Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1982 5 rugsėjis-spalis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
ŠIUO AIDŲ NUMERIU PAGERBIAMAS MAIRONIS, NUO JO MIRTIES 50-MEČIUI SUĖJUS

Prabils Maironio Lietuva (poezija iš okupuotos Lietuvos) ..................................................... 305
Tomas Venclova — Laimei, Maironis ..................................................................................... 311
Maironio rankraščių pavyzdžiai iš "Pavasario Balsų" 5-tos laidos ....................................... 315
Antanas Vaičiulaitis — Maironis tautos istorijoje .................................................................. 319
Vincas Natkevičius — Skausmas ir kančia Maironio gyvenime ir patriotinėje lyrikoje ...... 326
Jurgis Baltrušaitis — Vakaro varpas (eilėraštis, dedikuotas Maironiui) .............................. 331
Vysk. Antanas Deksnys — Maironis mano atsiminimuose .................................................... 338
V. Trumpa — Maironis: vieta ir laikas .................................................................................... 341
Bern. Brazdžionis — Nuo Zvalionio iki Maironio .................................................................... 346
Antanas Dundzila — Su Fulbrighto stipendija Lietuvoje ......................................................... 348
Stasys Santvaras — Vincė Jonuškaitė teatre ir gyvenime ..................................................... 358

IŠ MINTIES PASAULIO
Kun. Vaclovas Aliulis — Sveikintinas rūpinimasis liturgijos kalba ........................................ 364
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika dešimtmečio proga apie save ..................................... 366
A. Lembergas — XXIX-oji Europos lietuviškųjų studijų ,savaitė ........................................... 368
Juozas Kojelis — Veiksniai, tariniai, pažyminiai ..................................................................... 370
A. Grauslys — Ką rašė apie mus lenkų žurnalas "Kultūra'' 1981 metais .............................. 372
Romas Gintalas — Knyga apie leninizmo intelektualines šaknis ........................................... 373
Mūsų buityje .............................................................................................................................. 373

KNYGOS
Juozas Pažemėnas — Amerikos lietuvių ekonominė veikla (V. Liulevičius)  ........................ 375
Kęstutis K. Girnius — Tomo Venclovos publicistika .............................................................. 378
Skaityti daugiau...
 
PRABILS MANY MAIRONIO LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas


MAIRONIO MIRTIES PENKIASDEŠIMTMEČIUI
 
Merdinčią gyvybę
     pamerk
     į savųjų eilių kraują.

Būties tuštumą
    apsėk
    dosnių rankų grūdais.

Upių vagas
    ridenk
    nuo palaiminimų kalno ašarom.

Sopantį likimą
    atkirsk
    nuo išprotėjusio kūno.

Nuraškytą gyvybės žievę
    prisiūk
    prie alpstančio kamieno.

Ištrupėjusią uolą
   pakeisk
   akmeniu iš šventovių griuvėsių.

PRELATE!

---------------
Eilėraščių autorius gyvena okupuotoje Lietuvoje.
 
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MAIRONIS   

MAIRONIS 1862 — 1932

O ji, padavusi man lyrą,
Į tą užburtą vedė šalį,
Kur takas ašaromis byra,
Kuriuo retai kas eiti gali.

Maironis
 

 
LAIMEI, MAIRONIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė TOMAS VENCLOVA   
Maironis, Kauno kunigų seminarijos klierikas

Poetai, anot Boriso Pasternako, būna dviejų rūšių: vieni miršta dar gyvi būdami, kiti nemiršta niekad.

Nepriklausomybės epochoje daugeliui atrodė, jog Maironis priklauso pirmajai poetų rūšiai. Gyvenimo gale jis buvo neginčijamas klasikas, bet drauge ir praėjusių laikų relikvija. Pradedantis autorius, apsilankęs anuomet pas Maironį, tirpte tirpo iš nedrąsumo: "Prieš mane didžiausias Lietuvos poetas!" Tačiau savo vizito aprašymą jis vis dėlto pribarstė komiškų detalių (pirmieji Maironio žodžiai buvę: "Jeigu aukų, tai neduodu"). Ir ne kas kitas, o tas pats pradedantis autorius, — vėliau virtęs labai maironišku, — rėžė spaudoje: "Paseno ir Maironis, ir Maironio laikų idėjos".

Šita nuomonė anaiptol nebuvo išskirtinė. Panašiai tuomet galvojo ir Balys Sruoga, ir dauguma keturvėjininkų, ir Kazys Boruta, tik ne kiekvienas ryždavosi tai viešai pasakyti. Maironis gyveno užsidaręs, patyręs nemažai asmeninių ir politiniųų nusivylimų, gyvajame literatūros procese beveik nedalyvavo, o jo paskutinieji veikalai — su retomis išimtimis buvo silpnoki. Poezija, tapusi paminkline vertybe, stelbė autoriaus asmenį. O Maironis šiaip ar taip nepriklausė prie judriųjų ir aktyviųjų. Jis buvo normos ir etalono žmogus. Dialogas su Maironiu — toks, kaip su Vaižgantu ar netgi Jakštu — atrodė nebeįmanomas: su bronzine statula nebendraujama, ji tegali, tarsi legendose, stingdyti savo prisilietimu. Amžininkai prisimena, jog Maironio mirtis praėjo beveik nepastebėta.

Nuo tos mirties praslinkus vos aštuoneriems metams, suiro beveik visa, kuo Maironis tikėjo, kas buvo jo idealas — netobulai įgyvendintas, kaip ir visi idealai, bet vis dėlto neabejojamas. Galėjai pagalvoti, kad dabar Maironis nebepataisomai nutols nuo mūsų. Ne tik todėl, kad naujieji valdovai stengsis jį nutylėti; pirmiausia todėl, kad naujoji katastrofiška patirtis nebegali būti apimta ir įprasminta maironiškomis kategorijomis.
Skaityti daugiau...
 
Maironio rankraščių pavyzdžiai iš "Pavasario Balsų" 5-tos laidos (1920) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MAIRONIS   

Skaityti daugiau...
 
MAIRONIS TAUTOS ISTORIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS   
1. Istorija
Ant šios temos užbėgau nelauktai. Bernardas Brazdžionis paprašė, kad šiais Maironio metais žvilgtelėčiau į kitų kraštų enciklopedijas ir literatūros leksikonus, kas ten rašoma apie mūsų tautos poetą. Kaip įprasta tokiuose leidiniuose, tekstai panašūs: kada gimė, mokslas, svarbiausi veikalui, kūrybos pobūdis ir svoris. Maloniai nustebino viena ispanų enciklopedija. Žiūriu: Maironis! Net širdis šoktelėjo: pagalvokite, ir tenai, kur baigiasi Europa, žmonės žino apie mus. Tačiau pasirodė, kad tai buvo kitas Maironis: viduramžių filosofas, gimęs Provanse, Duns Scoto mokinys ir Sorbonos profesorius, dažniau sutinkamas kaip Francisco de Mayronis.

Kiek nusivylęs, verčiau kitus įvairių tautų tomus ir užkliuvau ties šiais žodžiais Alfredo Kroe-nerio 1963 metais Štutgarte išleistame pasaulio literatūros leksikone: "Jo įtaka buvo tokia didelė, kad lietuviškoji epocha tarp "Aušros" ir Lietuvos nepriklausomybės (1918) žymima kaip Maironio epocha" (Lexikon der Weltliteratur, p. 854).

Kitur Maironio vaidmuo aptariamas siauriau: savo kūryba jis "daug prisidėjo prie tautinės sąmonės sustiprinimo" (Dizionario universale della letteratura contemporanea. Arnoldo Mondadori Editore, 1961. Trečias tomas).

Ši antroji mintis kartojama įvairiuose leksikonuose ir enciklopedijose. Pagaliau turbūt mes visi nuo mokyklos suolo esame išsaugoję tiesą apie Maironį, kaip apie lietuvių tautos atgimimo poetą ir pranašą. Tokią sau misiją jis pasirinko savo jaunystės žydėjime, o savo amžiaus saulėleidyje "Skausmo skunde" apie savo meilę Lietuvai rašė: "... kaip pranašas tau atgimimą skelbiau".
Skaityti daugiau...
 
Pastatai, kuriuose Maironis praleido daug savo gyvenimo metų PDF Spausdinti El. paštas

Kauno kunigų seminarija, kurios rektorium Maironis buvo 1901 - 1932 m.
Skaityti daugiau...
 
SKAUSMAS IR KANČIA MAIRONIO GYVENIME IR PATRIOTINĖJE LYRIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS NATKEVIČIUS   
Ten močiutė užlingavo
Raudomis mane,
Į krūtinę skausmą savo
Liejo nežinia.


Šiandien, rodos, niekas iš lietuvių literatūros istorikų neabejoja, kad Maironis buvo tas vyras, kuris savo patriotine lyrika nulėmė lietuvių tautinį atgimimą, jam vadovavo ir tuo būdu tiesė kelius į nepriklausomybę. Tautą Maironio lyrika daugiausia pasiekė per kitus, per muzikus: J. Naujalį, Č. Sasnauską, Al. Kačanauską, St. Šimkų ir t.t, sukūrusius jo eilėraščiams melodijas ir tuo būdu juos pavertusius populiariomis dainomis. Šios paplito lietuviuose, ugdydamos tautinę sąmonę, keldamos patriotinę nuotaiką, stiprindamos dvasią. Šita prasme Maironį reikia statyti greta J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos, didžiųjų tautinio atgimimo pranašų.

Maironis jiems lygus. Betgi tautos sąmonėje tai įsipilietina tik dabar. Prie įpilietinimo vyksmo reikėtų priskirti ir dabartinės Lietuvos lituanistų pastangas šita linkme. Štai 1968 m. Vilniuje išleistoji Vandos Zaborskaitės monografija
-----------------------
Paskaita, skaityta Europos lietuviškųjų studijų savaitėje Londone 1982.VIII.15 - 22

apie poetą1 jį palyginti iškelia į tą lietuvių tautoje ir literatūroje vietą, kuri jam priklauso.
Tinkama vieta Maironiui kartais net nepriklausomoje Lietuvoje ne visada norėta pripažinti. Juk dar Maironio mirties metais, 1932, galėjo įvykti Kauno valstybiniame teatre viešas skandalas, į kurį plačioji visuomenė beveik nereagavo: per tų metų Vasario 16 iškilmes teatre oficialusis kalbėtojas suminėjo daugybę veikėjų, kurie prikėlė tautą laisvei ir nepriklausomybei, — tik Maironiui jų tarpe vietos nerado, nors poetas sėdėjo čia pat, diplomatų ložėje, laukdamas pasirodant savo dramos scenoje.
Skaityti daugiau...
 
Vakaro varpas (eilėraštis, dedikuotas Maironiui) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Baltrušaitis   

Eilėraštis "Vakaro varpas", dedikuotas Maironiui — vienas iš pirmųjų Jurgio Baltrušaičio eilėraščių lietuviškai, paskelbtų lietuvių spaudoje, atspaustas Lietuvos Aide 1920 m. kovo 10 d. Eilėraštis pakartotas Naujajame Žody, 1928 m. Nr. 2. Ar autorius tą dedikaciją buvo įteikęs Maironiui asmeniškai, ar nusiuntęs laišku, ar tik paskelbęs spaudoje, žinių neturime


 
MAIRONIS MANO ATSIMINIMUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYSK. ANTANAS DEKSNYS   
1. Pirmasis susitikimas su Maironiu.
Devynioliktojo amžiaus lietuviai kunigai-po-etai mane ėmė džiuginti ir žavėti dar gimnazijos suole. Strazdelis, Baranauskas, Vienažindys buvo kilę iš to paties Rytų Aukštaitijos kampelio. Jų sukurtos dainos skambėjo po kaimus ir laukus kaip savos — žmonių, o ne iš knygų išmoktos. Lietuvių literatūros pamokos papildė žinias apie tų dainų kūrėjus.
Maironis tuo metu dar buvo tolimesnis, pažįstamas tik iš lietuvių literatūros pamokų, jo sukurtų patriotinių eilėraščių, deklamuojamų vakarėliuose, ypač iš "Pavasario Balsų". Kadangi šis poetas tebebuvo dar gyvųjų tarpe, kaip ir Jakštas, norėjosi juos kada nors sutikti.

Pirmasis mano pasimatymas su gyvu Maironiu įvyko 1926 metų rudenį, nuvykus laikyti egzaminų į Kauno Metropolijos kunigų seminariją. Nors ir turėdami gimnazijoj išeito mokslo pažymėjimus, visi kandidatai į klierikus turėjo laikyti egzaminus iš kai kurių dalykų. Baigusieji gimnaziją taip pat privalėjo būti patikrinti, ar pakankamai žino lotynų kalbą.

Ir štai, paskirtą valandą, į egzaminų salę įeina trys egzaminatoriai ir susėda prie apdengto stalo. Egzaminams vadovauja pats Maironis, bet beveik visus klausimus stato būsimasis lotynų kalbos mokytojas Tėvas Benediktas Andriuška. Šių egzaminų metu mano akys daugiausia buvo nukreiptos į Maironį, sėdintį viduryje ir atidžiai žvelgiantį pro pensnė akinius į iššauktą kandidatą. Kai mane iššaukė, prisiartinu prie stalo ir imu skubiai atsakinėti į gana lengvus klausimus. Gale egzaminatorius pareikalauja išskaičiuoti kiekinius numerius. Ir čia, atrodė, "suklupau". Vietoj ąuattuor, įterpiau "ąuatre". Maironis tik nusišypsojo ir pastebėjo, kad tai prancūziškai; paskui, pažvelgęs į kitus egzaminatorius, leido eiti sėstis. Tas pirmasis pasimatymas su Maironiu man pasiliko atmintyje, kaip su tėviškai maloniu asmenim susitikimas.
Skaityti daugiau...
 
MAIRONIS: LAIKAS IR VIETA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. TRUMPA   
KELETAS TOLIMŲ SILUETŲ

Dar 1922 metais, švenčiant Maironio 60-ąją gimimo sukaktį, docento pareigas einąs Juozas Tumas, pirmosios monografijos apie poetą autorius, ragino, kad Maironio "kaimynai, mokiniai, draugai ir bendradarbiai" surinktų visą apie jį medžiagą. Nors būdamas vienas tų "kaimynų", aš tada ramiausiai karves ganiau ir tik stebėjau, kaip prieš rudeninius Šilinių atlaidus žmonių pulkai visais keliais, ežėmis ir paraviais traukė į šiaurę, į Šiluvą, kurios bažnyčios skarda dengti bokštai ir stogas gražią dieną buvo plika akimi matomi, žinoma, jei pasilipdavai į mūsų Paliepių "kalnus". Nors ta Šiluva tada atrodė baisiai toli, bet ir tie mūsų kalnai tada atrodė baisiai aukšti. Iš tikrųjų nuo mūsų ligi Šiluvos maždaug toks pat atstumas, kaip nuo Rockville ligi Vašingtono. Nežinojau tada, kad tas žvilgsnis nuo mūsų ligi Šiluvos skrido tiesiog per Bernotų ir Pasandravio viensėdžius, kurie buvo maždaug pusiaukelyje ir kuriuose gimė ir savo jaunystę praleido Jonas Mačiulis - Maironis.

Niekas nei tada, nei vėliau neišgirdo to Tumo-Vaižganto raginimo. Užtat apie Maironio tėviškę ligi šiol turime tik labai škicuotus to paties Tumo, Adomo Šidlausko-Vilainio 1943 m. Ateityje, Julijos Lipčiūtės-Gečienės 1962 m. Aiduose ir prof. Vandos Zaborskaitės aprašymus. Šių metų pradžioje, kalbėdamas per "Amerikos balsą" šios dvigubos Maironio sukakties proga kėliau mintį, kad būtų labai gerai, jeigu kas nors tą darbą atliktų, ypač turint galvoje smarkiai besikeičiantį Lietuvos kraštovaizdį. Žinoma, gyvenant už devynių upių ir devynių kalnų, to darbo negalima padaryti. Mano šie tolimi siluetai bus atausti blankiais prisiminimais  ir šiokiomis tokiomis  studijomis.
Skaityti daugiau...
 
NUO ZVALIONIO IKI MAIRONIO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BERN. BRAZDŽIONIS   
Maironio slapyvardžio mįslę menant

Maironis šiandieną yra toks lietuviškas ir su lietuvių tauta suaugęs vardas, kad nekelia jokių abejonių dėl savo kilmės, kaip ir kitos žymiųjų mūsų kūrėjų pavardės: Čiurlionis, Šimonis, daktaras Avižonis . . . Kad Maironis yra Jono Mačiulio-Maciulevičiaus slapyvardis, žinome iš autoriaus biografijos.

Slapyvardžiais pasirašinėjo (ir pasirašinėja) ne vien lietuviai, kurie ypač spaudos draudimo metais saugumo sumetimais turėjo tai daryti. Kun. J. Tumas pasirinko senovės lietuvių derliaus dievaičio Vaižganto vardą, kun. A. Dambrauskas — pakeitė kita pavarde — Jakštu, pridėdamas net ir kitą vardą — Adomą; V. Kudirka pasivadino Kapsu (kadangi kilimo kapsas), o P. Karuža, pagerbdamas Kudirką — Kapsainiu (kapso ainiu); M. Pečkauskaitė, jos artimųjų vadinta "raganėle", pasirinko Šatrijos Raganos slapyvardį; Ignas Jurkūnas, nuo kaimo Šeiniūnų, pasivadino Šeinium. Buvo manoma, kad Antanas Žukauskas vienuoliu ėmė pasirašinėti dėl savo legendos "Prakeikti vienuoliai", bet jis pats vėliau kitaip aiškino — kad buvęs vienišas. V. Mickevičius, savo slapyvardį Krėvę vėliau pavertė oficialiąja pavarde, kaip ir J. Aleksandravičius (Aleksandriškis), po II pas. karo ėmęs pasirašinėti Aisčiu, tą slapyvardį irgi padarė oficialia pavarde.

Klierikas Jonas Mačiulis pirmąjį savo eilėraštį "Lietuvos vargas" išspausdino 1885 metais, pasirašydamas slapyvardžiu Zvalionis. Tuo vardu autorius reiškėsi iki 1891 metų, kada Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu pasirašyta Tilžėje išeina jo "Lietuvos vistorija arba apsakymai apie Lietuvos praeigą", kuri į Tilžę nukeliavo per Salantų klebono kun. Pr. Urbonavičiaus rankas. Tada autorius gyveno jau Petrapilyje ir studijavo Dvasinėje Akademijoje. Čia J. Mačiulis (sąrašuose Maciulevičius) parašė antrą poemą (pirmoji buvo "Lietuva", įteikta A. Baranauskui, baigus Kauno kunigų seminariją) "Terp skausmų į garbę". Šią poemą baigęs 1893 m. balandžio 23 d., pasirašė nauju slapyvardžiu St. Garnys ir vėl per tą patį kun. Pr. Urbonavičių pasiuntė į Tilžę. Ji dėl susidėjusių aplinkybių ilgai "ėjo", kol pasiekė spaustuvę ir tik 1895 buvo išspausdinta "kasztu E. Jagomasto". Tais pat metais pasirodė ir "Pavasario balsų" I-oji laida, atspausta "autoriaus kasztais", pasirašyta St. Maironio slapyvardžiu. (St čia yra inicialai autoriaus mėgiamo Stanislovo, kuriuo jis buvo "birmavotas").
Skaityti daugiau...
 
SU FULBRIGHTO STIPENDIJA LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS DUNDZILA   
1. Įvadas
Šio straipsnio tikslas — pasidalinti kai kuriais įspūdžiais bei pastabomis, kurios susikaupė 1981 metų rudenį profesiniais tikslais tris mėnesius bu-vojant Lietuvoje ir Latvijoje. Lankymosi pagrindu buvo elektroninės skaičiavimo mašinos, kompiuteriai, ir su jomis apie dviejų dešimtmečių darbuotės patirtis JAV-ėse. Lankymosi priemonė — tai JAV-ių valdžios teikiama Fulbrighto vardo paskaitininko stipendija.

Kartu su autorium vyko ir du jo JAV-ėse gimę ir užaugę sūnūs: 19-tą gimtadienį Vilniuje atšventęs Vilius ir 17 metų amžiaus Tomas.

Šis Aidų redaktoriaus paprašytas straipsnis ne-siribos vien stipendijos profesinių pareigų sužymė-jimu. Šalia profesinių duomenų bandysiu paliesti ir kai kuriuos lietuviškojo gyvenimo niuansus, charakteringus bendriesiems mūsų interesams bei gal šiaip sau įdomesnius.
Skaityti daugiau...
 
VINCĖ JONUŠKAITĖ TEATRE IR GYVENIME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS SANTVARAS   
Rytuose nuo Panevėžio, anapus didelių girių, tūno Subačius. Knygose rašoma, kad Subačių nuo Panevėžio skiria 25 kilometrai. Tačiau kelias, vingių vingiais bėgantis per didžiąją girią, gal net dešimčia kilometrų yra ilgesnis. 1919 m. giria buvo baugi, nerami ir kupina pavojų. Kai andai jaunam kariui teko tuo girios keliu keliauti, tai vienoj, tai kitoj žalio masyvo pusėj poškėdavo šūviai. Ypačiai naktim būdavo baisu ir nesaugu. Atseit, ne giriniai, ne miško dvasios kėlė baimę, o ten besislapstą paklydę ir savęs nerandą žmonės . . .

Subačių sudaro senamiestis ir naumiestis. Senamiesčio gyventojai — lietuviai ūkininkai, įsikūrę soduose ir dailiose sodybose, net anuo sunkiu metu savo šuliniuose prilaikę gero alaus statinaites. Senamiesty stovėjo mūrinė bažnyčia, gana erdvi pradžios mokykla, čia pat Jonuškų sodyba ir jų vėjinis malūnas, o rytinis jo priemiestis vadinosi Paryžium
—    kelių varganų namelių būrys! Subačiaus naumiestis glaudėsi pre geležinkelio, vakaruose, ten spietėsi amatai ir prekyba, sodai ir gėlynai 1919 m. akių dar neglostė . . .

Per Subačiaus miestą teka upė Viešinta. Upė gražaus ir tauraus vardo, kuriame spindi to krašto žmonių svetingumas ir jų dvasinė šilima. Vienoj kitoj vietoj Viešintos krantus jungė mediniai tiltai,
—    o ten, kur Jonuškų ir pradžios mokyklos sodai susitinka — nebuvo sunku per Viešintą peršokti, per akmenaičius, riedančio vandens nesudrumstus.
Skaityti daugiau...
 
SVEIKINTINAS RŪPINIMASIS LITURGIJOS KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kun. Vaclovas Aliulis   

Pastarieji prof. dr. Antano Maceinos straipsniai "Šventraščio kalbos beieškant" (Draugas, 1982 m. vasario 13, 20 ir 27 d.) ir "Religija ir kalba" (Aidai, 1982, Nr. 2) iškarpom bei atspaudais per laiškus pasiekė Lietuvą ir labai sudomino Liturginės komisijos bendradarbius ir daugelį kitų. Pastarajame straipsnyje profesorius atidžiai nagrinėja pačią religinės kalbos sampratą, įtikinamai parodo nuolatinę Dievo žodžio žmogui ir žmogaus — Dievui įtampą. Galiausiai konstatuoja: "Įvesdindama į liturgiją gimtąją kalbą, Bažnyčia atsisakė lotynų kalbos vyravimo šioje srityje, kartu betgi uždavė tautoms sunkų ilgus dešimtmečius truksiantį darbą išskaidrinti liturginius tekstus taip, jog jie ne tik nerėžtų tikinčiųjų ausies, bet kalbine savo sąranga kaip tik reikštų liturgijos rimtį, kilnybę ir gelmę" (Aidai, 1982, Nr. 2). Nušvietęs liturginės kalbos didžiulę svarbą kiekvienam sąmoningai tikinčiajam ir išvardijęs kai kurias nesėkmes ligšiolinėje lietuviškosios liturginės kalbos kūrimo praktikoje, A. Maceina klausdamas pageidauja: "Ar tad negalėtų liturginių komisijų uždaviniai būti kiek viešesni, kad Dievo tauta bent truputį iš anksto patirtų, kokiais žodžiais bei posakiais jai siūloma melstis?" (ten pat). Norėčiau trumpai atsiliepti į tą pageidavimą.

Jau keliolika metų pasaulyje veikia trys lietuvių liturginės komisijos: Lietuvoje, JAV ir Romoje. Pagal Apaštalų Sosto paskelbtas taisykles pagrindinė atsakomybė už liturginių tekstų bet kuria kalba parengimą tenka metropolijoje — tautos kamieno krašte veikiančiai komisijai, o jų kokybę Vatikanui turi laiduoti krašto Vyskupų konferencija. Esu įsitikinęs, kad nė viena iš trijų lietuviškųjų komisijų nelaiko liturginių tekstų "atskirų asmenų ar uždarų ratelių reikalu" ir nenori jų "staiga primesti" (ten pat). Tiesiog taip susiklostė . mūsų tautos likimo keliai, kad ir pačios komisijos tarp savęs nedaug tegali bendradarbiauti (beveik nebūna asmeninių susitikimų, vien laiškai), ir pagrindinė — mūsiškė komisija turi galimybę išspausdinti tik oficialius, jau aprobuotus tekstus, bet ne rengiamus ar bandomus.

Vis dėlto šiokių tokių galimybių platesnei katalikų visuomenei susipažinti su būsimais liturginiais tekstais esama, ypač išeivijoje. Tai laikinieji liturginiai leidiniai: "Romos katalikų apeigynas Lietuvos vyskupijoms", Romoje išleistos atnaujintųjų sakramentų apeigų knygelės, JAV daug metų leidžiami Mišių tekstai sekmadieniams bei šventėms. Išeivijos kunigai, kalbininkai, literatai ir, manau, bet kuris besidomintis tikintysis galėjo ir gali su jais susipažinti ir reikšti pastabas laiškais, kai kas ir spaudoje. Kiek ta medžiaga mus pasiekia, atsižvelgiame į ją, galutinai   redaguodami   liturginius tekstus. Beje, mišiolo vertimas jau patvirtintas, spausdinamas, bet sakramentų ir pašventinimų apeigos — dar ne. Būsime labai dėkingi visiems, kas jų temomis atsiųs mums pasiūlymų, padrąsinimų ar pabarimų šiuo adresu: Liturginė komisija, Kretingos 16, 232024 Vilnius 24, Lituania — URSS.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS KATALIKŲ BŽNYČIOS KRONIKA DEŠIMTMEČIO PROGA APIE SAVE (Nr. 51) PDF Spausdinti El. paštas

Kodėl atsirado "LKB Kronika?
Lygiai prieš 10 metų, t. y. 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis "LKB Kronikos" numeris. Tai buvo labai kuklus leidinėlis, nutaręs informuoti Tėvynę ir pasaulį apie Lietuvos tikinčiųjų diskriminaciją ir pastangas išsikovoti religinės laisvės minimumą. Kodėl ji pasirodė 1972 metais?

Stalino represijos prieš Katalikų Bažnyčią ilgam laikui sukūrė pasyvumo atmosferą kunigijos tarpe. Bažnytinė hierarchija buvo įsitikinusi, kad "prieš vėją nepapūsi", ir klusniai vykdė visus sovietinės valdžios reikalavimus, o partijos viršūnės planavo vis greitesnį Bažnyčios likvidavimą. Septintame dešimtmetyje už menkiausią "prasižengimą" prieš slaptas sovietinės valdžios instrukcijas kunigams būdavo uždraudžiama eiti pareigas; Kunigų seminarija buvo tiek suvaržyta, jog kasmet galėdavo priimti vos 5 kandidatus. Religijų reikalų taryboje įgaliotinis jautėsi esąs "caras ir dievas", galįs terorizuoti kunigus ir ordinarus.

Tuo pačiu metu Lietuvos kunigų tarpe vis labiau brendo mintis, jog negalima sėdėti, susidėjus rankas, nes sovietinė valdžia visus uždusins. Ką daryti? Atsakymą davė Maskvos disidentai, drąsiai išstodami su savo idėjomis, pareiškimais, knygomis ir leidiniais. Tai buvo pirmas prisikėlimo varpo dūžis, pažadinęs daugelį iš baimės letargo ir šaukiantis: gana tamsos ir miego! Reikia kovoti, reikia sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Bažnyčią ir tikinčiuosius išvilkti į šviesą, — tegul visas pasaulis pamato tironiją, o gal šviesoje bus nepatogu daryti niekšybes. 1968 m. kunigai pradėjo protestuoti prieš Kauno Kunigų seminarijos suvaržymą. Sovietinė valdžia į kunigų pareiškimus reagavo tik represijomis: KGB tardymais, pašalinimais iš kunigiško darbo ir net teismais. Vienas po kito už kunigiškų pareigų atlikimą (vaikų katekizaciją) buvo nubausti kunigai — kun. Antanas Šeškevičius, kun. Juozas Zdebskis ir kun. Prosperas Bubnys. Šie teismai buvo paskutinis ir svarbiausias impulsas kuo greičiau pradėti leisti pogrindinį leidinį.
Skaityti daugiau...
 
XXIX-OJI EUROPOS LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Lembergas   
Strawberry Hill, Tickenham, 1982.VIII.14-22.

Gal kada čia ir buvo kalnelis, garsus savo žemuogėmis, nes jo pavadinimas išliko, tačiau šiaip "Stravv-berry Hill" turistui nesiskiria nuo kitų Londono žaliosios zonos priemiesčių. Nebent tuo, kad keliolika hektarų plotą užima studentų miestelis su Prisikėlimo bažnyčia, gotiška pilimi, rūpestingai prižiūrimomis vejomis. Tai St. Mary Kolegija, priklausanti Londono universiteto Pedagogikos institutui — žymi anglų katalikų mokslo įstaiga, rengiant mokytojus. Per atostogas, studentam išvaži-nėjus, miestelis nelieka tuščias: kolegijos bendrabučiai, valgykla, salės ir kiti patogumai išnuomuojami įvairiems renginiams. Prieš trejus metus čia stovyklavo IV-ojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso dalyviai. Jie paliko gerą įspūdį, todėl ir šiemetinės studijų savaitės rengėjams nebuvo jokių sunkumų gauti šią vietą.

XXIX-osios europinės lietuviškųjų studijų savaitės rengimo komitetą sudarė pirm. Zigmas Juras ir nariai: Petras Mašalaitis, Mečys Bajorinas, Povilas Tričys, Aleksas Vilčinskas, Klemensas Tamošiūnas. Jiems talkino kiti veiklūs Londono lietuviai: Jaras Alkis, Petras Žvirblis, Kazys Makūnas ir t.t. Jų pastangos ir darbas nebuvo veltui. Ši antroji Londone surengta studijų savaitė (pirmoji įvyko 1977 m.) dar kartą patvirtino, kad Anglijos lietuviai turi sumanių ir patyrusių organizatorių, kurie moka ne tik sklandžiai ir veiksmingai dirbti, bet yra ir nepralenkiami savo paslaugumu bei vaišingumu. Tai patyrė visi savaitės dalyviai, kurių iš viso buvo 110.
Skaityti daugiau...
 
VEIKSNIAI, TARINIAI, PAŽYMINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   

Kelios pastabos dėl Vyt. Vaitiekūno "Politika 1981 metais"

Jau daugelį metų Aiduose skelbiamos Vytauto Vaitiekūno metinės lietuviškos politikos apžvalgos pateikia vertingų ir įžvalgių komentarų, kurie visuomenei palengvina susiorientuoti lietuviškos politikos painiavose, o laisvinimo srityje dirbančioms organizacijoms galėtų sudaryti paskatą kritiškai pažiūrėti į save. Bet kritišką žvilgsnį į save nukreipti — tai viena iš sunkiausių užduočių.

Kad ir reiškiant pagarbą V. Vaitiekūno talentui, darbštumui ir kruopštumui, tačiau šiemetinė jo apžvalga, paskelbta 1982 m. Aidų nr. 2, kelia daugiau klausimų negu duoda atsakymų. Tai įvyko, reikia manyti, todėl, kad autoriuje pabudęs advokato instinktas iš vertintojo kėdės išstūmė objektyvų teisėją ir pasodino viename asmenyje kaltintoją ir gynėją.

Baigęs tarptautinės politikos apžvalgą, straipsnio autorius taria: "Tarptautinių įvykių srautas veržiasi į priekį. Mums, lietuviams, labiausiai rūpi, kad tame sraute su kitomis sprendimo laukiančiomis tarptautinėmis problemomis plūduruotų ir okupuotos Lietuvos byla". Tai gan vaizdžiai aptartas kriterijus, kuriuo, skaitytojas laukia, apžvalgos autorius turės vertinti laisvinimo veikloje dalyvaujančių organizacijų darbų balansus. Deja, tokio lygaus, "sine studio" vertinimo kaip tik ir pasigendame. Vienų "veiksnių" nuopelnus, kad "Lietuvos byla plūduruotų", sutirština, gi kitiems gerokai šykš-tesnis. Vieni pagiriami už tai, kad daro "daugiau", kitiems siūlo daryti "mažiau", net nenurodydamas, kur turėtų būti to "mažiau" riba.
Skaityti daugiau...
 
KĄ RAŠĖ APIE MUS LENKŲ ŽURNALAS "KULTŪRA" 1981 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Grauslys   
Lenkų "Instytut Literacki" Paryžiuje jau daugiau kaip 30 metų leidžia lenkų kalba mėnesinį žurnalą Kultūra. Šis kultūrinis bei visuomeninis leidinvs savo dydžiu bei turiniu primena laisvoje Lietuvoje ateitininkų leistą Židinį.

Kultūra objektyviai ir palankiai rašo apie Lietuvą ir lietuvius pasaulyje. Porą ar trejetą kartų metuose šis žurnalas deda žinių iš Lietuvos ar iš lietuvių gyvenimo pasaulyje skyriuje "Kronika litewska". Tas žinias surenka ir pateikia E. Žagiell. Ši savistoviai tvarkoma kronika nėra Lietuvoje leidžiamos Katalikų Bažnyčios kronikos kartojimas, tačiau jos žinios, skaitantiems lietuviškąją spaudą retai kada pateikia ką nors mums nežinoma.

Šio lenkų leidžiamo žurnalo straipsniai daugiausia liečia lenkų gyvenimą Lenkijoje ir pasaulyje, nagrinėdami ir vertindami ten esamą padėtį. Mums rūpi tai, kas tame žurnale liečia lietuvius.
Skaityti daugiau...
 
KNYGA APIE LENINIZMO INTELEKTUALINES ŠAKNIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Romas Gintalas   
Lietuvių pogrindžio spauda kartais apibūdina marksizmą - leninizmą kaip pseudo-religiją ar religijos pakaitalą. Panašios išvados prieina ir prancūzų istorikas bei sociologas Alain Besancon savo naujoje knygoje: "Gulago susidarymas: Leninizmo Intelektualinė Kilmė" (N.Y., Conti-nuum, 1980).

"Sovietinė ideologija", rašo Besancon, "yra neįtikėtinai paprasta. Ji susideda iš dviejų glaudžiai susietų dalių: ji yra tikėjimas ir, drauge, teorija — racionaliai dėstoma ir neva, įrodyta teorija". Taigi, sovietinė ideologija jungia religinius ir nereliginius elementus.

"Religinį" sovietinės ideologijos pobūdį Besancon taip aprašo: "Ji yra uždara enciklopedinė sistema, kuri aiškina visatą ir žada išganymą tikintiesiems". Ideologiniai kriterijai, moralė — viskas išvedama iš doktrinos. Asmuo toje ideologijoje vertas tiek, kiek jis prisideda prie marksistinio - lenininio žmonijos "išganymo". Nuo masių atskirtas ir nuo kasdienybės rutinos išlaisvintas, "karingasis elitas" yra "išminties" sargas. Pasaulį ir istoriją sovietinė ideologija padalina į pražūčiai pasmerktųjų ir išganymui atrinktųjų zonas. Kai kurie sovietinės ideologijos religiniai elementai pasiskolinti iš Rytų krikščionybės: ceremonijos svarbiau už etiką; tikėjimas dogma svarbiau už intelektą; pabrėžiami visuotiniai tikslai ir kraštutinės priemonės.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
—    Šv. Kazimiero seserys šiemet mini savo kongregacijos 75 metų įsteigimo jubiliejų. Steigėja Motina Marija Kaupaitė, pasižymėjusi kilniu gyvenimu, laikoma kandidate į šventuosius. Minėjimas atliktas seserų Kazimieriečių centre Chi-cagoje iškilmingomis pamaldomis ir pobūviu rugsėjo 26 d. Ta proga išleista vysk. V. Brizgio lietuvių kalba parašyta Marijos Kaupaitės biografija.
—    JAV Federalinė valdžia rugsėjo 23 d. Clevelando lietuvių sodybai statyti paskolino 1,964.000 dol. Paskolos idėjos iniciatorė yra nekilnojamo turto pardavimo įstaigos savininkė Dana Čipkienė, kuri laiške prez. Reaganui iškėlė Clevelando lietuvių problemas ir paprašė pagalbos. Gavus teigiamą atsakymą, lietuvių sodybos reikalą perėmė LB Clevelando apylinkės socialinių reikalų skyrius, kuriam vadovauja dr. Antanas Butkus. Jis sudarė specialų komitetą ir birželio 1 d. valdžiai įteikė oficialų prašymą paskolai gauti. Pagalbos prašyta 82 butų patalpai. Pagalba gauta 50-čiai butų. Dabar perkamas žemės sklypas ir rengiamasi statybai. Butai bus išnuomojami palengvintomis sąlygomis lietuviams, sulaukusiems 60 metų amžiaus. Numatyta statybos darbus pavesti lietuviams. Sodybos komitetas rūpinasi, kad pastatas turėtų lietuvių architektūros bruožų. Komitetui vadovauja Bronius Snarskis. LB Socialinių reikalų tarybos Ohio skyriaus pirmininkas.
Skaityti daugiau...
 
AMERIKOS LIETUVIŲ EKONIMINĖ VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Pažemėnas   

VINCENTAS LIULEVIČIUS: Amerikos lietuvių ekonominė veikla 1870-1977. Pedagoginis Lituanistikos Institutas. Chicago, 1980.
Tai jau devinta autoriaus knyga, išleista pasitraukus iš Lietuvos. Toki pat spaudinių skaičių suredagavęs, o kituose leidiniuose (dviejuose) yra rašęs kaip koautorius. V. Liulevičius studijavo istoriją; matyti, ją dėstė įvairiose Lietuvos vidurinėse mokyklose, todėl ir veik visi jo rašto darbai skirti istorinėms temoms — istorijos vadovėliams ar ypač Amerikos lietuvių įvairiopai veiklai nušviesti. Tarp jų pažymėtini 1971 išleisti "Amerikos lietuvių kultūriniai laimėjimai" ir 1981 "Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe".

Pastebėjęs, kad iki šiol niekas specialiai bei sistemingai nėra šio krašto lietuvių ekonominės veiklos apžvelgęs, Liulevičius ilgai rinko šiai knygai duomenis, nes jau 1964 buvo viešai paskelbęs užsimotos rašyti knygos planą. Atrodo, autorius bus sulesiojęs tam reikalui visą prieinamą medžiagą, išblaškytą atskirose knygose ar periodinėje spaudoje.

Knyga padalinta į devynis skyrius: žemės ūkis; nejudamo turto savininkai; įnamių laikymas; amatai; pramonė; prekyba; finansai; profesionalai; verslininkų organizuotė.

Nors autorius įsakmiai savo "Pratarmėje" (p. 9-11) to nepasako, jis siekia svarbiausia aprašyti lietuvių savarankišką ūkinę veiklą, neliesdamas darbininkų ar tarnautojų, dirbančių kitų įmonėse ar įstaigose už algą.
Skaityti daugiau...
 
TOMO VENCLOVOS PUBLICISTIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis K. Girnius   
TOMAS VENCLOVA, Lietuva pasaulyje. Publicistika. Išleido Akademinės Skaurijos leidykla  1981  rn. Chicagoje.
Savo naujoje knygoje Tomas Venclova surinko nemažą dalį išeivijoje paskelbtų straipsnių bei pašnekesių. Jų temos gana įvairios. Išspausdinti duomenys apie jo ginčus su Sovietų valdžia, proginiai pasisakymai įvairiais klausimais, šis tas apie žmogaus teisių sąjūdį ir kultūrinį gyvenimą Lietuvoje. Knygoje randame atsiminimus apie Vilnių ir Vilniaus universitetą, mintis apie lietuvių santykius su kaimynais ir net du straipsnius, jau išspausdintus Lietuvoje.

Venclova savo mintis dėsto patraukliai ir gana logiškai, dažnai įterpdamas asmeninių pergyvenimų atsiminimus. Jo peršamos išvados iš esmės pagrįstos, retai galima joms nepritarti — iš dalies, kad jos nėra nei labai radikalios, nei itin naujoviškos. Rašydamas apie Lietuvos žmogaus teisių sąjūdį, arba kultūrinį gyvenimą, jis nesuteikia geriau apsiskaičiusiam kokių nors ypatingesnių įžvalgų ir kitur nerandamų naujų duomenų. Liesdamas su dorove susietus klausimus, Venclova perša maždaug tradicinį Vakarų liberalizmą, pabrėžia pakantumą, asmeninę atsakomybę ir laisvės vertę. Straipsniai yra publicistiniai, dažnai proginiai, tad ir nelauktina, jog būtų kokių nors teorinių lūžių, nuodugnesnių kurios problemos nagrinėjimų arba griežtesne mokslo metodologija pagrįstų apibendrinimų. Be to, Venclovos rašymo būdas yra itin asmeniškas, atskleidžiąs kaip pats Venclova vertina įvairius lietuviams svarbius reiškinius. Kone visiems straipsniams būdingas santūrumas ir nuosaikumas, gana atsargūs apibendrinimai. Net ir polemizuodamas su kitais, Venclova nepertempia stygos, bando jų įsitikinimus suprasti ir gerbti.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Vladas Kulbokas: LIETUVIŲ RELIGINĖ POEZIJA. Išleido "Krikščionis Gyvenime" autoriaus lėšomis. Putnam. 1982. Titulinio lapo piešinys — Pauliaus Jurkaus. 268 psl. Kietais viršeliais. Kaina 7 dol.
Nerimą Narutė: VALANDŲ UPĖS. Eilėraščiai. Išleido "Lietuvių Dienos". Hol-lywood, Cal. 1981. Aplankas Pauliaus Jurkaus. 46 psl.
Icchokas Meras: SARA. Romanas. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas (7338 S. Sacramento Ave., Chi-cago, IL 60629), 1982. Aplankas Raimundo ir Lidijos Kazlų. 160 psl. Kaina 8 dol.
Aurelija Balašaitienė: SUSITIKIMAS PAMARY. Novelės. Leidėjas "Viltis" (6116 St. Clair Ave., Cleveland, OH 44103), mecenatas — Marcelinas Žitkus. Viršelio aplankas — Jūratės Balašaitytės- Salerno. Cleveland, OH, 1982. 212 psl. Kietais viršeliais.
Dr. Antanas Rukša: KOVOS DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS. III t — kovos su lenkais (1920 - 1923). Išleido Lietuvių karių veteranų sąjunga "Ramovė", talkinant Kario red. 1982. 524 psl. Kietais viršeliais.
Z. Raulinaitis: KETURI FRONTAI. XII amžiaus lietuvių karinėje istorijoje. Išleido Karys. Schemas braižė B. Balčiūnas. (341 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207). 1982. Kietais viršeliais. Kaina 9 dol.
Jonas Balys: MIRTIS IR LAIDOTUVĖS. Išleido Lietuvių tautosakos leidykla. Silver Spring, MD, 1981, 150 psl., kaina 6 dol.
KRYŽIAUS KELIU. Lietuvoje parengtos mintys. Išleido "Krikščionis Gyvenime" (P. O. Box 608, Putnam, CT 06260). 1982, 120 psl., kaina 3 dol.
Skaityti daugiau...
 
REDAKCIJOS ZODIS PDF Spausdinti El. paštas
Šiuo Aidų numeriu pagerbiamas Lietuvos tautinio atgimimo poetas ir mūsų naujosios poezijos tėvas Maironis, nuo kurio gimimo šiemet suėjo 120 metų. o nuo mirties 50 metų.
Šį garbingą poetą Aidai pagerbia nebe pirmą kartą. 1962 m., minint jo gimimo sukaktį, Maironiui buvo skirtas Aidų Nr. 7 ir dalis 1963 metų Nr. 4-to bei Nr. 5-to.
Tada apie Maironį rašė: Antanas Vaičiulaitis įžanginį straipsnį (poeto aktualumas); A. Nyka-Niliūnas — Maironio likimo paraštėje; Stasys Yla — Maironis rektorius ir mokytojas; Pr. Pauliukonis — Maironis istorikas; Antanas Klimas — Lietuva Maironio "Naujojoje Lietuvoje" ir "Raseinių Magdėje"; J. Žilevičius — Maironis garsuose; Faustas Kirša — Maironis mano kartos akimis; Julija Lipčiūtė —   Maironio vasaros Bernotuose 1906-1914 tarpe; Juozas Mikuckis — iš mano atsiminimų apie poetą Maironį; Vladas Kulbokas — Kritika apie Maironį iki pirmojo pasaulinio karo; A. Baltaragis — Numaironintas Maironis; Aleksandras Ružaniec-Ružancovas — Maironis tremtyje (1945 - 1949). Tie straipsniai buvo išleisti knyga, kuri dar gaunama Aidų administracijoje. Knygos mecenatas buvo Maironio mokinys kun. Juozas Pragulbickas.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: Po 150 dol.: kun. prof. dr. P. Ragažinskas, Central, NM; po 100 dol.: kun. A. Gleveckas, Albany, NY; dr. Br. Povilaitis, Tillsonburg, Ont, Canada; po 50 dol.: dr. J. Starkus, Chicago, IL; J. Stašaitis, Brockton, MA; B. Sakalas, Toronto, Ont, Canada; 30 dol.: dr. Aldona Rugienė.

Garbės prenumeratoriai: Po 25 dol.: Pranas V. Ur-butis, Pompano Beach, FL; Linas Kojelis, Washington, DC; Sofija Žumbakienė, Chicago, IL; B. Neverauskas, Sterling Hts., MI; Kazimiera Miškinienė, Rochester, NY; Vytautas Montvilas, Toronto, Ont., Canada.

Rėmėjai: Marija Žymantienė, Los Angeles, CA; Vanda Bagdonienė, Miami Beach, FL; Fr. Baluta, Gulfport, FL; kun. Ant. Kardas, Sunny Hills, FL; Ig. Kazlauskas, Chicago, IL; dr. J. Rek-laitienė, Crown Point, IN; Andrius Ignaitis, Woodhaven, N.Y.
AIDŲ administracija visiems nuoširdžiai dėkoja

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai