Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1958 m. 8 spalis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Tėv. L. Andriekus, O. F. M. — Pijus XII .................................................................................... 337
St. Barzdukas — Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas ...................................................... 342
Leonardas Andriekus — Krikštas, Srovės, Žodžiai, Perlai, Viltis, Altoriai, Kalbėjimas (eil.) . 354
P. Būtėnas — Kunigaikštis Komotas ir jo žuvimo vieta ............................................................. 356
Jurgis Jankus — Liudininkas ....................................................................................................... 362
M. Vaitkus — Arkivyskupas Pranciškus Karevičius ................................................................. 368

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
Vacys Kavaliūnas — Mefibosetas O. V. Milašiaus interpretacijoje ......................................... 375

KNYGOS IR ŽURNALAI
V. B. — Elena Tumienė: Karaliai ir šventieji ............................................................................. 377
Vincas Trumpa — Kovos metai dėl savos spaudos ................................................................... 377
J. Grinius — A. Barono "Mėnesiena" ....................................................................................... 397

MOKSLAS
Dr. Pr. Skardžius — Prof. E. Fracnkelis ..................................................................................... 381

MENAS
Rastauskietis — Pasaulio Lietuvių Kongreso koncertai ........................................................... 382

VISUOMENINIS GYVENIMAS
L. A. — Kun. Benediktas Gauronskas, šio "Aidų" numerio leidėjas ....................................... 383
ĮVYKIAI ....................................................................................................................................... 384
Skaityti daugiau...
 
PIJUS XII PDF Spausdinti El. paštas


Mirtis ir gedulas

Spalio 9 dienos ankstų rytmetį Castel Gan-dolfo vasarvietėje mirė Katalikų Bažnyčios vyriausias vadas — popiežius Pijus XII. Mirė jis už Romos miesto, iš kurio nesijudino nė pavojingiausiomis karo dienomis. Į Castel Gandolfo rezidenciją popiežius buvo nuvykęs poilsio, taip reikalingo jo rūpesčių bei senatvės išvargintai dvasiai. Bet Visagalis pašaukė jį iš tos mėlynuojančių kalnelių bei ežero tylos persikelti į amžino atilsio sritį. Tai čia ir geso brangi milijonams gyvybė, lydima visuotinio gailesio bei visuotinio gedulo.

Vargu atrastume kitą popiežių, kurio mirtis taip skaudžiai būtų nuaidėjusi tolimiausiuose žemės užkampiuose ir sukėlusi tokį liūdesį net šalia Katalikų Bažnyčios arba net šalia krikščionybės stovinčiųjų širdyse. Mirštant Pijui XII, pasaulis jautė, kad gęsta šviesus žibintas ir to sielvarto nesidrovėjo atviriausiai išreikšti. Spauda, radijas, televizija kreipė žmonių dėmesį į kapo angoje stovintį popiežių.
Skaityti daugiau...
 
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Kaip kiekvienas kitas gyvas organizacinis vienetas, savo istoriją turi taip pat ir lietuvių bendruomenė. Jos pradžios reikia j ieškoti tautinio mūsų gyvenimo užuomazgose. Skirtingomis lytimis ji reiškėsi atskiruose kraštuose. Savo raidoje ji pergyveno įvairius tarpsnius. Paskutinis tarpsnis, žymįs pastangas duoti visų kraštų lietuvių bendruomenėms tą patį turinį ir susieti jas organizaciniu ryšiu, yra prasidėjęs po II pasaulinio karo, kada visu ryškumu buvo pamatytas lietuvių tautą ištikęs pavojus: Lietuvoje į jos fizinę ir dvasinę gyvybę pasikėsino okupantas, o svetur atsidūrusią tautos dalį naikina nutautinamoji aplinka. Dabar buvo mestas šūkis: lietuvių tautos naikinimui sustabdyti reikia organizuoti galingą ir vieningą jėgą. Tai turi būti visų pasaulio lietuvių uždavinys.

Buvo paskelbta Lietuvių Charta. Jos dėsniai turėjo tapti įpareigojimu kiekvieno lietuvio sąžinei: lietuvis lieka lietuviu visur ir visada, savo tėvų išlaikytą lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė, lietuvis kuria lietuvišką šeimą, lietuvis sudaro sąlygas tautinei kultūrai, lietuvis darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu kovoja dėl nepriklausomos Lietuvos, lietuvis remia lietuvišką mokyklą, lietuvis palaiko religines, kultūrines, jaunimo,  savišalpos,   profesines  ir  kitas  lietuvių draugijas, lietuvis remia spausdintą lietuvišką žodį, lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius, lietuvis ugdo tautinį solidarumą ir kt. Lietuvių Charta iškėlė ir išryškino tuos didžiuosius idealus, kurie visiems lietuviams yra bendri ir kuriais jie turi savo gyvenime bei veikloje atsiremti.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
KRIKŠTAS

Tą gintarinį jūros pakraštį
Pripildė nerimu dangus,
Ir aš staiga pasijutau
Ant šalto smėlio vienas —
Lyg žydas perkrikštas,
Be artimųjų, be draugų.

Tu pats mane pakrikštijai
Krauju ir ugnimi.
Tai ir nedrausk dabar —
Tegul šiame pajūry
Skausmingai krykštauja
Širdis — žuvėdra nerami.

SROVĖS

Mano gyslom tavo kraujas teka -
Kraujas Dievo ir žmogaus.
Viešpatie, pajutęs tavo pulsą —
Amžiną visatos ritmą —
Savo kūne,
Akmenėlyje ant tako
Ir žvaigždžių giesmėj,
Nekuomet ramiai neužmigau.
Skaityti daugiau...
 
KUNIGAIKŠTIS KOMOTAS IR JO ŽUVIMO VIETA PDF Spausdinti El. paštas
Įžangėlė
Sūduvos-Jotvos pietuose, V. Bugo (Vyslos deš.-š. įtako) linkan, kur tebėra Kirsnos-Kirsnavos ir Kirsnavėlės vietoves, prieš beveik 700 metų yra žuvęs paskutinysis jotvingų vadas kunigaikštis Komotas, arba, anot Ant. Kasakaičio (Draugas 1955. II. 7), Kūnatas. Tai yra atsitikę netoli paskutiniosios jotvingų pietines sostines buginio Drogičino, 40 km nuo jo į šiaurę.

Čia pasiaiškinsime apie patį kunig. Komotą, jo vardą, jo kovą bei žuvimo vietą ir tas vietoves, dabar tolimas nuo mūsų Lietuvos (300 km į pietvakarius nuo Vilniaus ir 280 km į pietus (vakariau) nuo Kauno ligi Drogičino) bei jų baltiškąjį (aistiškąjį) pobūdį.

Komotas
Jotvingų vadą Komotą ir jo vardą K. Būga Lietuvių kalbos žodyno 1924 m. LXXIXi0 ir LXIV §61 aiškina, senųjų šaltinių duodamas: Komat 1255 m. rusų Ipatijaus metraštis 823i:i, Princeps Comath, tune major inter dučes (Jaczwingorum=Jotvingų) 1264 m. Dlugošas (Sj 25), 1264 m. Tandem Comat princeps Jazuaditarum (= Jotvingų) in bello per Cracoviensem exereitum oceiditur (Scriptores rerum Prussicarum I 767) > Komat(a)s iš aistiškos (baltiškos) prolytes Kamatas: latvių kamėt "norėjimas valgyti; trokšti, geisti", sanskritiškai kama-s "geismas", trakiškai (graikiškai) kamolės "prosfilės — mylimas, draugiškas" (Kretschner Einleitung . . . 239). Prolytės Komats arba Komots reikalauja šiandienykštis vietovardis Kumat — "piliavietė Bielsko apskrity, Gardino gubernijoj, už pusės mylios nuo Briansko, tarp pelkių ties santaka Bronasos su Nuru, valdinio palivarko Kirsnavėlės žemėje; kapas, kuriame po atkaklios gynybos palaidotas žuvęs jotvingų vadas Kunat kovoje su Mozūrų kunigaikščių ir kryžiuočių kariais 1264 birželio 24 d. Kasinėjant 1829 m. rastos peleninės. Skaityk Viktoro Ossolinskio, grafo iš Tęczynos, Atsiminimus iš Podliasės apie istorinę piliavietę, vadinamą Kunat. Varšuvos biblioteka, 1848, IV 405, Slownik geografiezny IV 870".
Skaityti daugiau...
 
LIUDININKAS PDF Spausdinti El. paštas
Petras buvo ramus, augalotas vyras. Jis ėjo dvidešimt septintuosius metus ir jau devintus metus be pertraukos tarnavo pas Vičiūnus. Jo tėvai gyveno kitam kaimo laukų pakrašty, ir jis retą sekmadienį neužsukdavo aplankyti senukų tėvų, bet tą pavasarį namo panūdo eiti beveik kiekvieną vakarą. Pareina, būdavo, iš laukų, pavalgo vakarienę, sodo pakraščiu nusileidžia upeliu, pereina lieptą, paskum tiesiai per Bertuliu kiemą ir per laukus — namo.

Bertuliu kieme pasisveikindavo su Vale, vienturte našlio Bertulio dukterim, kartais stabterėję šnektelėdavo vieną kitą žodį.

Kai pasidarė šilta, Valė išbėgo upelin kojų plautis. Ji taip darydavo nuo pat mažystės: nubėgdavo ant liepto, nusiplaudavo ir bėgdavo atgal. Bet tą pavasarį ji atsisėdo ant liepto, pamerkė kojas į vandenį, o pati atsirėmė į turėklų ramstį, ir žiūrėjo upeliu tolyn. Plačios lankos nuo rasos darėsi širmos, o ties Kurdulio alksnynu skystu dūmeliu pradėjo kilti rūkas.
Skaityti daugiau...
 
ARKIVYSKUPAS PRANCIŠKUS KAREVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
(Tęsinys)
 
Karevičius — kalbėtojas
Na, o kokios būdavo tos jo prakalbos?

Kai Karevičius liko paskirtas Žemaičių vyskupu, dar Peterburge, kaip buvo girdėti, jis pasiprašęs mūsų neužmirštamąjį kompozitorių bei šv. Kotrynos vargonininką Česlovą Sasnauską jį pamokyti kiek įmanoma geriau giedoti pamaldų tekstus ir taisyklingiau žodžius tarti ne vien giedant, o ir kalbant. Balsą vyskupas Pranciškus turėjo stiprų ir gana malonų tenorą, tik jo tarsena buvo savotiška — labai jau žemaitiška, net perdėtai. Kai jis sakydavo pamokslą Kauno katedroj anais laikais, kada dar ten kan. P. Dogelis nebuvo įvesdinęs garsiakalbių, vyskupas turėdavo labai įtempti balso jėgas, kad jį būtų galima kiek tolėliau girdėti. Čia tatai ir įvykdavo nelemtas fenomenas: vyskupas taip paleisdavo galingą savo kalbamąjį organą darbuotis, tartum liūtas riaumotų, o vienkart taip pasistengdavo moduliuoti žemaitiškus dvibalsius au, ou, ei ir kitas žemaitiškas prašmatnybes, jog klausytojai nustebę begirdėdavo vien kažkokį nebesuprantamą ūbavimą, besikaujantį ne vien su erdve, o ir su estetika. Ypač man būdavo nejauku klausytis, kai svarbia valstybine proga susirinkdavo svetimųjų valstybių atstovai: ne labai maldingai nusiteikę, vargšai nuobodžiauja per ilgas katedros pamaldas, o žiemą net stipriai šąla nekūrenamoj šventykloj; o čia prasideda ilgas ganytojo pamokslas, kurs jų protui nieko nesako, o ausies neglosto savo šiurkščiais garsais. Tai bent įspūdį jie gauna apie lietuvių kalbos gražumą!.. Ei, kad čia kalbėtų, sakysim, Paltarokas!.. Ir kas ypač pikta, kad vyskupo Pranciškaus pamokslai būdavo protingi, turiningi, stipriai pagrįsti, turtingi šv. Rašto citavimais, šv. Bažnyčios tėvų bei popiežių, o ir teologų žodžiais (Karevičius buvo tikras eruditas!). Be to, tie pamokslai būdavo tinkamai suplanuoti ir nuosakiai sukurti. Ir imk tu, žmogau, tokią puikią medžiagą taip... na, nepatraukliai pateik!
Skaityti daugiau...
 
MEFIBOSETAS O. V. MILAŠIAUS INTERPRETACIJOJE PDF Spausdinti El. paštas


O. V. Milašius yra didžiausias mūsų šimtmečio poetas mistikas, troškęs surasti Dievą ir Jame atilsėti, 1) O. V. Milašiaus kūryba pasižymi gilia mistine nuotaika ir dvasia, jungiančia žemę su dangumi ir žmogų su Dievu. Gal todėl ir biblinės temos, kurios savo inspiracija yra dieviškos kilmės, Milašiui buvo  artimos.

Jo draminio kūrinio 'Mephiboseth' vaizduojamasis laikotarpis, veikimo vieta ir personažai taip pat yra bibliniai, šis Milašiaus kūrinys savo dramine koncepcija daug kuo skiriasi nuo tradicinės dramos, kurioje, Goethės žodžiais, "pradžioje buvo veiksmas'. "Mephiboseth', prasidedąs iškilmingu largo ir baigiąsis giliu doloroso bei pamaldžiu Dovydo nusilenkimu Dievo valiai, nepasižymi progresyviai stiprėjančiomis draminėmis situacijomis nei dramiškai logiška atomazga. Būdingi jo bruožai — lyrinių ir draminių elementų harmonija, poetinis charakteris ir ypač mistinė jo dvasia. Nematomas, tačiau juntamas šio kūrinio veikėjas yra Dievas ir jo valia, atsiskleidžianti Mefiboseto personažo vienatvėje, kuri, Milašiaus "Pažinimo giesmės" žodžiais, yra raktas j šviesos  pasaulį.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Vaičiulaitis: AUKSINĖ KURPELĖ. Pasakų rinktinė. Iliustravo V. K. Jonynas. Išleido Venta. 244 psl.

Kazys Bradūnas: MORENŲ UGNYS. Išleido Literatūros Lankai. 1958 m. 78 p. Kaina 2 dol.

Kostas Ostrauskas: KANARĖLĖ, 3-jų veiksmų drama. Išleido Lietuvių Studentų Santara. Chicaga, 1958 m. 84 p.

MAŽOJI LIETUVA. I. Rašo: Marija Gimbutiene, Juozas Lingis, Jurgis Gimbutas, Jonas Balys ir Juozas Žilevičius. Išleido Lietuvos Tyrimo Institutas. New Yorkas, 1958 m. 327 p. Kaina 5 dol. Galima gauti: Lithuanian   Research   Institute, 70
Skaityti daugiau...
 
ELENA TUMIENĖ - KARALIAI IR ŠVENTIEJI PDF Spausdinti El. paštas
Jau vien knygos turinys ir eilėraščių antraštės rodo, kad Elenos Tumienės kūrybos pasaulis skirias nuo kitų moterų poečių; nuo įprasto kitoms subjektyvinio lyrizmo autorė pasuka į objektyvinį epiškumą, nuo tradicinio Neries-Tulauskaitės-Grigaitytės pasaulio, kuriame poetės dainuoja lyg paukščiai — apie save ir savimi — Elena Tumienė krypsta į sritį, kuri sunkiai gali būti "dainuojama", bet greičiau "pasakojama". Senosios Lietuvos kunigaikštyčių portretai istoriniuose rėmuose, kunigo Lipniūno pamokslai Aušros Vartuose (tikrai nemeluoti tiems, kurie yra juos girdėję), galų gale Joninių Nakties procesija su legendariniu Lizdeika, iš pasakų išsprūdusiais kaukais ir laumėmis, su flegmatiškuoju Tolminkiemio klebenu ir ugningu Martynu Jankum — visa šitoji medžiaga yra perdėm nauja ir šviežia mūsų   poečių   kūryboje.
Skaityti daugiau...
 
KOVOS METAI DĖL SAVOSIOS SPAUDOS PDF Spausdinti El. paštas
šiuo pavadinimu prieš kiek laiko pasirodė stamboka knyga, kurią išleido Lietuvių Bendruomenės Čikagos Apygarda, talkininkaujant Lietuviškos Knygos Klubui. Joje nagrinėjamas spaudos draudimo laikotarpis (1864-1904 m. ), kuris įdomus keliais atžvilgiais. Pirmiausia, tai yra beveik unikumas viso pasaulio istorijoje, kurio autoriumi buvo, tariant dabartinių Maskvos ideologų žodžiais, "pažangiausia didžioji rusų tauta". Antra, iš to laikotarpio istorijos lengviau galima suprasti, ką reiškia nors ir mažos tautos rezistencine jega, jeigu tokia tauta vieningai ryžtasi sutikti jai gresiantį mirties pavojų. Pagaliau, trečia ir gal svarbiausia, per tą 40 sunkios kovos metų lietuvių tauta atsikratė daug senų prietarų ir tradicijų ir išsiugdė naują asmeninės ir tautinės laisvės idealą, su kuriuo ji išėjo į gyvenimą 1918 m.

Nors daug kas yra nagrinėjęs vieną kitą problemą, susijusią su spaudos draudimo laikotarpiu (tiesa, daugiau literatūriniu ir kultūriniu žvilgsniu), tačiau ligi šiol trūko sistemingo veikalo, kuris apimtų maždaug visas to laikotarpio problemas. Toks bandymas mėginamas šiuo leidiniu. Įdomu pasižiūrėti, kaip tas bandymas leidinio redaktoriams ir autoriams yra pasisekęs?.
Skaityti daugiau...
 
A. BARONO "MĖNESIENA" PDF Spausdinti El. paštas
Po "Sodo už horizonto" atrodė, kad Aloyzas Baronas palieka temas apie klajoklišką ir permaininga gyvenimą II pasaulinio karo metais ir tuoj po jo. Tačiau su "Mėnesienos" romanu jis vėl sugrįžo į ankstesnes temas, apie kurias mums pasakojo "žvaigždėse ir Vėjuose", "Debesyse plaukiančiuose pažemiu" ir "Užgesusiame sniege". Taigi tematikos atžvilgiu "Mėnesiena" neduoda nieko naujo, ko nebūtų buvę jo platesnės apimties romane "Užgesusiame sniege".

Tačiau "Mėnesienoj" yra šio to naujo kitais atžvilgiais. Pirmiausia čia tų permainingų ir susipainiojusių apinkybių, kurios visaip blaško žmones ir keičia jų gyvenimo kelius, yra mažiau. Nors ir "Mėnesienoj" jos turi didelės (keliems veikėjams lemiančios) reikšmės, bet ne vien į jas autorius sutelkia savo dėmesį. Todėl ir fabulos linija "Mėsesienoj" paprastesnė, labiau įsirėžia į skaitytojo atmintį negu "Užgesusiame sniege". Naujajame romane ir keliamos problemos gilesnės, nes jame sukeičiamos teisinių normų ir moralinių pareigų painiava, kylanti iš primykčių nuodėmių bei klaidų ir iš žmogaus netikrumo žemiškos būties keliuose, nes karo aplinkybės tą netikrumą ypač išryškina. Taigi "Mėnesienos' problematika susijusi su ontologiniais ir religiniais pradais, yra reikšmingesnė negu "Užgesusio sniego' problematika, kuri sukosi apie tautines, psichologines ir moralines painiavas.
Skaityti daugiau...
 
PROF. E. FRAENKELIS PDF Spausdinti El. paštas
1957 m. spalio 2 d. mirė daugeliui iš mūsų gerai pažįstamas dr. Ernstas Fraenkelis, buvęs anksčiau Kielio, vėliau Hamburgo universiteto ordinarinis profesorius ir žymus vokiečių kalbininkas, savo kalbotyriniucse potyriuose daug dėmesio kreipęs ir į lietuvių kalbą.

E. Fraenkelis gimė 1881 m. spalio 16 d. Berlyne; čia pat jis lankė ir gimnaziją 1887-1899 m. 1899-1905 m. studijavo lyginamąją indoeuropiečių kalbotyrą, klasikinę filologiją ir filosofiją Berlyno ir Bonnos universitetuose pas W. Schulzę, F. Sclmseną ir U. von illamowitz-Mollendorfą. Filosofijos doktoratą įsigijo 1905 m. Berlyne. Po to, 1906-1907-8 m., gilino baltų ir slavų kalbų studijas pas A. Leskieną Leipzige. 1909 m. gegužės mėn. tapo privatdocentu. 1916 m. buvo išrinktas ekstraordinariniu, o 1920 m. ordinariniu Kielio universiteto lyginamosios kalbotyrom profesorium. Nacių laikais, nuo 1936 m. sausio 1 d., buvo rasiniais sumetimais pašalintas iš universiteto, o 1938-45 m. dėl tos pačios priežasties Vokietijoj buvo uždrausti spausdinti ir jo raštai. Ypač kritiški buvo paskutiniai karo mėnesiai, kada jam grėsė koncentracijos stovykla; tik nelaimė, kuri jį tuomet ištiko, išgelbėjo jį nuo patekimo ton žmonių naikinimo įstaigon. Po kare, 1945-53 m., jis vėl galėjo profesoriauti, tik ne Kielio, bet Hamburgo universitete 1954 m. išėjo į pensiją ir lig mirties pasiliko Hamburge.
Skaityti daugiau...
 
PASAULIO LIETUVIŲ KONGRESO KONCERTAI PDF Spausdinti El. paštas
Kadangi Lietuvių Bendruomenės tikslas yra palaikyti ir ir ugdyti lietuvišką kultūrą, tai ir seimo metu buvo suruošti du koncertai. Vienas buvo skirtas grynai instrumentalinei lietuviškai muzikai, gi kitas — vokalinei su simfoninio orkestro pritarimu.

Kamerinio koncerto pirmoje dalyje Iz. Vasyliūnas pateikė publikai dvi sonatas smuikui. Koncerto pradžioje veikusieji ventiliatoriai ne tik neleido išgirsti subtilesnių vietų, bet kartu nervino klausytojus. Taip Banaičio sonata ir nepasiekė klausytojų širdžių. Gruodžio sonatą Iz. Vasyliūnas atiko su temperamentu ir pagavo publiką.
Skaityti daugiau...
 
KUN. BENEDIKTAS GAURONSKAS, ŠIO "AIDU" NUMERIO LEIDĖJAS PDF Spausdinti El. paštas
Šio "Aidų" numerio leidėjas yra Ansonijos (Conn.) lietuvių parapijos klebonas kun. Benediktas Gauronskas, savo kunigystės 25 m. jubiliejaus proga paaukojęs kultūros žurnalui 500 dol. Cia yra malonu supažindinti skaitytojus su šio dvasininko asmeniu, gyvenimu bei darbais.

Kun. Benediktas Gauronskas yra gimęs 1890 m. rugpjūčio 8 d. Žemaitijoje — Avižlių kaime, Papilės parapijoje. Augant vienuolikos vaikų šeimoje, sąlygos mokslui nebuvo palankios, nors anksti jautė linkimą kunigystėn. Būsimasis kunigas nuo jaunų dienų domėjosi lietuviškais raštais,  rusų  tada draudžiamais  skaityti. Nepriteklių trukdomas, siekti mokslo, artimųjų patartas, išvyko į Jungtynes Amerikos Valstybes pas gimines su viltimi ten rasti palankesnes aplinkybes, čia tenka pažymėti, kad jo kelias į (šviesą ir šiame kraite buvo toks pat sunkus, kaip ir daugelio kitų mūsų pasiryžėlių, kurie, dirbdami fabrikuose, pasiekė augštojo mokslo.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba, pradėdama savo darbą, spaudoje paskelbė atsišaukimą. Pirmiausia ji sveikina visus tautiečius, tiek esančius už tėvynės ribų, tiek pasilikusius komunistų priespaudoje. Pirmasis ir pagrindinis naujosios valdybos troškimas yra matyti laisvą Lietuvą. Iškeliamos laisvėje gyvenančiųjų pareigos kovoti už nepriklausomybę. Apgailestaujama šioje srityje pašlijusi vienybė. Valdyba tavo siekimų eilėn stato ir vieningo laisvinimo fronto atstatymą. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės nariu ji laiko kiekvieną tautietį, pabrėždama, kad organizacinis darbas jau yra baigtas, tačiau Bendruomenės mintis dar nevisų suvokta. Taip pat ir (šalpos darbo koordinavimas laikomas svarbiu uždaviniu. Sakoma, "kad lietuviška pagalbos ir solidarumo ranka turi pasiekti visus į vargą patekusius mūsų brolius, nežiūrint kokiame krašte jie gyventų". Valdyba kreipia ypatingą dėmesį į kultūrinį lauką, turėdama mintyje "knygų ir muzikos veikalų leidimą, lietuviškų mokyklų globojimą bei joms programų paruošimą, premijų reikalo sutvarkymą, stipendijoms lėšų organizavimą ir t.t." Pranešama, kad bus sudaryta Kultūros Taryba iš kultūrininkų, pedagogų, meno žinovų,   kuri  duos  patarimus  valdybai.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1957 ir 1958 metais.

2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.

3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai