| |
|
|
1958 m. 1 sausis
|
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS |
 |
 |
 |
I. Istorinis posūkis lietuvybės kelyje
Mūsų išeivijos tautines salas be atvangos ir negailestingai skalauja svetimos aplinkos vandenys ir gairina svetimos kultūros bei dvasios vejai. Mūsų lietuvybės išsilaikymo teisė turi nuolatos rungtyniauti su jos, lietuvybės, išnykimo laisve. Šias lietuvybės rungtynes su nulietuvėjimu mūsų išeivija gali laimėti, tik išmokusi ir savo gyvenime vykdydama lietuvybės katekizmą — Lietuvių Chartą. Tai didžiausios tautinės svarbos ir nesenstančio turinio mūsų išeivijos tautinio susipratimo kodeksas. Tai tikras receptas lietuvio išeivio tautinei sveikatai bei gyvybei apsaugoti. Tai tikros tautinės gairės visuose pasaulio kontinentuose išsisklaidžiusių mūsų tautinių diasporų orientacijai, kaip savo tėvų bei protėvių tautinio palikimo paveldėjimą išlaikyti savyje ir perteikti ateities kartoms. Šį lietuvybės katekizmą, kaip geras krikščionis "Tėve Mūsų", kas rytas ir kas vakaras turėtų savo mintyse kartoti kiekvienas laisvojo pasaulio lietuvis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 V. Petravičius — Našlaitė (lino raižinys)
EMIGRANTAS
Emigrantas didmiesčiu eina,
Kurį tėvo - pastogėj sapnavo.
Emigrantas dainuoja dainą,
Kurią motina jam dainavo.
Emigrantas armoniką girdi
Ir svirti, girgždančią svirti.
Žydi pievoj ramunė ir spaudžia jam širdį
Ir neleidžia ramiai numirti.
Emigrantui kepurė netinka prie veido.
Jisai nepažįsta nei erdvės, nei laiko.
Į platų pasauli jį Dievas išleido
Ir neleidžia keliauti ir laiko
|
|
Skaityti daugiau...
|
(1896 — 1947) KELI KŪRYBOS BRUOŽAI*
I
Kaip daugiabriaunis kristalas, kuris, daugeliu paviršių tviskėdamas, laužia ir siunčia šviesą įvairiom kryptim, — tokia yra Balio Sruogos kūryba. Daugiabriaunis ir jo gyvenimas — to pat plataus mosto ir temperamento nuspalvintas, tų pačių idėjų vedinas, ta pačia tragiška gaida nuskambėjęs.
Iš susipynusio asmens ir kūrybos likimo, tik paviršium jo eigą peržvelgę, šiandien iškeikime kelis atžvilgius ir bruožus, kurie, atrodo, būdingi ir gal kitur mažiau besuminėti. Lyg paliestume žvilgsniu tik kelis to daugiabriaunio kristalo paviršius!
*Pastabos, skaitytos 10 metų mirties sukaktuvių minėjime Čikagoje, 1957 m. gruodžio 15 d.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Taip jau, turbūt, buvo žadėta, nes ko gi kitaip Mykolas Vanagas iš Kartenos ir Gailiai iš Darbėnų suvažiavo į tuos pačius atlaidus trečion parapijon. Ir kur? — Tai Kretingon. Ir kada?— Tai per šventą Antaną. Kada gražiausios dienos, kiekviename vežimėlyje arkliams pašarui prikrauta ką tiktai pripajutos žolės, o visas miestas kvepia šienapjūte. Vyrai vilki lengvus apdarus, ką jau besakysi apie mergaites — jos yra šviesios ir išsipusčiusios ir bažnyčia atrodo, lyg pieva, pribarstyta sužydusių gėlių.
Bet kodėl iš jų visų, tokios daugybės, Mykolas Vanagas pamatė vieną? Nei jam reikėjo žvalgytis, nei tokį įprotį turėjo, bet staiga ėmė ir pasuko galvą į moterų pusę. Lyg vėjo papūsta žolė, atsigręžė ir mergaitė.
— Tai plonis, kaip grėbliakotis, — pamanė vyras, o Gailių Justė tarė sau:
— O čia koks išpuikėlis? Rodos, kad jis bažnyčią pastatė.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 I.
Jei šiandien soduos
Dar pavasaris žydėtų
Ir palaidūnas vėjas
Žaistų šakose —
Man būt ramiau
Savoje žemėje ilsėtis
Ir laukti vasaros,
Ateinančios lietum ir
Lapų kritimu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
APŽVALGA LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IKI XVl-TO AMŽIAUS PABAIGOS |
|
|
|
Čia duodama apžvalga yra sudaryta pagal autoriaus paskaitas iš "Lietuvos Medžiaginės Kultūros Istorijos" Vytauto Didžiojo universitete Kaune (1938-1939) ir Vilniaus universitete (1939-1941). Dėstomojo dalyko reikalui buvo perversta Lietuvos istorijos visi iki tol žinomi šaltinių leidiniai ir iš jų išrinkta, kas liečia Lietuvos medžiaginę kultūrą arba civilizaciją. Nesuspėta ištisai peržiūrėti tik dviejų leidinių: "Liv-, Est-, und Curlandisches Urkundenbuch", von Bunge u. Herm. Hildebrand ir "Archeogra-fičeskij Sbornik Dokumentov, otnos. k istorii severo-zapadnoj Rossii". Žinoma, tai negali pakeisti šio rašinio duomenų, gal tik juos papildyti.
1. Proistorės laikai
Lietuvoje įvairių dirbinių iškasama jau iš senojo akmens amžiaus arba paleolito, kuris apima laikotarpį nuo keliolikos tūkstančių iki 8,000 metų prieš Kristų. Krašto gyventojai tuomet buvo klajokliai, žvejai, medžiotojai ir augalinio maisto rinkėjai. Įrankius jie dirbosi iš titnago ir rago bei kaulo. Dabar iškasama ano laikotarpio titnaginių strėlių su nuskaldytu koteliu, peiliukų, įvairių antgalių ir šiaip titnago skaidinių. Iš elnio ragų dirbdintasi j ietigaliai ir, galimas daiktas, kitokios paskirties daiktai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRIGIMTA IR IŠMOKTA KALBA |
|
|
|
 Jaunas žmogus kartą skaitė knygą, kurioj buvo skelbiamos kalbos, sakytos, turbūt, 1878 tnetais Stokholme suvažiavusių tūlų tautų kalbų mokslininkų. Visur buvo tvirtinama, kad kalba esanti išmokoma, neprigimta. Prieš tai šis jaunas žmogus, artimiesiems pasikalbant, buvo girdėjęs, kad kalba esanti prigimta ir kad ji turinti būti labai branginama, kadangi tik ja žmogus šviesėja ir gali ko aiškiau apsireikšti.
Sakyta, kad lietuviai tokios nuomonės visuomet buvo. Todėl ir labai vertino prigimtą savo kalbą. Labai pataikė minimą žmogų, kai jis vėliau girdėjo Berlyno universitete vieną mokslininką irgi sakant, kad kalba esanti prigimta. Mokslininkas priminė, kad žydai Vokioj gyvena ir kalba vokiškai kelis šimtus metų, o nebūdami mokslinti, vienus kitus garsus negamina vokiečių būdu.
Visa tai, turbūt, įrodo, kad labai svarbu apie šį klausimą geriau pamąstyti. Aiškėtų tada gal ir tai, kas žmogus iš tikrųjų yra, kurs kalba apsireiškia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
MERGAITĖ
Šalin, mirtie žiaurioji,—
Dar nebaigiau dainos!
Dar neisiu, nors ir moji!
Neliesk manęs jaunos!
|
|
Skaityti daugiau...
|
(1888-1948)
"Nëra jokis perdėjimas kalbėti apie didžiulį religinį atgijimą Prancūzijoje šio amžiaus pradžioje",— sako Thomas Molnar straipsny apie įžymųjį prancūzų rašytoją Georges Bernanos. Marc Sagnier vadovaujant, prasidėjo socialine katalikų veikla; Jacques Maritain atgaivino tomizmo studijas; Charles Péguy originalia sinteze susiejo viduramžinę Prancūziją su modernine; Bloy, Claudel ir Jammes užėmė garbingą vietą literatūroje. Teisingai 1910 m. Eugene Montfort, laisvamanis kritikas, pastebėjo, kad, kaip atrodo, "pučia palankūs vėjai intelektualų atkrikščioninimui".
"Georges Bernanos, gimęs 1888 m., priklauso antrai generacijai, kuri statė jau ant nukariauto tereno. Betgi jo įsijautimas ir jo politiniai įsitikinimai jam nupelno visai atskirą vietą". (Commonweal, 1856. XII. 7).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
POPIEŽIAUS PIJAUS XII KALĖDINĖS KALBOS PAGRINDINES MINTYS |
|
|
|
 Šių metų kalėdinėje kalboje šv. Tėvas Pijus XII vėl kviečia tikinčiuosius ir visus žmones įsimąstyti į didžiąją Kalėdų tikrovę, į Dievo įsikūnijimo paslaptį, kuri yra verta paties didžiausio dėmesio, nes Dievo atėjimo į pasaulį faktui niekas kitas negali prilygti visoje žmonijos istorijoje. Deja, ne visi žmonės su derama pagarba prieš šią tikrovę nusilenkia. Daugelis, tarsi užburti ar apakinti savais laimėjimais, didžiuojasi vien tik "žmogaus didybe", sąmoningai užmerkdami akis prieš "Dievo didybę". Jiems atrodo, kad technikos pasiekti laimėjimai praneša bet kokį žmogišką mastą, dėl to vietoj Betliejaus angelų himno "Garbė Dievui augštybėse", jie jau jaučia pagundą paskelbti kitą himną "garbė žmogui žemėje".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAIL. VIKTORO PETRAVIČIAUS PORTRETAS |
|
|
|
 Išleistoje Viktoro Petravičiaus raižinių knygoje yra jo autoportretas. Gilumoje, praplėšę debesis, stovi audringi medžiai, susukę šakas kamuoliais. Dailininko kišenėje teptukai. Plaukai sutaršyti, lūpos sučiauptos, akys rimtos, lyg kažko nustebusios, lyg kažką įsižiūrėję toliuose.
Šie medžiai atliepia dailininko gaivalingam, audringam temperamentui. Tai Petravičius — šniokštęs neramiai, šakojęsis, lapojęs į visas puses ir davęs gražių kūrybos vaisių. Jo sukauptas žvilgsnis, rodos, skverbiasi į tolį, į liaudies meno lobius, juos vertina, iš jų semiasi įkvėpimo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KOMPOZOTORIUS JONAS BIELINIS |
|
|
|
Kompozitorius J. Bielinis gimė neturtingoje darbininkų šeimoje 1909 m. Gudonių k., Seirijų vis., Alytaus aps. Sušelptas kelių kunigų, 1930 m. įstojo į Kauno muzikos mokyklą, po kelių metų virtusią Valstybine Konservatorija. Kompozicijos mokėsi pas prof. J. Gruodį. Tebebūdamas konservatorijoje, vargoninkavo Vilijampolėje, vėliau dirbo "Jaunosios Lietuvos" centre ir rūpinosi jos chorais. Okupacijos metais vadovavo įvairiems chorams, 1946 m. talkino dainų šventės ruošai. 1945 m. buve paskirtas Kauno muzikos mokykloje dėstytoju, kurioje dirbo iki mirties. Be gausių harmonizuotų liaudies dainų, paliko parašytą sonatą fortepijonui, styginį kvartetą ir kt.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TARPTAUTINIAI GEOFIZINIAI METAI |
|
|
|
 Geofizika yra palyginti jauna mokslo šaka, kuri, kaip pats jos pavadinimas rodo, domisi fizikos reiškiniais, liečiančiais mūsų planetą, ir įvairiais juos veikiančiais faktoriais. Imant dėmesin, kad studijuojamieji reiškiniai apima plačias mūsų žemės erdves ir reikalauja ilgesnių sekimo laikotarpių, geofiziniams tyrinėjimams susidaro ir specialios sąlygos, reikalaujančios daugelio plačiai pravestų, koordinuotų darbų, užsitęsiančių ilgesnį laiką. Todėl geofizinę veiklą imtasi organizuoti p'atesniu, tarptautiniu mastu. Tam geru paskatinimu buvo ir tas faktas, kad geofizikos sritis labai artimai paliečia žmonių gyvenimą. Todėl ir nemokslininkui yra įdomu nors trumpai susipažinti su geofiziniais tyrinėjimais, kurie sudaro tarptautinių geofizinių metų darbo objektą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Graudu yra klausytis ankstesnes kartos senųjų veikėjų skundo, kad, jiems lietuviškoje veikloje pailsus, neatėjo pavaduoti jaunieji. Senųjų kurtos bei užpildytos vietinės draugijos šiandien jau pradeda skursti dėl išretėjusių eilių, o kartais ir užsidarinėti. čia gimusiųjų nebepatraukė jų įstatai, tikslai, veikime būdai, nors jiems ko nors netinkamo nebūtų galima prikišti. Kartais tik pasiteisinama, kad tų draugijų uždaviniai buvę per siauri, o dabartinė tikrovė pravėrusi platesnius akiračius. Vienok ir visuotinio pobūdžio lietuvių organizacijose čia gimusiųjų aktyviai dalyvauja tik saujelė.
Tokioje padėtyje vyreniesiems ypačiai daug paguodos teikia ta mūsų jaunuomenės dalis, kuri, susitelkusi į draugijas, purena, kaip įmano, lietuvybės dirvonus, šiame žurnale jau esame kalbėję apie Vyčių organizaciją, susidedančią iš čia gimusio jaunimo, pavadindami ją gyva lietuvybės atžala (Aidai, 1954, nr. 2). Dabar atėjo laikas tarti žodį apie tremties studentiją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Sausio 3 d. Vilniuje mirė vysk. Kazimieras Paltarokas, sulaukęs 83 metų amžiaus. Velionis buvo gimęs 1875 m. spalio 22 d. dabartinėje Linkuvos parapijoje. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Kauno Kunigų Seminarijoje ir Petrapilio Dvasinėje Akademijoje. 1902 m. įšventintas kunigu ir netrukus paskirtas Kauno Kunigų Seminarijos profesoriumi. 1926 m. konsekruotas Panevėžio vyskupu, 1949 m. kapitulos išrinktas Vilniaus arkivyskupijos valdytoju. Vysk. K. Paltarokas yra parašęs knygų socialiniais ir religiniais klausimais ("Socialinis klausimas", "Šventoji istorija" — Naujas ir Senas testamentas, pamokslų rinkinį, tikybos vadovėlių, ganytojiškų laiškų ir straipsnių). Jo vaidmuo buvo žymus Lietuvos katalikų akcijos dirvoje. Nuo 1946 iki 1956 m. velionis buvo vienintelis vyskupas Lietuvoje. Tais metais jam šv. Sostas buvo pavedęs konsekruoti vyskupais kunigus Maželį ir Steponavičių. Apie vysk. Paltaroką daugiau bus kituose žurnalo numeriuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Jonas Aistis: KRISTALINIAM KARSTE. Eilės. MCMLVII. Išleista prel. Pr. M. Juro lėšomis. 45 p.
Gražina Tulauskaitė: RUGSĖJO ŽVAIGŽDĖS. Lyrika. Išleido Terra. Chicago, 1957. 62 p.
Paulius Jurkus: SMILGAIČIŲ AKVARELĖ. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1957. 522 p. Kaina $5.00.
Aloyzas Baronas: MĖNESIENA. Romanas, 202 p. Išleido J. Karvelio Knygynas, 1957 m. Kaina $2.50.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" PREMIJA UŽ LITERATŪRĄ |
|
|
|
Mėnesinis kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas pranciškonų, pamečiui skiria po vieną $500.00 premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ir mokslo veikalą, šiuo skelbiama jos taisyklės:
1. 1957 metais ketvirtą kartą premija bus skiriama už grožinę literatūrą: poeziją, noveles, apysakas, romaną ar drama.
2. Už komisijos geriausiu pripažintą veikalą skiriama premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI |
|
|
|
|
J. Tininis, Los Angeles, Calif.; kan. M. Sandanavičius, Sonoma, Calif.; kun. B. F. Gauronskas, Ansonia, Conn.; dr. V. Šmulkštys, Waterbury, Conn.; prel. Ig. Albavičius, Cicero, III.; dr. K. Aglinskas, kan. P Juknevičius, Danutė Juraitė, kun. K. Juršėnas, P. Leonas, dr. A. Lipskis, J. Rimkevičius, J Stančikas, Br. Taujenis, VI. Vijeikis — Chicago, III.; dr. V. Ploplys, Rockford, III.; J. Klimas, E. Chicago, Ind.; prel. K. A. Vasys, Worcester, Mass; Ant. Girnius, Jamaica Plain, |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Ged. Baltrušaitis, Los Angeles, Calif.; prel. K. Steponis, Burbank, Calif.; A. Kindurys, Cicero, III.; Z. Dailidka, Augusta Jonkūtė, G. Budrytė, Mečys Krasauskas, M. Kvedaras, kun. J. Lechavičius, Julija Vailokaitienė, A. Orvidas, Juozas žemaitis — Chicago, III.; Ona Karašienė, Ft. Lauderdale, Fla.; Viktoras Šilėnas, Benvyn, III.; Vincas Vaičiūnas, Detroit, Mich.; A. Ryliškis, Brooklyn, N. Y.; |
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
