Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1982 m. 1 sausis-vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Bernardas Brazdžionis — Atlanto atolas ................................................................................... 1
Vacys Kavaliūnas — Dramatinis žmogaus kelias Brazdžionio poezijoje ................................  9
Pro f. St Šalkauskio 1935 metų laiškas prezidentui Antanui Smetonai ...................................13
Juozas Girnius — Pastabos dėl prof. Šalkauskio laiško prez. Smetonai ................................ 20
Vincas Maciūnas — Vaižgantas ir "Naujoji romuva" ............................................................ 24
Kaip buvo rengiamas Naujojo Testamento ir Psalmyno vertimas. Inter-
viu su kun. Vaclovu Aliuliu ........................................................................................................ 43

Vytautas Vaitiekūnas — Politika 1981 metais ........................................................................ 50

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Justinas Pikūnas — Nuo piešinių urve iki grafoskopinės skalės ........................................... 55
L. Andriekus — Smarkus kultūrinis prasiveržimas (IV Mokslo ir kūrybos simpoziumas) ... 59
Juozas Pažemėmis — Ilga paskaitų pynė Europos lietuviškųjų studijų savaitėje .................. 64
Mūsų buityje .............................................................................................................................. 67
Al. L. — Elias Canetti — 1981 m. Nobelio premijos laureatas ............................................... 68
Al. L. — Įspūdžiai apie "Zekus" ............................................................................................... 69
V. Kvietys — Negarbinga poeto išmonė .................................................................................. 70
A. Gand. — Giunterio Grasso apysaka "Susitikimas prie Telgtės" ...................................... 72

KNYGOS
Paulius Rabikauskas — Dokumentai iš Vilniaus universiteto istorijos .................................. 73
Skaityti daugiau...
 
ATLANTO ATOLAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS   

O TU DIDŽIOJI potvynio banga prie Kennebunkport, Maine,
Prabėgusi šalta pro žydinčią gražuolę,
Pro jos kaip bronza šaukiančius pečius,
Pro jos rankas, kurios tave, kaip mylimą, sutiko,
Pro garbanas, kuriose žvilga deimantinė
Praėjusiųjų vasarų druska.
Tu suskilai prie kranto, devintoji,
Tu suskilai prie kranto, atsidusus
Atodūsiu jaunų atletų ir senų
Našlių ir pensininkų po šeštosios dešimties,
Atodūsiu vienuolio, skaitančio pakrantėj vakaro maldas,
Viena akim keliaujančia kompletų kloniais kvepiančiais
Šventųjų žemių mira ir šventais sakais,
Kita akim (incognito!) užkliuvusią už dūžtančios bangos
Ir giedančia, ir giedančia, ir giedančia
Visa būtim begėdišką Catullą:
"Cadent a latere tuo mille Et decem millia a dextera tua", t.y.
Tūkstantį kartų mane tu bučiuoki
Ir dešimtį kartų po tūkstantį.

Ko suskilai prie kranto atsidusus,
O tu didžioji, devintoji Kennebunkport Maine banga,
O vandenyno purslai, šalta mirtimi
Ir skraidančių žuvų žvynais žvilgą ...
Skaityti daugiau...
 
Vasario 12 d. Bernardui Brazdžioniui suėjo 75 metai PDF Spausdinti El. paštas
Vasario 12 d. Bernardui Brazdžioniui suėjo 75 metai amžiaus. Šioje sukaktyje mieliau ir lengviau yra sveikinti brangųjį Jubiliatą bei stebėtis jo poetiniu lobiu, kaip skaičiuoti nusruvenusio laiko datas ir minėti parašytų knygų vardus. Jų tiek daug, jog, norint išsamiai nušviesti šio žymaus poeto asmenį, kūrybą ir gyvenimą, reikėtų storos monografijos.

Tačiau ir be jos visa mūsų tauta jaučia, kaip giliai Bernardas Brazdžionis savo giesme, sielvartu ir lūkesčiais yra įsigyvenęs jos širdyje. Mus stebina šio poeto ankstyvas atsivėrimas neregėtai originalia kūryba, plaukiančia tai lyrinėm srovėm, tai dramatiškom bangom, tai rūsčiais verpetais, tai baugiais uraganais, tai raminančiom patriotinėm gaidom. Tos kūrybos šaknys gi siekia savo tautos buitinius klodus, Šv. Rašto gilumas, liturgines maldas, Vakarų Europos literatūrines platumas. Poetas sugeba įspūdingai dainuoti tiek suaugusiems, tiek mažiems. Stebina ir jo kūrybinė gausa.

Malonu, kad Bernardas Brazdžionis jubiliejinio amžiaus garbėje, kaip ir visame savo gyvenime, tebėra stiprus poezijoje, guvus visuomenėje, skaidrus kasdienybėje. Tegul metų našta nesustabdo jo polėkių ir neapsunkina žingsnių!
 
DRAMATINIS ŽMOGAUS KELIAS BRAZDŽIONIO POEZIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VACYS KAVALIŪNAS   
Poezija gimsta pačiose tolimosiose žmogaus būties gelmėse, teigia Maritain savo knygoje "La situation de la poesie — Poezijos situacija", leisdamasis į ontologines — būties filosofijos — tolumas ir ją siedamas su žemės kelio ribas pereinančiu grožiu. O eilėraščiui poezija esanti tai, kas žmogaus kūnui yra dvasia. Tad ji yra neatskiriama nuo savo formos, kaip ir žmogaus dvasia nėra atskiriama nuo jo kūno.

Poezijos vertę, kito prancūzų filosofo, Reverdy, teigimu, sudaro tai, kad poeto siela susiliečia su žmogiškuoju jo likimu. Šis kūrėjo dvasios kontaktas su likiminiais jo gyvenimo kelio momentais ir yra pats svarbusis ir pats gilusis poezijos esmės bruožas, atsiskleidžiantis žmogaus žemės kelio vingiuose ir pačiose didžiosiose jo kryžkelėse.

O tai leidžia teigti, kad, kaip ir aplamai visose meno rūšyse, pagrindinis poezijos kūrinio personažas yra žmogus ir kad pačios didžiosios jos temos bei įvairios jų variacijos yra jo gyvenimo kelias. — Kelias, vingiuojantis tarp žemės ir dangaus, tarp tamsos ir šviesos, o perkėlus jį į moralinę plotmę — tarp blogio ir gėrio, kurio aidai čia nesustoja, bet nuskamba į žemės ribas   pralenkiančias   tolumas.
Skaityti daugiau...
 
PROF. ST. ŠALKAUSKIO 1935 METŲ LAIŠKAS PREZIDENTUI ANTANUI SMETONAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS ŠALKAUSKIS   
Garbingasai Pone Prezidente,
Valstybės ir tautos gyvenime esti momentų, kai negalima tylėti žiūrint į tai, kas darosi aplinkui. Toks momentas dabar yra atėjęs mano sąžinei. Bet ne tik savo sąžinės skatinamas kreipiuos į Tamstą, Pone Prezidente, šiuo memoran-diniu laišku. Buvo toks laikas, kai, krikščionims demokratams valdant Lietuvą, turėjau Universiteto profesoriume pasikalbėjimą su Ponu Prezidentu ir prof. Voldemaru apie tai, kad esti sąžinei momentų, įpareigojančių prabilti. Jei tuomet neprisidėjau prie viešų protestų prieš ano režimo neigiamybes, tai iš dalies todėl, kad negalėjau pritarti tiems opozicijos metodams, kurių įkvėpėju buvo prof. Voldemaras. Į tų metodų ypatybes ne kartą net kreipiau Pono Prezidento dėmesį.

Užtat apeliavau tada betarpiškai į sąžinę tuometinio krikščionių demokratų lyderio, kun. mi-nisterio M. Krupavičiaus, ir galiu dabar su pilnu įsitikinimu teigti, kad jo sąžinė tuomet nepasirodė nei užkietėjusi savo atkaklume, nei kurčia   visuomeniniams   balsams.
Skaityti daugiau...
 
Pastabos dėl prof. Šalkauskio laiško prez. Smetonai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Girnius   
Prof. Stasio Šalkauskio 1935 lapkričio 2 rašytą memoraridinį laišką respublikos prezidentui Antanui Smetonai spausdiname kaip istorinį dokumentą. Įsakmiai tą pabrėžiame, kad, šį laišką skelbdami po daugiau kaip keturiasdešimt penkerių metų visai nesiekiame sukelti srovinę polemiką. Pakankamai, netgi daugiau negu pakankamai, skęstame tokiose polemikose, kurios tik nukreipia dėmesį nuo esmingų klausimų, slopina tautinės vienybės jausmą ir žadina priešišką vienų kitiems nusiteikimą. Praeitis priklauso istorinei analizei: ji turi būti objektyviai aiškinamasi, t.y. ramiai, su moksline rimtimi, be vienokios ar kitokios partinės aistros. Prileidžiame, kad bent kultūros žurnalo skaitytojai tą supranta ir kad neatsiras nė vieno skaitytojo, kuris pasipiktintų šio laiško paskelbimu, nes tai liudytų tik paprastą nepakentimą net išklausyti skirtingą nuomonę nuo tų pažiūrų, kurių praeityje laikytasi.

Nepriklausomos Lietuvos metais rašytas laiškas savaime liečia nepriklausomybės metų rūpesčius ir būtent kritiškai pasisako dėl tuometinio autoritetinio režimo. Visi lygiai branginame nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Nors jis buvo trumpas, bet jo reikšmė begalinė. Bent viena karta išsiauklėjo sąmoningais patriotais ir visoje tautoje išsiskleidė lietuviška sąmonė. Tokia lemiamai didelė šių laisvės metų reikšmė, kad tiesiog reikia juos laikyti istorijos dovana mūsų tautai. Tie metai parengė tautą ištikusiai nelemčiai. Dabartinė tautos atspara yra įsišaknijusi nepriklausomos Lietuvos dvasioje. Tik savoj valstybėj tauta gali būti laisva; ši tiesa su visu skaudumu suvokiama tėvynėje, nes tik laisvoj tautoj ir pats žmogus gali būti laisvas.
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIO PAMINKLAS KAUNE (granitas) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GEDIMINAS JOKŪBONIS   

 
VAIŽGANTAS IR "NAUJOJI ROMUVA" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS MACIŪNAS   
Žurnalo 50-mečiui suėjus . . .sudieu, Piliečiai Veikėjai: aš — nebe politikas.
Vaižgantas

Tais žodžiais Vaižgantas 1917 m. Rusijos lietuvių seime Petrapilyje užbaigė savo jausmingą kalbą. Jis buvo tiesiog pritrenktas, kad dėl partinių nesutarimų ir karštų tarpusavio ginčų didelė dalis atstovų pasitraukė iš seimo. Vėlgi, džiūgaute džiūgavo, kai likusieji priėmė nutarimą, kad Lietuva turinti būti nepriklausoma ("Šios laimėjimo valandos, aš kol gyvas būsiu, neužmiršiu"). Jis piktinosi tais, "kurie drįsta tokį didelį tautos darbą ardyti vien dėl to, kad tasai darbas ne jų vaga kol kas eina. [....] Mane tai užmuša. Aš pasiieškosiu kitokio darbo, kur aš būsiu laisvas pats sau atsakyti. Kai kas pasako man pasiseka dailiosios literatūros darbas. Ir aš sugrįšiu į tą darbą, pasitraukęs iš kelio tiems, kurie monopolizavo sau demokratinį darbą. [....] sudieu, Piliečiai Veikėjai: aš — nebe politikas" (Vaižgantas, Tiesiant kelią Lietuvos nepriklausomybei. Vilnius, 1919, p. 21-22).

Dar visai neseniai (Lietuvių balse, 1915.XI.22) Vaižgantas buvo prisiminęs partijų nesantarvės 1905 m. Vilniaus seime: "Liaudis, iš visų tolimiausių kraštų subėgusi čia savo širdies, savo minties varginimų išdėstyti, savo sielvartų pasisakyti, išgirdo ir tuo pradėjimu klausė, kaip draskėsi, pešėsi nesupaistomi, nesuprantamo skirtumo socialiniai demokratai, krikščionys-demokratai ir tiesiog demokratai. Visi šaukė: mes, mes, mes; mūsų, mūsų, mūsų; mums, mums, mums, per visus linksnius, idant galėtų 'paimti* visą seimą, lyg kokių avinų būrį, į savo gardą. Liaudis, vadinas, 90% susirinkusiųjų turėjo taip pat savo: mes, mūsų, mums. Bet taip akiplėšiškai nedrįso lįsti visiems į akis: ji savo nedrąsumu buvo kultūringesnė už savo žiedus-šviesuomenę" (Vaižganto raštai. Kaunas, XVI, 1929, p. 201-202).
Skaityti daugiau...
 
KAIP BUVO RENGIAMAS NAUJOJO TESTAMENTO IR PSALMYNO VERTIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vaclovas Aliulis   
INTERVIU SU NAUJOJO TESTAMNTO  IR PSALMYNO NAUJOJO VERTIMO REDAKTORIUM KUN. VACLOVU ALIULIU JAM LANKANTIS ROMOJE
 

Kokia buvo Naujojo Testamento naujojo vertimo pradžia? Kas buvo jo vertėjas? Kaip buvo tam darbui pasiruošta?
Dalyvaudamas II Vatikano susirinkime, Vilniaus arkivyskupijos valdytojas, Lietuvos vyskupijų Liturginės komisijos pirmininkas mons. Česlovas Krivaitis parūpino modernių Šv. Rašto vertimų į italų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbas, biblinės graikų kalbos žodyną ir panašios literatūros numatomam Naujojo Testamento vertimui. Jo raginamas, kolegų drąsinamas, 1967 m. pavasarį pradėjo NT versti Kazokiškių parapijos klebonas kun. Česlovas Kavaliauskas, universalių gabumų ir plačios erudicijos vyras. Gilinosi į graikų kalbą, studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje, nuo klieriko dienų vartodavo graikiškąjį NT dvasiniam skaitymui. 1965-66 m., talkindamas Liturginei komisijai, jis tikrino ir taisė Šv. Rašto perikopių vertimus "Liturginio maldyno" II-ajam tomui — mišiolėliui, kuris nebuvo išspausdintas. Čia jis parodė didelę meilę Šv. Raštui ir turtingo, lakaus stiliaus talentą. Versti NT jis ėmėsi su dideliu užsidegimu bei atsidėjimu, o bedirbant atėjo ir įgudimas. Darbas su ilgesnėmis pertraukomis truko apie ketverius metus, buvo baigtas 1971 m. Vievyje.

Koks buvo viso to vertimo procesas? Kaip Jūs įsijungėte į tą darbą? Koks buvo Jūsų, kaip naujojo vertimo redaktoriaus, uždavinys? Teko girdėti, kad šiame darbe bendradarbiavote ir su kitų konfesijų krikščionimis.
Vertimo procesas atrodė maždaug taip. Vertėjas skaito originalą (A. Merk leid.), su analitiniais NT žodynais eilutė po eilutės išaiškina žodžius ir gramatines formas, palygina su Vulgata ir vad. Jeruzalės Biblija, paprastai — jos vokiškuoju variantu, Fr. Tilmann vertimu, su anglų "The New Testament from 26 Translations" ir ieško lietuviškos išraiškos originalo minčiai ne tik savo nuojautoje, bet ir moksliniuose lietuvių kalbos žodynuose. Vertėjo siekinys — tiksliai ir skambiai perduoti lietuvių kalba tiesioginę originalo minčių ir posakių reikšmę, neprimetant jiems vienokios ar kitokios teologinės interpretacijos. Išvertęs kurią evangeliją ar kitą knygą, vertėjas taiso savąjį juodraštį, pats perrašinėja mašinėle, dar kartą tikrina ir taiso, paskui mašinėlės perrašytą tekstą duoda kitiems vertinti ir redaguoti.
Skaityti daugiau...
 
Skulptūros PDF Spausdinti El. paštas

Skaityti daugiau...
 
POLITIKA 1981 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS   
I
Tarptautinės politikos neuralginiai taškai šeštame ir septintame dešimtmetyje buvo susitelkę Europoje (Vengrijos sukilimas, Čekoslovakijos 'Pavasaris', Berlyno siena) ir Pietryčių Azijoje (Vietnamo karas). Aštuntame dešimtmetyje jie persimetė į Viduriniuosius Rytus iki Afganistano (Irano revoliucija, Afganistano okupacija, Egipto-Iz-raelio karas) ir į pietinę Afriką (Sovietų įsitvirtinimas Angoloj, P. Rodezijos virtimas Zimbabve). O su devintojo dešimtmečio pradžia tarptautinės padėties neuralginės opos atsinaujino Europoje (Lenkijos įvykiai) ir centrinėje Amerikoje (El Salvadoro įvykiai). Apskritai devintojo dešimtmečio pradžia atrodo pritvinkusi tarptautinių grėsmių ne tik dėl Sovietų Sąjungos karinio apsiginklavimo kai kurių pranašumų, palyginti su Jungtinių Valstybių kariniu pasiruošimu, bet ir dėl Vakarų pasaulyje besireiškiančių prisitaikymo nuotaikų prie  sovietų faits  accomplis.

Su JAV naujo prezidento ir dar iš opozicinės partijos atėjimu paprastai laukiama pasikeitimų JAV politikoje. Nemažai dėmesio skiriama prezidentinio kandidato rinkiminei platformai, nors jos retorika pirmiausia skiriama tik prezidentiniam kandidatui juo didesnį balsuotojų dėmesį ir palankumą sukelti. Dar daugiau dėmesio skiriama naujojo prezidento inauguraciniams pareiškimams, nors ir jie nėra kurios konkrečios programos paskelbimas, o tik būsimos vyriausybės pagrindinių siekimų nusakymas. Prezidento Reaga-no atveju tas nusakymas daugiausia buvo skirtas JAV ūkiniam reikalam. Tatai galbūt apsprendė ne tik JAV ūkiniai negalavimai, bet ir kongreso aštuntame dešimtmetyje prezidento iniciatyvai, JAV7 užsienių politiką vykdant, užkarti varžtai, ir kongreso nelaimingas įsikišimas į JAV slaptosios tarnybos veiklą ir jos sudemoralizavimas. Per savo prezidentavimo pirmuosius metus Reaga-nas gana sėkmingai siekė tais prezidentui kongreso užkartais varžtais atsikratyti ar bent juos atitinkamai atleisti. Tatai galėjo turėti įtakos ir 1981 JAV užsienių politikos aktyvumui. Tuo atžvilgiu kai kurie JAV užsienių politikos ekspertai, vertindami prezidento Reagano pirmųjų metų užsienių politiką, gal ir turi pagrindo, pasigesdami tos politikos didesnio aktyvumo.
Skaityti daugiau...
 
NUO PIEŠINIŲ URVE IKI GRAFOSKOPINĖS SKALĖS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Justinas Pikūnas   

Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.

Detroito universiteto Vaikų ir šeimų centro direktoriaus psichologo dr. Justino Pikūno sudaryta grafoskopinė skalė žmonių analizavimui, tyrimams bei diagnozei nustatyti jau panaudota ne tik Juntinėse Amerikos Valstybėse, bet ir Lietuvoje bei Brazilijoje.
 
Piešimo genezė
Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad jau tarp 35,000 ir 15,000 metų prieš Kristų Europoje paleolitinis žmogus piešė savo urvą, įbraižyda-mas įvairias figūras ir tuo būdu komunikuodamas savo idėjas. Galbūt jis taip pat piešė savo ir kitų žmonių pasigėrėjimui. Nors šio labai senovinio meno išliko labai mažai, bet tai nėra įrodymas, kad jo mažai buvo sukuriama. Atvirkščiai, šių ir vėlesniųjų šimtmečių duomenys liudija braižymo bei piešimo universalumą.

XIX amžiaus pabaigoje Anglijoj Ebenezer Cooke (1885) parašė studiją apie vaikų paišymo meną, nurodydamas ryšį tarp vaiko vystymosi ir jo piešimo požymių keitimosi. Pora metų vėliau Italijoj Corrado Ricci (1887) išleido pirmąjį vaikų paišymo meno rinkinį. Abi šios studijos sukėlė didelį dėmesį, ypač mūsų šimtmečio pradžioje. Bavarijoj 1903-1905 metų bėgyje D.G. Kerschen-steiner (1905) surinko arti 100,000 vaikų piešinių ir atliko amžiaus ir lyties grupių palyginimus. Šis jo statistikinis darbas nustatė amžiaus standartus ir išryškino piešimo tarpsnius: schematinį, fizikoplastinį ir tri-dimensinį. Jo duomenys taip pat rodė, kad, išskiriant dekoratyvinius piešinius, berniukai esą parodę geresnius sugebėjimus visuose paišymo tarpsniuose.
Skaityti daugiau...
 
SMARKUS KULTŪRINIS PRASIVERŽIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   

Red. Vytautas Volertas

IV MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
 
Į mūsų išeivijos kultūrinį aruodą per daugelį metų yra sukrautas gausus derlius, kurį sudaro moksliniai suvažiavimai, dainų bei šokių šventės, studijų savaitės, savos operos spektakliai, kultūros kongresai, lietuvių dienos, religinės šventės, koncertai, dailės parodos ir t.t. Tai, lyg stiprios bangos, sujudinančios mūsų visuomenę ir paliudijančios pajėgumą.

Tarp daugybės kultūrinių renginių speciali vieta priklauso mokslo ir kūrybos simpoziumams. Tai itin galingi proveržiai, išsimušę iš pačių mūsų dvasios gelmių. Užtenka peržvelgti simpoziumų programas su šimtais specialistų paskaitininkų, gvildenančių įvairiausias temas, kad lengvai galėtum pasakyti, jog štai čia mūsų išeivijos dvasinis veidrodis. Ne tik pasakyti, bet ir pajusti, kokia dar stiprūs esame, kad savo mokslinėm bei meninėm jėgom pajėgiame iškelti šitokią įspūdingą bangą.

Tie šimtai labai žymių lietuvių specialistų, suvažiavusių pasidalyti bei pasigėrėti savo mokslo bei kūrybos vaisiais, skatina net didžiuotis ir džiaugtis, jog esame kultūringa savo tautos atšaka. Ne vien tik tas programinis svoris verčia stebėtis išeivijos pajėgumu, bet ir tokio suvažiavimo organizavimas. Čia nedirbama už pinigus. Čia — idealizmas, kurio mes kartais nebematome, paskendę savo smulkesniuose reikaluose. Simpoziumai liudija, kad mes turime ir mokslininkų bei menininkų, ir organizatorių, taip reikalingų išsklaidytiems tautiečiams vienybėn jungti.
Skaityti daugiau...
 
ILGA PASKAITŲ PYNĖ EUROPOS LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Pažemėnas   
(1981 m. rugpjūčio 2 —9d.)

Po tremtinių pokarinės emigracijos į užjūrius Europoje pasilikę lietuviai pajuto reikalą bent kartą metuose susivažiuoti — susitikti, atnaujinti ar užmegzti pažintis ir pasidalinti savo mokslinėmis žiniomis bei meniniais laimėjimais. Taip atsirado Europoje Lietuviškųjų studijų savaitės.

Pirmoji tokia savaitė įvyko 1954 m. Iš pradžių jas organizavo Europos Fronto bičiulių sambūris. Vėliau tos savaitės virto bendrais lietuvių sambūriais. Jas suorganizuoti stengiamasi vis skirtingose vietovėse ir net skirtingose valstybėse.

1981 m. Lietuviškųjų studijų savaitę suorganizavo palyginti negausi, bet veikli Prancūzijos Lietuvių bendruomenė. Ji suvažiavimui parinko istorinę Montvillargemme pilį prie Chantilly-Gouvieux miestelio, apie 40 km nuo Paryžiaus. Pilimi ir jos kitais pastatais, apsuptais gražaus parko, kasmet naudojasi Prancūzijos vasarotojai. Pasisemti naujo dvasinio peno ir pavasaroti 1981 rugpjūčio 2-9 d. į šią vietą suvažiavo 126 įvairaus amžiaus lietuvių bei kitataučių (jų tarpe buvo ir 25 jaunuoliai bei jaunuolės) iš dvylikos valstybių, būtent Australijos, Austrijos, Belgijos. Anglijos, Italijos, Izraelio, JAV Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vokietijos. Organizacinį komitetą sudarė kun. J. Petrošius, Petras ir Žiba Klimai, Jonas Tomkus, Ričardas Bačkis ir prof. Georgės Matorė.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Lietuviškų parapijų metais šiuos metus paskelbė, vadovaujant vysk. V. Brizgiui, JAV Lietuvių Bendruomenė ir žymiosios katalikų organizacijos. Paskelbime rašoma: "Lietuviškoji parapija, ypač išeivijoje, turėtų būti kiekvieno lietuvio antrieji namai . . . Visais įmanomais būdais išlaikykime dabartines lietuvių parapijas, o kur tai neįmanoma, perkelkime jas į lietuviams patogesnę vietą". Parapijų išlaikymo darbams planuoti bus sudarytas centrinis iniciatyvos židinys ir parapijose įsteigti jo skyriai.
—    Lietuvos nepriklausomybės minėjimas JAV Atstovų rūmuose buvo vasario 17 d. Iniciatorius — Altas. Minėjimu rūpinosi Illinois kongresmanas Frank Annun-zio. Minėjime maldą kalbėjo marijonų provinciolas kun. dr. V. Rimšelis.
—    Nuo Maironio mirties birželio 28 d. sueina 50 metų, o nuo gimimo spalio 21 d. — 120 metų. Abi šios sukaktys bus paminėtos išeivijoje. Lietuvių rašytojų draugija gegužės 22-23 d. Clevelan-de rengia Maironiui pagerbti šventę — pamaldas, suvažiavimą, literatūrinę akademiją. Maironiui taip pat skiriama Chicagoje vykstančių Poezijos dienų visa pirmoji diena (V.28).
—    Aštuntoji pabaltiečių studijų konferencija įvyks birželio 17 - 18 d. Minneso-tos universitete St. Paul mieste. Pagrindinė studijų tema — Pabaltijo ir Skandinavijos tautų santykiai. Konferencijos rengėjai — Pabaltiečių studijų sąjunga ir Minnesotos universiteto Skandinavijos departamentas. Dalyvaus Nobelio premijos laureatas Czeslavv Milosz ir skaitys savo poeziją. Registracijos adresas: Lori Graven, Nolte center for Continuing Education, 315 Pillsbury Dr., S. E., University of Minnesota, Minneapolis, MN 55455.
—    Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas vyko sausio 23-30 d. Lituanikos sodyboje Brazilijoje. Suvažiavimą padėjo organizuoti Ramunė Kemėžaitė, ten specialiai nuvykusi iš JAV.
Skaityti daugiau...
 
ELIAS CANETTI — 1981 M. NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė AL L.   

1981-ųjų metų Nobelio literatūros premija vėl atiteko išeiviui. Kaip I. Baševis-Singer ir Česlovas Milo-szas, naujasis laureatas Elias Canetti valgė egzilo duoną ir turėjo gelbėti savo gyvybę, bėgdamas nuo diktatorių. "Tik išeivijoje žmogus supranta", rašo jis, "kaip labai pasaulis visad buvo egzilų pasaulis". Dabar, jam sulaukus 76 metų, švedų Akademija suteikė jam premiją už raštus, kuriems, akademikų žodžiais, "būdingas erdvus žvilgsnis, idėjų gausybė ir meninė galia".

Canetti gimė 1905 metais Bulgarijoje, bet su tos šalies kultūra jo niekas neriša. Jo tėvai, kilę iš Ispanijos žydų, netrukus išsikėlė į Vakarų Europą. Canetti baigė gimnaziją Frankfurte, studijavo gamtos mokslus Vienoje. 1938 metais emigravo į Angliją, kur ir dabar tebegyvena.
Skaityti daugiau...
 
ĮSPŪDŽIAI APIE "ZEKUS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė AL L.   
1981-iesiems metams baigiantis, susilaukėme naujos lietuviškos pjesės, Marijos A. Rasos (slapyv.) "Ze-kų" (Zeks), kurios anglišką variantą į New Yorko Theater for the New City sceną įvedė Jonas Jurašas. (Tame pačiame teatre Jurašas prieš porą metų buvo pastatęs anoniminio lietuvio autoriaus pjesę "Pasivaikščiojimas mėnesienoje"). Šie įspūdžiai apie pjesę ir spektaklį susidėjo dar neskaičius lietuviško teksto, skubiai perbėgus akimis angliškąjį, ir pamačius vieną spektaklį.

Rasos pjesė, pavadinta "oratorija septyniems balsams ir pamišėlio solo", turi dokumentinį atspalvį: autorė pasinaudoja kai kuriais disidento Aleksandro Ginzburgo biografijos duomenimis, įjungia autentiškas kalinių dainas, įsodina savo veikėjus į gulaginės tikrovės dirvą. Pagrindinė veiksmo linija seka pjesės protagonisto Alekso Galicino varžybas su konclagerio vadovybe. Į šias varžybas įsijungia kiti politiniai kaliniai, apie jų kančias sužino užsienis, ir zekai išsikovoja ribotą, bet svarbų laimėjimą: Aleksui pagaliau leidžiama susituokti su jo gyvenimo drauge Anna Kuzmina. Pavienių vergų būrys pjesės bėgyje susilydo į laisvės siekiančių individų bendruomenę.
Skaityti daugiau...
 
NEGARBINGA POETO IŠMONĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kvietys   
Talentas — ašmenys. Į kieno rankas pateks, tam ir patarnaus. Vienokią paslaugą padaro doro meistro paimti, kitokią — plėšiko rankose atsiradę.

Justino Marcinkevičiaus talentas neabejotinas. Lyrikoje kalba jis apie gyvenimo prasmę, apie žmogaus paskirtį ir jo likimą. Pavartoja net žodį amžinybė. Tačiau apie jo "lyrinį herojų" pakalbės koks literatūros daktaras, o mums rūpi poeto "pilietiškumas", apie kurį šiandien mėgstama gražbyliauti.

Pažvelgsim į Just. Marcinkevičiaus "Pažinimo medį" ir dramas-poemas. Kam naudoja ašmenis jis šiuose savo kūriniuose?
"Pažinimo medį" skiria poetas savo "almae matris" — Vilniaus universiteto jubiliejui. Koks šių dienų "auklėtojas", toks ir "auklėtinis". Marcinkevičiaus poema niekuo nesiskiria nuo tritomės "Universiteto istorijos": po pagarbos skraiste slypi panieka, po meilės — pagieža. Šitaip juk buvo minėtas jubiliejus. Universitetas — garbinga mokykla, tik bloga, kad nuo pirmųjų dienų ją pasiglemžė "tamsybininkai". Vyskupas Valerijonas įtaisė studio-zams bendrabutį, tuomet vadintą bursa, tačiau toji bursa buvo tikras tarybinių katorgininkų gyvenamasis barakas, aplūžusiame špitolės name, kur į šventes atėję nakvynėn "dūsaudavo žmonės, atnešę nuodėmes, ligas, bėdas ir alkanas blusas arčiau prie dievo". Tame barake gyvendami ir "avižų kisielių kabindami", jaunuoliai turėjo rengtis darbininkais į "vargo ir tamsos bažnyčią". Taip, lagerinį baraką Valerijonas įtaisė. Poetas tai žino. Bet kad Valerijonas davė namus, kuriuose klausė paskaitas, kad nupirko kitus, kur turėjo gyventi profesoriai ir pagalbinis personalas, kad Valerijonas užrašė savo turtus, iš kurių universitetas galėjo gyventi ir studiozus lietuvius "avižų kisielium" penėti, — to poetas nežino. Karaliaus Stepono parašo, kurį išmeldė tas pats Valerijonas, ir popiežiaus bulės buvo per maža. Popieriai buvo forma, kuri turėjo įsikūnyti medžiagoje. Tą medžiagą suteikė Valerijonas.
Skaityti daugiau...
 
GIUNTERIU GRASSO APYSAKA "SUSITIKIMAS PRIE TELGTĖS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Gand.   
Rašytojų suvažiavimai niekur nėra tokie svarbūs, kaip Rytų Europoje. Dažnai jie pasibaigia žiovuliu; kartais, kaip 1956-ųjų metų Vengrijoje ar 1968-ųjų Čekoslovakijoje, rašytojai suteikia balsą giliausioms tautos viltims. Bet tokius suvažiavimus visada lydi ypatingas lūkestis. Šis požiūris į literatūrą būdingas Rytų Europai — Prahoje ar Budapešte, Vilniuje, Rygoje ar Taline iš rašytojo laukiama pranašiško žodžio, nepaprasto mosto. Istorijos bėgyje Rytų Europos rašytojams buvo lemta gravituoti tarp didvyrių ir tarnų pozų, tarp didybės ir menkystės.

Panašūs motyvai įdomiai susimez-ga vokiečių rašytojo Giunterio Gras-so ilgoje apysakoje "Susitikimas prie Telgtės" (Treffen and der Telgte). Grassas, "Skardinio būgno" ir kitų romanų autorius, daugelio laikomas iškiliausiu šiandien vokiškai rašančiu prozininku, bet Lietuvoje apie jį retai teužsimenama. Gimęs Dancige, dabartiniame Gdanske, vokiečių-lenkų šeimoje, jis ypač jautrus Rytų Europos problemoms. Savo romanuose Grassas mini ir senuosius lietuvių dievus bei kunigaikščius, vilkės legendą ir Perkūną.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Julija Švabaitė — VILTIES LEDINĖ VALTIS. Eilėraščiai. Išleido Ateitis Southfield, Mich., 1981. Aplankas Danguolės Stočiūtės. 104 psl. Kaina 7 dol. Leidyklos adresas: Ateitis, 16349 Addi-son, Southfield, MI 48075.
Liūne Sutema — VENDETA. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas (7338 S. Sacramento Ave., Chicago, IL 60629), 1981, 62 psl. Aplankas ir apipavidalinimas Ritos Kavolienės.
Eduardas Cinzas — MONA. Romanas. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, Chicaga, 1981. Aplankas Petro Mikalajūno. Kaina 8 dol.
Leonardas Kerulis — IŠVEŽTŲJŲ LIETUVIŲ SĄRAŠAS. Stalino teroras 1940-1941. Redagavo Česlovas Grincevi-čius. Išleido Pasaulio lietuvių archyvas. Finansavo JAV LB Krašto valdyba. Chicaga, 1981. 520 psl.
MURINAS. Broniaus Murino dailės kūrinių monografija (1945-1980). Išleido Murino šeima. Chicaga, 1981. Įvadinis žodis A. Valeškos. 70 psl. 31 spalvota reprodukcija. Kaina 15 dol.
Antanas Maceina — ASMUO IR ISTORIJA. Mūsų idėjos dabarties šviesoje. Išleido Ateitis, Southfield, Mich., 1981. 92 psl. Kaina 4 dol.
Skaityti daugiau...
 
DOKUMENTAI IŠ VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Rabikauskas   

Academia et Universitas Vilnen-sis. Išleido Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ir Tautų Draugystės ordinų Valstybinis V. Kapsuko universitetas ir Lietuvos TSR Centrinis valstybinis istorijos archyvas. Redagavo Redakcinė komisija: J. Kubilius (pirm.) ir kt. Vilnius, Mokslas, 1979. 76 psl. ir 11 įklijuotų dvigubo lapo dydžio, spalvotų reprodukcijų. Tiražas: 3000 egz. Kaina: 2,30 rb.
Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus iškilmių proga Lietuvoje buvo išleistas šiandieniniam Vilniaus universitetui būdingas dokumentų rinkinys, kuriuo norėta pažymėti svarbesniuosius universiteto istorijos etapus. Jo paskirtis — aiškina leidinio pratarmėje universiteto rektorius prof. J. Kubilius — ne akademinio pobūdžio leidinys, "bet tam tikra suvereninė knyga, turinti tikslą populiarinti mūsų Almae Matris istoriją". Ši knyga daugiausia ir išdalinta iškilmėse dalyvavusiems kviestiniams svečiams, taip, kad pačioje Lietuvoje daug kas jos nematė, nei buvo lengva ją nusipirkti.

Žinoma, teko dokumentus atrinkti. Iš viso jų paskelbta tiktai 18. Jie išdėstyti chronologine tvarka, be jokių kitų padalinimų: 6 yra iš "jė-zuitinio" laikotarpio, 1 — Vyriausios Mokyklos, 2 — "caristinio" ir 9 —
"komunistinio" laikotarpio; nė vienas iš paskelbtųjų dokumentų neprimena "lenkiškojo" laikotarpio. Skaičių proporcija jau šį tą pasako, ko nė aiškinti nereikia.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: Po 100 dol.: A. P. Raulinaitis, Burbank, CA; Stasys Dargis, Toronto, Ont, Canada; Jurgis Jakaitis, Schlieren, Switzerland; po 80 dol.: Marytė Šalinskienė, VVoodhaven, NY; po 65 dol.: VI. Žemaitis, Pefferlaw, Ont, Canada; po 50 dol.: kun. dr. V. Pavalkis, Milpitas, CA; kun. V. Šilauskas. Tustin, CA; K. Brencius, Kleopas Girdvilas, Petras Kasulaitis, Petras Spėtyla, Chicago, IL; Stasys J. Baras, Palos Park, IL; Ada Sutkuvienė, Homewood, IL; dr. M. C. Vygantas, VVinetka, IL; VI. Vailionis, Munster, IN; kun. dr. Antanas Rubšys, Bronx, NY; J. Vidmantas, Elizabeth, NJ; dr. M. Arstikaitis, dr. J. Sungaila, Toronto, Ont.; kun. J. Kemežis, Delhi, Ont; dr. J. Mališka, Montreal, P.Q.; kun. Antanas ir Augustinas Sabai, Blind River, Ont; kun. dr. Vikt. Skilandžiūnas, Ottawa, Ont, Canada; po 40 dol.: dr. A. Šležas, Elossmoor, IL; Ona Vaičienė, Hudson, N Y; po 35 dol.: Ignas Bandžiulis, Los Angeles, CA; kun. dr. Ig. Urbonas, Gary, IN; Daiva R. Bajorūnas, MD, New York City; po 30 dol.: Julius Jodelė, Los Angeles, CA; Petras Griškelis, Miami, FL; Ant. Rugys, Lantaną, FL; E. Meškauskienė, Chicago, IL; N.N. Cleve-land, OH; J. Mikonis, Richmond Hts., OH; Franciscan Fathers, Bridgeville, PA; Jonas Jukna, Nuernberg, W. Germany.
Garbės prenumeratoriai: Po 25 dol.: R. Bureikienė, Al Dabšys, Vacius Prižgintas,
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai