Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1971 m. 8 spalis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
K. K. Girnius — Jaunimo kongresui besirengiant.............................................................. 337
B. Vilimaitė — Tamsoje (proza) .......................................................................................... 342
M. Bavarskas — Eilėraščiai................................................................................................ 343
A. Klimas — Kalbotyra šiandien......................................................................................... 344
Pr. Budrys — Dostojevskinė pravoslavijos imperija.......................................................... 350
J. Kėkštas — Dostojevskio ir mano Betanija (eil.) ........................................................... 351
Z. Balvočienė — Eilėraščiai................................................................................................. 354
Z. Ivinskis — Dr. Jonė Deveikė ir jos veikla Lietuvos istorijos srityje ............................ 355

IŠ MINTIES IR GYVENIMO

A. Budreckis — Netekome informacijos fronto kovotojo................................................. 367
VI. Jakubėnas — Danutės Stankaitytės rečitalis............................................................. 371
AI. Baronas — Dviejų recenzijų paraštėje ....................................................................... 372
Mūsų buityje........................................................................................................................ 374

KNYGOS

A. Paškus — Jucevičiaus "Tauta" prieštaravimų pinklėse ............................................ 376
J. Grinius — Šypsniai apie tautosakinį miestelį (Grincevičiaus) .................................... 380
V. A. Jonynas — Apysakaitė senimui (Brazytės-Bindokienės)....................................... 383

Viršelių 1 ir 4 puslapiuose Alf. Dargio aliejaus kompozicijos (1970-1971)
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO KONGRESUI BESIRENGIANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS K. GIRNIUS   
Artėjant Pasaulio lietuvių jaunimo antram kongresui, jau prasidėjo jo reklama. Spaudoje skaitome pranešimus apie posėdžius. Tačiau veik niekas neliečia klausimo, kokie yra paties kongreso uždaviniai. Atrodo, nėra ko daug ir pasakyti. Juk jau buvo vienas kongresas ir ne-perblogiausiai pavyko. Jaunimas susirinko, padiskutavo, pasilinksmino, sukūrė keletą naujų lietuviškų šeimų ir t. t. Kas jau vieną kartą pasiekta, bus lengva įvykdyti ir antrą kartą.

Vis dėlto pasigendame konkretaus pasisakymo, koks paties kongreso tikslas, ką juo stengiamasi pasiekti. Gal būt, šis klausimas nebuvo nė keltas, lyg atsakymas į jį toks aiškus, kad iš viso neverta diskutuoti. Bet reikia atsiminti, kad jaunimo kongresas nebus eilinis įvykis. Jis turėtų kaip nors išsiskirti iš kasmetinių stovyklų, kurias ruošia įvairios jaunimo organizacijos. Ir šis skirtumas turėtų būti reikšmingas: kongresas turėtų skirtis ne tik tuo, kad bus daugiau dalyvių, kad visos organizacijos susirinks, suvažiuos svečių iš visų kraštų, gal bus daugiau paskaitininkų, daugiau ceremoninės pompos, žodžiu, didelė šventė. Jei būtų ruošiama tik vien šventė, nereikėtų studijų dienų ir būtų galima pasitenkinti surengiant daugiau į-vairių pramogų. Tačiau kongresas turėtų nelikti tik šventė — ir visuomenė, ir jaunimas daugiau iš jo laukia.
Skaityti daugiau...
 
Tamsoje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bite Vilimaite   
Vakare ūmai užgeso elektra.
— Įdomu — tik mūsų bute ar visur užgeso? — paklausė vyras.
Žmona praskleidė užuolaidas ir pasakė:
— Visa gatvė tamsi. Matyt, kur nors taiso laidus
— Kokia netvarka, — tarė vyras. — O jei kas rengiasi egzaminui? . . Arba sėdi žmonės prie šventinio stalo? . .
— Arba maudo kūdikį? . . Jis slidus ir tamsoje gali išsprūsti iš rankų. . .
— Tur būt, kaip žuvis slidus maudomas kūdikis, — nusijuokė vyras. — Užsidekime žvakę.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Medardas Bavarskas   
AKVARELĖ

Juoduose rėmuose maža mėlyna akvarelė,
Tuščia kaip dailininko vienos minutės liūdesys.
Nėra joj saulės, joje nežydi gėlės
Ir pro šešėlius vilties joj nematyt.

Tiktai du paukščiai ten. Jie be vardų. Nežinomi.
Ir užrašas apačioje: du meilės paukščiai. Ir dailininko pavardė.
Bet kartais aš girdžiu (ar man tik taip vaidenasi?),
Kaip meilės giesmę pradeda jie viens kitam čiulbėt.
Skaityti daugiau...
 
KALBOTYRA ŠIANDIEN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS KLIMAS   
Lietuviai, mano išmanymu, turi tik vieną išskirtinį bruožą savo kultūros sąrangoje, kuris mums leidžia šiuo atveju užimti ypatingą vietą Europos tautų tarpe. Tai mūsų kalba. Lietuvių kalba yra tarsi koks užsilikęs archeologijos paminklas, vieno austro mokslininko žodžiais tariant, "tarsi koks stebuklas".

Norėtųsi čia pat įspėti: gal nederėtų mums tuo per daug didžiuotis ta prasme, kad tai nėra joks mūsų tautos "nuopelnas". Kalbininkai dar nėra išsiaiškinę ir išaiškinę, kodėl taip atsitiko. Vienas aiškinimas, sakysime, yra, psichologinis: lietuviai esą visuomet buvę gana nepaslankūs, užsispyrę, lėti, tai ir jų kalboje tai atsispindi. Kiti tai aiškina istoriniais motyvais: esą lietuviai — ir apskritai baltai — labai ilgą laiką buvę atsiskyrę nuo kitų tautų, ir taip jų kalba daug nepasikeitusi. Trečias aiškinimas yra dialektologinis: lietuviai esą visuomet buvę baltų kalbomis kalbančių genčių pačiame centre. Centrinės kalbos (ir tarmės) paprastai turi tendenciją pasilikti nesikeičiančiomis ilgesnį laiką. Tokiu būdu lietuvių kalba ir išlikusi tokia archaiška. Yra ir daugiau aiškinimų. Kaip bebūtų, kalbotyroje nė vienas iš šių (ir kitų) aiškinimų nėra vispusiškai priimtas.
Skaityti daugiau...
 
Dostojevskine pravoslavijos imperija PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS BUDRYS   
1971-mieji yra Dostojevskio metai. Sausio 28 sukako 90 metų nuo jo mirties, gi spalio 30 senuoju kalendorium) sukanka 150 metų nuo šio didžiojo rašytojo gimimo. Kai kurie Dostojevskio kūrybos aspektai (pvz., "Didžiojo Inkvizitoriaus legendos" problematika) buvo mūsuose daugiau mažiau gvildenami. Čia pabandysime atkreipti dėmesį į Dostojevskį kaip į publicistą ir politinį mistiką.

1849 gruodžio 22 stovėjo ant ešafoto ir Dostojevskis, pasmerktas mirti drauge su kitais "petraševcais". Mirties bausmė, netikėtai pakeista katorga, buvo pagrįsta kaltinimais: dalyvavimas sąmoksle prieš valstybės tvarką, platinimas rašto, įžeidžiančio cerkvę ir carą, slaptos spaustuvės organizavimas. . .
1855 m. Dostojevskis rašė:
Kaip gęsta aušra danguose,
Taip užgeso Tavo šviesusis Draugas. . .
Skaityti daugiau...
 
DOSTOJEVSKIO IR MANO BETANIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS KĖKŠTAS   
Kiekvienam žmogui reikia oro . . .
oro . . . Visų pirmiausia.
- - - - - - -
Žmogus turi kur nors eiti. Kai
nebėr pas ką eiti, yra labai
nelaimingas.

F. Dostojevskis
"Nusikaltimas ir bausmė''

Taip. Nebeliko vilties.
Yra tik laukimas.
Amžinosios nakties
aiškus nujautimas.

Praradus kojų eiklumą,
ir akių šviesai fatališkai temstant,
išties beliko tik laukti,
kad įeitų Jis ir tartų:
"Pakilk iš krėslo, palik jį ir eik".
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Zefirina Balvočiene   
SAKO

Sako, Tavęs nėra.
O kas, jei Tavęs —
nebūtų?!

Sako — —
o Tu, čia pat, —
kiekvienoj vietoj!

ATSAKYMAS

Nežinojau, ne, kad tave
taip labai, labai myliu,
nebranginau, lyg čia pat
turimą daiktą.

Nežinojau
o išėjo — kitaip:
tik praradus tave, pamačiau,
kad tos meilės — nebuvai vertas!

Skaityti daugiau...
 
DR. JONE DEVEIKĖ IR JOS VEIKLA LIETUVOS ISTORIJOS SRITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
Per paskutiniuosius du dešimtmečius Lietuvos istorikų eilės smarkiai praretėjo. Vienas po kito išmirė septyni jos tyrinėtojai. Sovietinėj okupacijoj mirė trys žymieji vyresniosios kartos Lietuvos ar jos teisės istorikai: A. Janulaitis (1950), I. Jonynas (1954) ir K. Jablonskis (1960). Prie jų reikia iš dalies priskirti ir rusų istoriką I. Lappo (1944), paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį praleidusį Kaune. Keturi minėtųjų istorikų mokiniai, gavę savo mokslinį paruošimą Lietuvos universitete, jau yra užmerkę tremtyje savo akis: Ad. Šapoka (1961), J. Matusas (1962) ir K. Avižonis (1969).
Priešpaskutinio j i Lietuvos istorikų būrelio atstovė, kuri savo žemės kelionę Paryžiuje 1965 vasario 26 pabaigė, buvo Jonė Deveikė (Deveikytė) - Navakienė, pradėjusi 58-sius metus.
Būdama didelė Lietuvos praeities gerbėja, vis labiau stengėsi pasireikšti Lietuvos istorijos, ypač jos teisės istorijos srityje. Ji gana plačiai užsimojo tyrinėti Lietuvos Statutą. 1940.III.13 "Lietuvos Aide" (Nr. 120) straipsnyje "Lietuvos Statutas" Deveikė atsitiktinai nustatė gaires visam likusiam savo gyvenimui — 25 metams . . .
Skaityti daugiau...
 
Lietuvos dailė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   

J. Čeponis
Skaityti daugiau...
 
NETEKOME INFORMACIJOS FRONTO KOVOTOJO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algirdas Budreckis   
"Tik reikia daugiau noro, pasišventimo tautini darbą dirbti". — Jonas Jutkevičius
Kun. Jonas Jutt - Jutkevičius mėgo keliauti po pasaulį. Jį dažnai lydėdavo jo jaunesni dvyniai broliai, taip pat kunigai, šiemetinė atostogų kelionė buvo lemtinga. Broliai Jutkevičiai buvo išvykę į Afriką. Ten kun. J. Jutkevičius gavo smegenų maliariją. Nugabentas Anglijon pagalbos, mirė traukinyje iš Liverpoolio į Londoną š. m. birželio 28. Iš Londono parvežtas į Worcesterį ir liepos 5 palaidotas.

Kun. Jutkevičiaus staigi mirtis yra didelis smūgis visai lietuvių išeivijai, šiais laikais turime maža lietuviškai susipratusių kunigų - visuomenininkų. Iš čiagimių politinį - visuomeninį darbą dirbančių pastaruoju metu teturėjom tik du — Joną Balkūną ir Joną Jutkevičių.

Tur būt, skirtingos reiškimosi formos (Balkūnas — lietuvių visuomenės reprezentantas, o Jutkevičius — plataus aparato spiritus movens) visuomenės dėmesį daugiau nukreipė į prel. Balkūną, negu į kun. Jutkevičių. Tačiau kun. Jutkevičiaus įnašas į Lietuvos laisvinimo kovas yra lygiai svarus. Apie jo darbus gerai žino lietuvių politiniai veikėjai, nors plačioji visuomenė yra mažiau susipažinusi su jo nuopelnais.
Skaityti daugiau...
 
DANUTĖS STANKAITYTĖS REČITALIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Jakubėnas   
Danutė Stankaitytė šiuo metu yra viena iš žymiausių asmenybių mūsų dainininkų tarpe. Apdovanota iš prigimimo puikiu dramatiniu sopranu, ji jau čia Amerikoje padarė didžiausią pažangą. Nors čio krašto sąlygomis ji negalėjo susidaryti sau pragyvenimo vien iš dainavimo, bet per eilę metų ji savo geriausias laisvalaikio jėgas atidavė įgimtos dovanos vystymui ir tobulinimui. D. S'rankaitytės pirmas balso mokytojas, davęs jai gerą pagrindą, buvo prieš keletą metų miręs Jonas Butėnas. Ilgą laiką vėliau ji mokėsi pas Kauno operos buv. solistę Alodiją Dičiūtę, turėjusią Čikagos miesto centre dainavimo studiją. Keletą metų D. Stankaitytė tobulinosi pas žymią dainininkę ir pedagogę Bianca Saroya. Repertuarui paruošti pagalbininkai pianistai buvo A. Kučiūnas, VI. Ja-kubėnas, Alv. Vasaitis ir D. Lapinskas. Lietuvių operoje Čikagoje D. Stankaitytė yra dainavusi visą eilę vadovaujamų rolių, kaip Leonorą "Trubadūre", Aidą, Toską, lietuviškose operose — Gražiną J. Kar-navičiaus "Gražinoje" ir Daną J. Gaidelio "Danoje" ir kt. D. Stan-kaitytės bene stipriausias pasirodymas buvo pernykščiame sezone — V. Marijošiui vadovaujant pastatytoje G. Verdi operoje "Likimo galia", kur ji turėjo Leonoros vaidmenį. D. Stankaitytė dažnai pasirodydavo ir koncertuose su rimta programa; 1963 Bostone baltų koncertų rėmuose įvyko jos rečitalis.
Skaityti daugiau...
 
DVIEJŲ RECENZIJŲ PARAŠTĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aloyzas Baronas   
"Aidų" žurnalo pavasariniuose numeriuose buvo išspausdintos Vytauto A. Jonyno dvi recenzijos, gana įdomiai ir gyvai parašytos, pas veriančios poros mūsų kūrėjų dvi skirtingo žanro knygas. Trečiame nr. buvo išspausdinta jo recenzija apie poeto K. Bradūno knygą "Donelaičio kapą" — "Atnaša lietuviškam genijui", o ketvirtajame nr. apie V. Alanto novelių knygą "Nemunas teka per Atlantą" — "Alanto pakraikas skaitytojams", šios dvi recenzijos privertė gerokai susimąstyti ir persvarstyti, ar tikrai tarp tų dviejų knygų toks milžiniškas skirtumas, kaip recenzentas teigia.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
JAV LB 20 metų veiklos sukaktis iškilmingai minėta New Yor-ke X.8-10. Penktadienį atidaryta J. Bagdono dailės darbų, vaizduojančių partizanus, paroda. Tą patį vakarą Lincoln centre, Alice Tully salėje, vyko pianisto A. Smetonos koncertas, šeštadienį popiet simpoziume svarstyta LB kultūrinės veiklos ateitis, o Bendruomenės vakare programą atliko jaunimas. Sekmadienį per iškilmingas pamaldas pamokslą sakė T. V. Gidžiūnas, OFM; akademijai vadovavo LB centro pirmininkas V. Volertas, joj invokaciją pasakė T. Pr. Giedgaudas, OFM; pagrindinę kalbą tarė prof. J. Stukas; koncertinę programą atliko Cleve-lando vyrų oktetas (su soliste Ir. Grigaliūnaite) ir akordeonistas J. Daubaras.
Rugsėjo 8 buvo minima eilėj kolonijų. Bene su didžiausiu rūpestingumu ji buvo paminėta Detroite, kur minėjimą organizavo jūros šauliai. Paskaitai buvo iš Clevelando atkviesta A. Augustinavičienė. Meninę programą atliko solistas Vidimantas Valatka ir Windsoro studenčių kvartetas.
Skaityti daugiau...
 
JUCEVIČIAUS "TAUTA" PRIEŠTARAVIMŲ PINKLĖSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Paškus   
Savo straipsnių ir paskaitų rinkinyje "Tauta tikrovės ir mito žaisme" (Putnam 1970, 174 psl., kaina 3 dol.) Feliksas Jucevičius ragina lietuvius, sukaupus drąsą, pasekti Fenikso mitą — pažvelgti | lietuvišką pasaulį "naujomis akimis" (14). Tai padarę išvysime naują, ligi šiol dar nematytą lietuvių tautos dimensiją, šiuo "naujų akių" žvilgsniu autorius savo knygoje ir veda skaitytoją per lietuviško pasaulio problemų mišką. Tautybės samprata, istorijos ir mitų dialektika, tautybės ir kultūros, krikščionybės ir tauty'bės, komunizmo ir krikščionybės santykiai, išeivių ryšiai su kraštu — tai tik keletas pagrindinių mazgų autoriaus pasisakymų tinkle. Prie kai kurių iš tų pasisakymų ir bandysime kiek ilgėliau stabtelėti.

Visų pirma skaitytojas norėtų žinoti, kas gi yra tos magiškos akys, kurių pagalba išvystame naują lietuviško pasaulio sklaidą? Knygos autorius į šį klausimą taip ?.tsako: "Jei norime ją (naują lietuvybės dimensiją — A. P.) išvys-::. tai turime vadovautis tiesa" •14». Taigi tiesa, tik ji viena, parodys mums pasaulį tokį, koks jis yra. O "tiesa yra tikrovė. Kai kalbu apie tiesą, tai turiu mintyje ne tik loginę, ar estetinę, ar matematine tiesą, bet visas fias tiesas kartu, t. y. tikrovės tiesą" (14).
Skaityti daugiau...
 
ŠYPSNIAI APIE TAUTOSAKINĮ MIESTELĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Grinius   
Česlovas Grincevičius, Geroji vasara, mozaikinis romanas, Chica-go 1970, Lietuviškos knygos klubas, 263 psl., kaina 5 dol.

Tai simpatinga, gražiai išleista knyga, kurią malonu perskaityti nuo pradžios iki galo. Tačiau tuoj pat reikia pridurti, kad ji įdomi tam, kas sutinka dailiojoj literatūroj pripažinti įvairaus pobūdžio kūrinius, kurie nebūtinai kalbėtų apie kraštutines egzistencines situacijas, bet vis dėlto turėtų didesnę ar mažesnę prasmę, Č. Grincevičiaus "Geroji vasarą" taip pat nėra kokia nors siurrealistinė įžūli provokacija, kurios pagalba kai kas šiais laikais mėgsta skaitytojams "skaldyti antausius". Užuot šitokių patyčių, kuriomis atgrasomi normalūs knygos mėgėjai, Č. Grincevičius jiems draugiškai šypsosi, norėdamas su jais užvesti tradicinį "dialogą", prilygstantį monologui, nes rašytojas turi papasakoti daug ko įdomaus.
Skaityti daugiau...
 
APYSAKAITĖ SENIMUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas A. Jonynas   
Jaustis vienišu, nesuprastu, nepritampančiu yra būsena, kuri persekioja mus visus. Maždaug nuo lopšio iki karsto pagalvėlės. Dažnai ta vienuma tik įsivaizdavimas, įsikalbėjimas. Kartais ji būna reali.

Šiaip ar taip jau pats Danutės Brazytės - Bindokienės romano pavadinimas — Viena pasaulyje (Čikaga, 1971, p. 241, kaina 5 dol.) žada skaitytojui psichologinę plotmę. Juo įdomesnę, kad knygoj vaizduojamas atskalūnės lietuvaitės, atšalusios nuo tėvų, likimas. Tema, atseit, aktuali. Pabėgimai iš namų juk jau jokia sensacija, o gentkarčių tarpeklis — kasdienybė. O kas gali geriau tuos skaudulius pavaizduoti, jei ne čia išaugusi, mokslus baigusi, jaunimo problemas ir "subculture" pažįstanti jauna rašytoja, eilės apsakymėlių vaikams ("Mieste nesaugu" apdovanota 1970 JAV Kultūros Fondo premija) autorė?!
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
DIDŽIOSIOS LIETUVOS KUNIGAIKŠTIJOS 1529 METŲ STATUTAS. Vertė Jonė Deveikė. Vertimą spaudai parengė, įžangą ir žodynėlį parašė bei bibliografiją sudarė A-leksandras Plateris. Išleido A. Mackaus knygų leidimo fondas Čikagoj *371. Didelio formato 261 psl., kaina 10 dol. Puošnus leidinys, kietais viršeliais.
Leonardas šimutis: AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBA. 30 metų Lietuvos laisvės kovoje (1940 - 1970). Išleido ALTa Čikagoj 1971. Kieti viršeliai, 499 psl., kaina 10 dol.
Konstantin Gulbinas: DAS PAE-DAGOGISCHE LEBENSWERK DER LITAUISCHEN DICHTERIN MARIJA PEČKAUSKAITĖ. Disertacija, kurią 1971 išleido Verlag Ferdinand Schoningh Paderborne. 173 psl.
V. Stanley Vardys (red.): KARL MARX: SCIENTIST ? REVOLU-TIONARY ? HUMANIST ? Straipsnių rinkinys apie K. Marksą su redaktoriaus įžanginiu žodžiu. Serijoj "Problems in Political Sciences" 1971 išleido leidykla D. C. Heath and Co. Lexington, Mass. - Toronto -London. 94 psl.
Vinco Mykolaičio - Putino LAIŠKAI AUSTRALIJON sesei Magdalenai Slavėnienei ir jos šeimai. 1957-1967. Redagavo J. Janavičius. Išleido Australijos LB Canberrcs apylinkė. Spausdinta Sydney, 1971. 72 psl. teksto ir 4 psl. nuotraukų.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai