventojus, nes gi aplamai dvarų pasaulis Lietuvoje yra nugrimzdęs į negrąžinamą praeitį. Maža kam jis yra arčiau žinomas, ne daug kas iš mūsų visuomenės juo domėjosi, o jaunimui tai visai terra incognita. O tai juk buvo integralinė Lietuvos dalis, kultūros oazės, kad ir izoliuotos nuo kaimo, kad ir ilgus amžius slėgusios mūsų liaudį ir ne be pagrindo kaimo žmogaus neapkenčiamos, bet ne-likusios jam be įtakos. Santeklių dvarelis, jei ne būdingas visam mūsų kraštui, reprezentavo ne retą Žemaitijoje dvarų ryšį ir su kaimu, ir su tautinio lietuvių atgimimo žadintojais, ir vėliau su nepriklausomosios Lietuvos veikėjais.
Santekliai! Tą vietovę žinojo Juozas Tumas-Vaižgantas, žavėjosi jos grožiu, tik, kaip jis pats man sakė, pavartojęs jos vardą "Pragiedruliuose", suteikdamas jai kitokį turinį.
|
Skaityti daugiau...
|
BALTASIS ERELIS - LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBES GYNĖJAS PER II PASAULINI KARĄ |
|
|
|
Parašė ALGIRDAS BUDRECKIS
|
II pasaulinio karo metu Didžioji trijulė — JAV, Didžioji Britanija ir Sovietų Sąjunga — bandė palaidoti Pabaltijo valstybių klausimą. Atsirado Pabaltijo valstybių, ypač Lietuvos, gynėjas iš netikėtos pusės — iš lenkų egzilų vyriausybės. Laisvieji lenkai dėjo pastangas išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę. Žinoma, pagal savo interpretaciją.
Iš visų egzilinių veiksnių lenkai buvo geriausiai susiorganizavę. Jie turėjo egzilinę vyriausybę Londone, prie kurios Trijulė paskyrė savo ambasadorius. Londonas kasmet skirdavo 300 mil. svarų sterl. subvencijos. Laisvųjų lenkų korpas turėjo 250.000 karių, išdėstytų nuo Kaspijos krantų ir Persijos iki Šiaurės Afrikos. Londone miklinosi lenkų parašiutininkai. Vadinasi, kaip De Gaulle prancūzai, lenkai buvo aktyvūs karo sąjungininkai.
Lenkų vyriausybės ir armijos spiritus rao-vens buvo generolas Vladislovas Sikorskis. Gabus krikščionių demokratų pažiūrų kariškis ir karštas lenkų patriotas, Sikorskis vaidino svarbų politinį vaidmenį Londone ir dalinai Vašingtone. Po I pas. karo lenkų - sovietų karo metu jis vadovavo V armijai, kuriai priklausė Beniakainių grupė, Pilsudskio įsakymu įvykdžiusi generolo Želigovskio "sukilimą" užimti Vilniui, sulaužant ką tik pasirašytą Suvalkų sutartį. 1922 jis buvo ministras pirmininkas, 1923-26 — karo ministras. Sikorskis nepalaikė Pilsudskio diktatūros ir buvo opozicijoje prieš "pulkininkų kliką", kuri apsupo diktatorių.
1939, kai Vokietija ir Sovietų Sąjunga padalijo Lenkiją, tuometinis lenkų diktatorius maršalas E. Rydz-Smigly kurį laiką slapstėsi Rumunijoje. 1940 gruodžio mėn. grįžo Lenkijon incognito ir netrukus mirė (1941). Iniciatyvos ginti Lenkijos interesus ėmėsi opozicininkas Sikorskis. Jis Prancūzijoje sudarė egzilinę vyriausybę, 1939 rugsėjo 30 tapdamas ministru pirmininku, o 1939 lapkričio mėn. ir laisvųjų lenkų kariuomenės vadu. 1940 vasarą lenkų vyriausybė persikėlė į Londoną.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė BRONIUS POVILAITIS
|
Rūkymas, kartu ir tabakas, pastaruoju laiku yra tapę karštų diskusijų objektu ryšium su paskelbtais statistinio pobūdžio raportais apie cigarečių rūkymo žalą žmogaus sveikatai. Tuose raportuose ypatingai pabrėžiama cigarečių rūkymo ryšys su plaučių vėžiu ir nikotino su kai kuriomis širdies ligomis. Šiaurinės Amerikos ir Europos spaudoje randama daug šiuo klausimu pasisakymų, dažnai vienas kitam griežtai prieštaraujančių. Iš tokių pasisakymų skaitytojas nevisada gali susidaryti bešališką nuomonę dėl pagrindinių žinių trūkumo. Tos žinios gi turėtų sudaryti objektyvų foną, kuriame kontraver-siniai sveikatos klausimai turėtų būti sprendžiami. Šio straipsnio tikslas ir yra pateikti eilę svarbesnių žinių apie tabaką ir jo alkaloidus (nikotiną), visai neliečiant sveikatos problemų.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė PETRAS MELNIKAS
|
Barzdotas Terry viena ranka prilaikė seno Volkswageno vairą. Veidrodėlyje jis matė tingiai išsitiesusį Domą. Ypač jo barzdą. Leidžiantis pakalnėn, Terry sumurmėjo: — Ar nesmagu? — Duok benzino, duok. — Domas sujudėjo. — Duodu, sun-of-a-gun, bet mašinikė maža. Pelė. Nepajėgia. Biologiškai, tur būt, kačių bijo. — Tai padaryk kate! — skubino Domas, ir Terry spustelėjo. —Na, matai? — Ja-a. Lekia dabar kaip katė, bet pakelės šunų prisibijo. — Tai padaryk ją šunimi, kad tave ... — iškošė Domas ir atsikrankštė. Terry sekė akimis greitį. — Šitaip, Terry, taip. Gerai. — Domai. Ar šuo ko nors bijo? — Ko? — Tigro! — Įsakymas! Šuo turi tapti tigru!
|
Skaityti daugiau...
|
KOVOTI PRIEŠ BLOGI — NE PRIEŠ ŽMONES |
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
šio žurnalo metinėj apžvalgoj buvo su rūpesčiu konstatuota, jog vidinė įtampa ima iškilti ir pačioje LB: nurodytas per JAV LB tarybos rinkimus skleistas lapelis, vardan "fair play" "primygtinai" raginęs nebalsuoti už kelis nurodomus asmenis.
"Akiračiai" vasario numery atsiliepė šiuo reikalu, pacituodami "Aidų" pasisakymo dalį ir savo ruožtu pastebėdami: "Neatrodo, kad 'Aidai' siūlytų iš viso nesipriešinti blogiui".
"Nesipriešinti blogiui" iš tiesų "Aidai" nesiūlo. Tesirūpiname, kad pats blogiui priešinimasis nevirstų jam tarnavimu. O tai visada gresia, kai imamasi priemonių, kurios, "Akiračių" terminu, nebėra fair play. Cituodami "Aidus", "Akiračiai" neberado reikalo pacituoti ir baigiamuosius žodžius: "Pasisakome dėl šio metodo principiškai, o ne spręsdami, kas kur buvo vertingiausi kandidatai į LB tarybą. Pasisakome, turėdami prieš akis, kokį pasipiktinimą šis metodas pagrįstai sukėlė, kai Australijoje akiratinin-kų metodu pasinaudojo 'antroji šalis'. Kas vienur nėra fair play, tas lygiai visur nėra fair play".
|
Skaityti daugiau...
|
VEIKLUS IR PALAIMUS GYVENIMAS |
|
|
|
Parašė Leonardas Andriekus
|
Prel. Pranciškaus Juro 80 m. amžiaus proga
Liūdna stebėti, kaip smarkiai retėja mūsų senosios kartos veikėjai. Tie, kurie dar gyvena su mumis, yra paguoda ir paskatinimas. Laikai pasikeitė, tačiau sunkumai lietuviškoje veikloje liko tie patys, ir net žymesni. Veikėjai -veteranai, kartais žvalūs net pačiame gyvenimo saulėleidy, savo pavyzdžiu stiprina jaunesniuosius. Iš senosios kartos veikėjų dvasininkų, dar tebesančių su mumis, ryškiai išsiskiria prel. Pranciškus Juras, kuriam birželio mėnesį sueina 80 m. amžiaus. Pamatęs jį, niekas nedrįstų sakyti, kad jau tiek toli nužingsniavo gyvenimo taku. Jaunas išvaizda, guvus mintim, degąs Bažnyčios bei lietuvybės meile, susirūpinęs ateitim — toks yra mūsų jubiliatas. Ne išorė ir ne fizinės ilgo amžiaus žymės, o nuveiktų darbų eilės padeda įtikėti, jog 80 m. jubiliejus yra tikrovė.
|
Skaityti daugiau...
|
Kompozitorius Igoris Stravinskis |
|
|
|
Kompozitorius Igoris Stravinskis, sulaukęs 88 metų amžiaus, mirė New Yorke balandžio 6, palaidotas Venecijoj, Italijoj, šventųjų Jono ir Povilo katalikų katedroj laidotuvines apeigas atlaikė Venecijos stačiatikių archimandritas. Per jas atliktas paties kompozitoriaus kūrinys "Canticum sacrum", parašytas Venecijos šv. Morkaus katedrai. Palikęs Rusiją, gyveno Paryžiuje, o 1939 persikėlė į JAV. Pagrįstai jis laikomas moderniosios muzikos "tėvu". Užuot šioj vietoj ėmęsi vardinti jo gausius muzikinius kūrinius, pateikiame žinutę, kaip jo kūrybą pasiekė ir Lietuvą. Būtent 1934 Valstybės teatre buvo surengtas Stra-vinskio kūrybos koncertas. Kompozitoriaus akompanuojamas, programą atliko garsus smuikininkas Samuelis Duškinas. Nors nuo "Sacrė du printemps" (1913) buvo praėję jau 20 metų. to meto Lietuvos publiką Stravinskio kūryba dar šokavo. Kultūros žurnalas "židinys" (1934 nr. 4, p. 388) taip šį koncertą recenzavo: "Igorio Stravinskio koncertas Valstybės Teatre kovo 25 d. sumasino savęsp visą pulką smalsuolių. Reikia pasakyti, kad tai, ką mums tas išgarsintas arkinaujovininkas Stravinskis savo koncerte davė išgirsti, buvo ne kokia klounada ar kerėpliška mizerija (ko bijojau), tik gana įkandamas - apčiuopiamas, kad ir stipriai neįprastas grožis. Įkyriai žmogus jautei, kad čia žūt būt stengiamasi viską pareikšti kitaip, negu lig šiol kiti. Bet susidaro vis dėlto kažkas gražu, originaliai gražu" (recenzija pasirašyta slapyvardžiu Vamy). |
Parašė Adolfas Damušis
|
Balandžio 5 dieną 2:30 ryte prof. dr. Pranas Padalis išsiskyrė iš mūsų tarpo po sunkios ir ilgos ligos. Mirtis yra neišvengiamas faktas, bet kai ji ateina per anksti, kenčiame ir kaip artimieji pažįstami bei draugai, ir kaip nariai tautos, kuriai a. a. Pranas dirbo. Stipriau tai juntame itin dabar, kai iš kiekvieno pajėgaus asmens dar vis laukiame talkos darbe, kuris nėra lengvas mūsų pečiam.
Mūsų tautos sunkiose pastangose išsilaikyti ir nenusilenkti vergovei Pr. Padalis buvo stiprus ramstis ir pirmaeilis kovotojas. Lietuvos nelaimės dienomis jis buvo pirmose kovotojų už laisvę eilėse. Lietuvos pirmosios okupacijos metu 1941) jis organizavo sukilimą prieš sovietinį okupantą, būdamas aktyvus Lietuvių Aktyvistų Fronto štabo narys. Sukilimo pastatytoje Laikinojoj vyriausybėj buvo prekybos viceministras. Jis įsijungė ir i antinacinę rezistenciją. 1944 pasitraukė į Vokietiją, kur VLIKe atstovavo Lietuvių Frontui. 1945 išvyko į Paryžių, kur buvo skiriamas VLIKo delegatu. Iš ten 1946 išvyko į Jungtines Amerikos Valstybes, čia jis tuojau ėmėsi konsoliduoti tuo metu suskilusiai AL-Tai. Tą uždavinį pavyko sėkmingai išspręsti.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Konstantinas Petrauskas
|
Bręsdami ir brandindami, ugdykime pilnutinį žmogų! Alvudo šūkis
Visame gyvenime vykstančios "revoliucijos" negalėjo aplenkti ir mokyklos. Jos centru dabar iškeltas vaikas - mokinys, kurio interesai statomi aukščiau visko. Stengiamasi su vaiku taip elgtis, kad tas "laimingas vaikystės laikotarpis" nebūtų "užnuodijamas", t. y. apkrautas mokymosi darbu, kad vaikas pakankamai turėtų laiko sau. Tačiau, visiškai nuvertinus drausmę, nebeteko pagarbos ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Kaip aliejus liepsnai, pasitarnavo amoralūs filmai kinuose, o namuose nuolatinis panašių radijo programų klausymas. "Laisvam" gyvenimui vykdyti prireikė rūkalų ir svaigalų, •'draugių", net ginklų. Visam tam reikia lėšų, o iš kur neuždirbantiems jų imti? Tuo būdu ir plečiasi jaunamečių nusikaltimai: jau iki 60 proc. didžiųjų nusikaltimų Įvykdo jaunamečiai. Valdžios kova nėra sėkminga, nes teismai į tai žiūri, kaip sakoma, "pro pirštus". Tokia jau čia palanki jaunimo nusikaltimams klestėti teisė! ..
Neretais atvejais ir lietuvių šeimų vaikai pateko tos "laisvosios bendrijos" įtakon, tėvams bedirbant, laisvai leisdami dienas gatvėje. Jokia paslaptis (skaitėme spaudoje), kad ir mūsų net pasiturinčių tautiečių šeimose pradėjo lankytis policija — ir ne visada veltui, kartais išsivesdavo įtariamąjį nusikaltėlį su gausia kaltės įrodomąja medžiaga.
|
Skaityti daugiau...
|
VINYS AR GĖLĖS S. NĖRIES ATMINIMUI? |
|
|
|
Parašė Al. Gimantas
|
Besklaidant pereitų metų "Literatūros ir meno" puslapius, dėmesį patraukė nr. 38 išspausdintas gana sensacinga antrašte "štai kaip buržuazinė žvalgyba sekė Salomėją Nėrį" dokumentacinis rinkinys. Straipsniu to negalima būtų pavadinti, nes turinį sudaro 10 numeruotų (ir vieno dokumento fotonuotrauka) įvairių policinių institucijų, susirašinėjimo (bendraraščių ir raštų) tikros ar tariamos kopijos. Išnašoje pridėtas redakcinis pasipiktinimas anuometinių valstybinių įstaigų įtarinėjimu ir sekimu.
Asmenims, besidomintiems Salomėjos Nėries lūžiais, blaškymusi ir nepastovumu bent tiek, kiek visa tai galėjo atsiliepti jos kūrybiniams polėkiams, naujai paskelbta dokumentacija gali turėti reikšmės tolimesniems poetės asmenybės tyrinėtojams, šioje vietoje nėra reikalo cituoti tuos saugumo įstaigos pasisakymus bei surinktus duomenis. Tačiau atskirą dėmesį patraukia dokumento nr. 9 turinys, kuriame duodama ištrauka iš politinės policijos Šiaulių apygardos biuletenio nr. 101, 1934 gegužės 26, kur, tarp kita ko, rašoma: "Poetė Salomėja Nėris - Bačins-kaitė gyvena Kaune pas profesorių Putiną - Mykolaitį. Jis jai duoda veltui kambarį ir visą išlaikymą. Pastarasis yra didelis komunizmo simpatikas ir gausiai remia piniginiai komunistų partiją ..."
|
Skaityti daugiau...
|
Lietuviai pranciškonai išsirūpino, kad jų prieš 25 metus JAV įsteigtoji mažoji provincija (kustodija) būtų pakelta į aukštesnį nepriklausomą ir tautinį vienetą — vidurio provinciją (vikariją). Tai padaryta pranciškonų ordino vadovybes š. m. balandžio 1 dekretu. Oficialus titulas — Lietuvos Šv. Kazimiero provincija. Tikslas — dirbti tik lietuviams ir ruošti kunigus laisvę at-gausiančiai Lietuvai. Apimtis — viso pasaulio lietuviai pranciškonai. Centras — Kennebunkport, Maine. Pirmam terminui paskirta vadovybe: T. Jurgis Gailiušis — provincijolas, T. Placidas Barius — viceprovinci-jolas, patarėjai — T. Leonardas Andriekus, T. Paulius Baltakis, T. Gabrielis Baltrušaitis ir T. Eugenijus Jurgutis. —Kultūros židinio New Yorke statybos reikalams 111.28 buvo sušauktas organizacijų atstovų susirinkimas. Išrinktas komitetas aukų telkimui, kuris savo pirmininku išsirinko T. P. Baltakį. Sudarytoms 6 komisijoms vadovauja 6 vicepirmininkai: A. Reventas, Al. Balsys, inž. A. Ošlapas, J. Klivečka, adv. A. J. šavelskis ir Al. Vakselis. Komiteto sekretore — A. Radzivanienė, iždininkas —Br. Bobelis, kiti nariai — L. Vainiene, A. Mažeika, J. Giedraitis, G. Ridikas, V. Vebeliūnas ir J. Oniūnas. — JAV LB Kultūros fondo valdyba 1970-73 kadencijai: pirm. A. Kairys, vicepirm. J. Šlajus, sekr. M. Remienė, ižd. M. Grebliūnienė, sandėlio vedėjas A. Kareiva, narys V. Jasinevičius. — Lietuvių katalikų mokslo akademija įsteigė nuolatinę kasmetinę 500 dol. premiją lietuvių laikraštininkui, tais metais periodikoj labiausiai pasitarnavusiam lietuvių krikščioniškai kultūrai. Kitais metais bus paskelbta 1000 dol. taip pat kasmetinė premija už mokslo veikalą. Abiejų premijų iniciatorius ir mecenatas — kun. dr. J. Prunskis.
|
Skaityti daugiau...
|
BALTŲ VALSTYBIŲ ISTORIJA VOKIEČIŲ KALBA |
|
|
|
Parašė Zenonas Ivinskis
|
Prof. dr. Georg von Rauch pernai paskelbė veikalą Geschichte der baltischen Staaten (1970, Stuttgart - Berlin - Koln - Mainz, W. Kohlhammer Verlag, 224 psl.). Baltų tautų kultūriniame gyvenime reikia laikyti dideliu įvykiu, kad yra naujai išleista visų trijų Baltijos valstybių istorija drauge, šituo veikalu G. von Rauchas užpildo didelę spragą. Iki šiol daug rašyta kongresinėmis kalbomis atskirais Pabaltijo tautas ir valstybes liečiančiais klausimais, bet nebuvo vienos knygos, kurioje, šalia Estijos ir Latvijos valstybių istorijos, nuo 1918 metų sistemingai būtų apžvelgta ir Lietuvos istorija iki nepriklausomybės sutemų.
Naujausią baltų valstybių istoriją su dideliais trūkumais, pvz., tėra palietę C. A. Macartney ir A. W. Palmer knygoje "Indepen-dent Eastern Europe" (London 1982). Prof. M. Hellmann labai konspektyviai terašė apie Pabaltijo valstybes 1918-1940 savo straipsnyje "Baltische Lander" (Herders Staatslexikon, 6 leid.).
Smulkių bandymų yra buvę ir daugiau, tačiau G. v. Rauchas pirmasis išdrįso, šalia Latvijos ir Estijos istorijos, kaip ją yra drauge nagrinėję R. Wittram, J. von Hehn ir kiti autoriai, dar prijungti ir nepriklausomos Lietuvos istoriją.
|
Skaityti daugiau...
|
BALTŲ LINGVISTIKOS LEIDINYS |
|
|
|
Parašė P. Jonikas
|
Baltic Linguistics, edited by Thomas F. Magner and William R. Schmal-stieg. University Park, The Pennsyl-vania State Unįversity Press, (1970). 177 psl., kaina 13.50 dol. šis leidinys yra vienas iš liudytojų, rodančių augantį amerikiečių susidomėjimą baltų (lietuvių, latvių, prūsų) kalbotyra, ypač lietuvių kalbos mokslu. Vienas to leidinio redaktorių, prof. W. R. Schmalstiegas, jau yra gražiai pasireiškęs eile savo lietuvių kalbai skirtų straipsnių bei studijų.
Leidinys apskritai apima baltų kalbotyros konferencijoje (bene pirmoje JAV) skaitytus pranešimus. Daugiausia straipsnių pateikia amerikiečiai (13), kitus lietuviai (3) ir latviai (4). Septyni straipsniai skirti specialiai lietuvių kalbai. Juose nagrinėjama lietuvių kalbos mokslo padėtis dabartinėje Lietuvoje (L. Dambriūnas), lietuvių kalbos daiktavardžių kirčiavimas struktūriniu požiūriu (B. J. Dar-den, D. F. Robinson), lietuvių kalbos fonemų (žodžių reikšmės skiriamųjų garsų) nustatymas (A. Klimas), atskirų žodžių bei formantų, kaip esti, yra, -k (liep. nuosakai), vartojimas senoviniuose raštuose (G. B. Ford, Jr.). Taip pat ir kituose straipsniuose, skirtuose baltų bei baltų ir slavų kalbotyros klausimams, paliečiama ir lietuvių kalba.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVIŲ KALBOS TARMIŲ CHRESTOMATIJA |
|
|
|
Parašė Pr. Skardžius
|
. Zinkevičius savo kapitalinėj Lietuvių dialektologijoj (Vilnius, 1966) aprašo ir aiškina atskirus lietuvių tarmių dalykus, bet jų tekstų visai neduoda, šį uždavinį dabar su kaupu atlieka pernai Vilniuje išleista chrestomatija Lietuvių kalbos tarmės. Tai yra pirmas stambiausias šios rūšies darbas (517 psl.), kokio lig šiol dar neturėjome. Jo sudarytojai yra: E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė ir A. Vidugiris, o redaktoriai — E. Grinaveckienė ir K. Morkūnas. Tekstų duota bent 643 — iš visos dabartinės Lietuvos ir iš dalies iš Gudijos ir Lenkijos, kur dar esama kiek lietuvių, pvz., iš Breslaujos, Apso. Gervėčių, Lazūnų, Armoniškių, A-savos, Rodūnios, Zietelos, Punsko ir kt. Transkripcija vartojama beveik tokia pat, kaip ir Lietuviu kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos, tik taikantis prie techninių galimybių buvo pakeisti arba papildyti atskiri dalykai; tačiau sudarytojams nepavyko kaip reikiant išlyginti visus įvairius užrašinėtojų transkripcijos nevienodumus; pvz. kai kurie vienodi garsai žymimi skirtingais rašmenimis arba, priešingai, skirtingi atskirų tarmių garsai pažymėti vienodai, šios chrestomatijos tarmių klasifikacija visiškai skiriasi nuo Z. Zinkevičiaus: šis vartoja savotiškai pakeistą A. Baranausko klasifikaciją, o chrestomatijos sudarytojai yra pasilikę prie tradicinės, t. y. K. Būgos ir A. Salio patobulintosios, K. Jauniaus klasifikacijos; pvz., jie skiria tris žemaičių patarmes — dounininkus, dūnininkus bei donininkus, o aukštaičių po senovei randa keturias tarmes—vakarų, vidurio, rytų aukštaičių ir dzūkų; taigi čia grąžinami viduriniai aukštaičiai ir dzūkai, kurių tarmių A. Girdenis su Z. Zinkevičium linkę nebepripažinti.
|
Skaityti daugiau...
|
1905 METŲ SĄJŪDIS LIETUVOJE |
|
|
|
Parašė Romas Misiūnas
|
Moksliniai istorijos leidiniai Lietuvoje dažniausiai pasirodo palyginti mažais tiražais, dėl to šios srities patrauklesnės knygos greitai išperkamos. Sakoma, kad J. Jurginio redaguota Vilniaus istorija (pirmas tomas), M. Jučo Lietuvos metraščiai, B. Dundulio Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV amžiuje praktiškai tapo bibliografinės retenybės Vilniuje jų pasirodymo dieną. Dalis šių knygų patrauklumo glūdi jų temos sutapime su bendru skaitytojų interesu ir susidomėjimu Lietuvos viduramžiniu laikotarpiu. Bet dabartinės Lietuvos istorikų vertingi įnašai į Lietuvos istoriografiją nesiriboja vien veikalais apie didingą viduramžinės Lietuvos valstybės praeitį. Pasirodo istorinių darbų, nelabai patraukliais pavadinimais ir neliečiančių Lietuvos senovės, kurie (gal jų pavadinimų dėka) nėra žaibo greitumu išperkami Vilniaus knygų parduotuvėse, bet kurie vis vien liks reikšmingi mūsų istoriografijos lobiui. Viena iš tokių knygų yra prieš porą metų pasirodžiusi A. Tylos knyga 1905 m. revoliucija Lietuvos kaime (Vilnius: Vaga, 1968).
|
Skaityti daugiau...
|
NAUJASIS A. BARONO NOVELIŲ RINKINYS |
|
|
|
Parašė Titas Alga
|
Aloyzo Barono kūryboje žanriš-kai dominuoja romanas. Iki šiol, įskaičiuojant novelių romaną "Debesys plaukia pažemiu", jo romanų yra išleista bent aštuonetas, iš kurių du buvo premijuoti. O vis dėlto manyčiau, kad A. Barono stiprybė yra novelėje. Kaip tik šiame žanre jo įnašas į lietuvių literatūrą paliks ryškiausius pėdsakus. Dar daugiau: šiandien platesnis lietuvių novelės aptarimas be A. Barono kūrybos nebebūtų visai pilnas.
Aplamai kalbant, A. Barono novelės samprata yra tradicinė, arba klasiška, ir charakteringa ne tik jam vienam, bet ir daugeliui šio žanro kūrėjų. Pagal šitą supratimą, tai trumpas prozos kūrinys, apimąs ir iškeliąs įvykį, pagrindinio veikėjo gyvenimą daugiau ar mažiau išmušusį iš jo normalių vėžių. A. Barono novelėse tas įvykis dažniausiai pasakojamas pirmuoju asmeniu, nebūtinai betgi suponuojančiu novelės autorių. Iškastas iš veikėjo ar pasakotojo praeities tas įvykis dabartį nušviečia kitokia spalva ir duoda jai naują dimensiją, jos turinį savotiškai į-prasmina. A. Barono novelės veik visada turi aiškų ir sąmoningai siekiamą tikslą: kokią nors iš seno skelbiamą, tačiau gyvenimo patirtimi naujai atidengtą tiesą įrodyti, ją patvirtinti arba sugriauti. Kartais tie tikslai pasiekiami tiesiausiu keliu ir aiškiai, nedviprasmiškai paskelbiami kūrinio atomazgoje, o kartais skaitytojas pastatomas akivaizdoje faktų, peršančių priešingas išvadas, sakytum, pastatomas prieš vieną tų iš kelio vedančių takelių ir verčiamas pats apsispręsti dėl tikrojo kelio teisingumo. Kiekvienu atveju betgi A. Barono novelė remiasi vienu įvykiu, ir joje siekiama vieno tikslo.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Vytautas Pikturna
|
Po II Vatikano susirinkimo krikščionijoje prasidėjo gyvas judėjimas, kai kur net įtampa. Prof. A. Maceina skundžiasi: "Praėjo vos keleri metai, ir padangė ima temti. Dar daugiau: joje renkasi debesų, gresiančių tikra audra Bažnyčioje" (Bažnyčia ir Pasaulis, p. 12). Ne tik tarp tikinčiųjų, bet net ir Bažnyčios hierarchijoje pastebimos priešingos linkmės: "progre-sistų" ir "tradicionalistų", arba 11 konservatyviųjų". Įtampa kyla, nes abu sąjūdžiai priešingai supranta Bažnyčią po II Vatikano susirinkimo, neįsigilina į pakeitimų reikalingumą.
Pats pirmasis II Vatikano susirinkimo dokumentas yra konstitucija "šventoji liturgija". Remiantis ta konstitucija, liturgijoje įvesta gana daug pakeitimų. Jie ne vieną krikščionį taip paveikė, kad pradžioje jautėsi pasimetęs arba net klaidingai įtarė, kad Bažnyčia ne atsinaujina, tik prisitaiko prie protestantų. Tai dėl to, kad ne visur atkreiptas reikiamas dėmesys į tos konstitucijos pabrėžtą reikalą šiam liturginiam atsinaujinimui tinkamai paruošti Bažnyčios narius.
|
Skaityti daugiau...
|
Emilija Čekiene: KAD JI BŪTŲ GYVA. Straipsnių rinkinys. Išleido Vilties d-ja Clevelande 1971. Aplankas ir viršelis P. Jurkaus. 410 psl., kaina 5 dol. Kazys Almenas: ŠIENAPIŪTĖ. Romanas. Išleido "Vaga" Vilniuje 1970. Viršelis V. Kalinausko. 491 psl., kaina 1 rb 7 kp. Jurgis Gimbutas: LIETUVOS BAŽNYČIŲ CHRONOLOGIJA IR STATISTIKA. Atspaudas iš LKMA Metraščio V, 45 psl. ir 8 žemėlapiai. Roma 1970. P. Rabikauskas, S. J.: J. F. E6-merio knygos REGESTA IMPERII (1969) recenzija vokiečių kalba Grigaliaus un-to Romoj žurnale Archi-vum historiae pontificiae, 1970 nr. 8, p. 371-375.
|
Lietuviai kunigai 1966 (K. Žemaičio brošiūra) |
|
|
|
Parašė Liūtas Grinius
|
Kun. Kęstutis žemaitis, Cleve-lando šv. Jurgio liet, parapijos vikaras, vadovauja 1966 metais į-steigtam Jaunimo žygio už tikėjimo laisvę komitetui, kurį remia dauguma lietuvių jaunimo organizacijų, šalia pastangų sujaudinti pasaulio katalikus ir šv. Tėvą dėl lietuvių tikinčiųjų kančios Lietuvoje ir dažno lietuvių parapijų nelietuviškumo svetur, 1966 Jaunimo metais kun. K. žemaitis paruošė kruopščią statistinę studiją apie lietuvių kunigų pasiskirstymą: Lietuviai kunigai 1966 Jaunimo metais (Cleveland 1970, labai smulkaus črifto 20 psl., kaina nepažymėta). Spaudos išlaidas apmokėjo Akademinio skautų sąjūdžio filisteriai. Knygelė rodo kunigų pasiskirstymą pagal vietoves, pagal gimimo metus, išvardija lietuvių parapijas, vienuolijas, lygina skaičius su olandų, JAV ukrainiečių ir JAV visų katalikų skaičiais.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Administrator
|
|
|
|
|
|
|