Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1983 m. 3 gegužė-birželis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Kęstutis K. Girnius — Apie katalikybės ir tautiškumo ryšius Lietuvoje .......................................... 161
Jurgis Blekaitis — Barbarai (eil.) ........................................................................................................ 173
Juozas Vaišnora, MIC. — Užbaigta arkivysk. Jurgio Matulaičio beatifikacijos byla ...................... 181
Mirga Girniuvienė — Eilėraščiai ......................................................................................................... 181
Tomas Venclova — Metafizinis poetas (Antanas Jasmantas) ........................................................... 182
Antanas Rubšys — Mįslinga paslaptis: žmogaus kūrimas Pradžios knygoje ................................... 185
Nelė Mazalaitė-Gabienė — Žiedai ...................................................................................................... 191
Milda Budrys, M.D. — Pirmasis lietuvis gydytojas Amerikoje ........................................................ 197

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Jurgis Zaikauskas — Kazimieras Kantrimas, XIX amžiaus visuomenininkas - šviesuolis Vilniuje . 199
Antanas Juodvalkis — Milijonas dolerių lietuvių kultūrai remti ........................................................ 204
Mikas Šileikis — Dail. Magdalena Stankūnienė ................................................................................ 209
Mūsų buityje .......................................................................................................................................... 210
L. A. — Premijos ir premijų šventė ...................................................................................................... 210

KNYGOS
Vytautas A. Jonynas — Danguje humoro nebus (Antanas Gustaitis: Ko liūdi, putinėli?) ................ 213
St. Santvaras — Nerimos Narutės lyrika ............................................................................................ 218
Juozas B. Laučka — Prano Gaidos Nemarus Mirtingasis (arkivysk. T. Matulionis) ...................... 219
Pranas Karalius — Lietuvos nepriklausomybės kovų istorijos III tomas ......................................... 221
J. Liepinis — Knyga apie socialistinį realizmą .................................................................................... 223
Laiškai redakcijai .................................................................................................................................. 224
Skaityti daugiau...
 
APIE KATALIKYBĖS IR TAUTIŠKUMO RYŠIUS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS K. GIRNIUS   
Lietuvoje tautiškumas ir katalikybė yra glaudžiai susieti. Kartais net teigiama, kad katalikybės ir lietuviško tautiškumo reikalai yra beveik neišskiriami, kad lietuvių patriotų veiklos pagrindinis tikslas yra Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių gynimas. Šitokį katalikybės ir tautiškumo kone sutapatinimą sukelia įvairūs reiškiniai. Lietuva yra arba kadaise buvo katalikiška šalis. Katalikai kunigai ir pasauliečiai turėjo vyraujantį vaidmenį, atnaujinant lietuvių pasipriešinimo sąjūdį, jame itin aktyviai dalyvauja. Lietuvos katalikų bažnyčios kronika buvo pirmasis ir tebėra svarbiausias pogrindžio leidinys. Kompartija daug kartų yra apkaltinusi Bažnyčią šovinizmu ir nacionalizmo kurstymu bei mėginimu save vaizduoti tautos kultūrinio paveldėjimo sergėtoja.1 Savo ruožtu kai kurie katalikai teigia, kad esą tik katalikai gali būti tikri Lietuvos patriotai.

Tamprių katalikybės ir tautiškumo saitų negalima paneigti, bet vis dėlto jų tarpusavio ryšiai yra labiau sudėtingi ir sąlyginiai negu kartais manoma. Laikydama katalikybę ir tautiškumą pavojingomis buržuazinėmis atgyvenomis, kurias reikia nedelsiant panaikinti, komunistų partija savo jėga, propagandos aparatu bei informacijos šaltinių valdymu privertė jas užimti gynybines pozicijas. Lietuvių kitaminčių tarpe nėra originalių mąstytojų, kurie būtų išvystę savas teologines pažiūras ar naują tautiškumo sampratą, bent kūrybiškai pritaikę senas teorijas dabartinėms sąlygoms. Šitokie teoriniai užsiėmimai yra prabanga ir veikiausiai viršija disidentų sugebėjimus. Tuo tarpu partijos malonę tebeturintys intelektualai puikiai supranta šių temų neliečiamybę. Lietuvių pasipriešinimo sąjūdžio dalyviai nuvokia, kad jų pagrindinis uždavinys yra sulaikyti tolesnius valdžios bandymus suvaržyti religines ir tautines teises bei pakeisti tautinį sąmoningumą. Lietuviai katalikai ir patriotai yra kovingi, tačiau tik gindami ribotą skaičių mini-malinių teisių ir gyvybinių interesų, kurių išlaikymas, jų nuomone, yra būtina sąlyga tolesniam Bažnyčios ir tautos gyvastingumui. Užimtos gynybinės pozicijos yra nemaža dalimi atsakingos už tuos tarpusavio ryšius bei bendrų interesų supratimą, kuris būdingas dabartiniams katalikų ir nacionalistų santykiams.2 Lietuvos katalikų ir nacionalistų galutiniai tikslai nėra visai tapatūs, ir galima juos aptarti vienus nepriklausomai nuo kitų. Bet dabartinėmis sąlygomis katalikų ir nacionalistų siekiai tampa vis panašesni dėl interesų bendrumo, ypač dėl abipusio reikalo turėti draugų ir sąjungininkų kovoje su valdžios kėslais. Tūlas nacionalistas remia Bažnyčią ne dėl įsitikinimo, kad katalikybę ir tautiškumą jungia kokie nors vidiniai ir kone amžini saitai, bet dėl Bažnyčios veiklos, kuri tiesiog ar netiesiog padeda tautiškumo reikalui. O katalikai pritaria nacionalistų norui išlaikyti lietuvių istorinį sąmoningumą bei tradicijas, nes, mėginant įgyvendinti šį tikslą, dažnai pabrėžiamas katalikybės vaidmuo tautos gyvenime. Galima net teigti, kad partijos priešiškumas nacionalizmui ir katalikybei nemaža dalimi atsakingas už šiuolaikinį katalikų ir nacionalistų interesų suartėjimą.
Skaityti daugiau...
 
Popiežius Jonas Paulius II su Lietuvos vyskupais PDF Spausdinti El. paštas

Popiežius Jonas Paulius II su Lietuvos vyskupais bendroje audiencijoje balandžio 22 d. Iš kairės: Vilniaus vyskupijos valdytojas kun. Algirdas Gutauskas, Kaišiadorių vyskupas Vincentas Sladkevičius, Kauno irVilkaviškio vyskupas Liudas Povilonis, Telšių vyskupas Antanas Vaičius, Panevėžio vyskupas Romualdas Krikščiūnas ir kun. Vladus Sti-chelevičius.

Popiežius Lietuvos vyskupams pasakė ilgoką kalbą lotyniškai, kurią užbaigė lietuviškai. Popiežius kalbėjo: "Su ypatingu džiaugsmu sveikinu Jus, atvykusius iš Lietuvos aplankyti apaštalų būstinę Romoje . . . Gerai žinau, kad, atlikdami kasdieninę pastoracinę tarnybą, jūs nešate 'dienos ir kaitros naštą' (Mt 20,12), ir tie sunkumai, kuriuos sutinkate, man nėra paslaptis. Ypač nuo tos dienos, kai, vykdydamas Dievo valią, priėmiau visuotinės Bažnyčios vadovavimo pareigas, Bažnyčios gyvenimą Lietuvoje seku su specialiu dėmesiu ir tėvišku rūpesčiu". Popiežius suminėjo pagrindinius sunkumus, su kuriais Lietuvos vyskupai susiduria pastoracijoje, būtent kunigų stoką (kai kurios parapijos jų nebeturi), klierikų apribojimą seminarijoje, jaunimo auklėjimą krikščioniškai, vaikų katekizaciją ir 1.1. Popiežius maloniai priminė ir vienuolijų narius, linkėdamas jiems ištvermės.
Skaityti daugiau...
 
BARBARAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Blekaitis   

Naktį barbarai užėmė šalį.
Mes nebuvom įspėti. Net ir pro sapną
nieks nesuriko: — Jie — čia! Jie — prie vartų!
Pasenusi vasara migdė mus, apmarinusi
savo tvankia apgaule. Nieks nesuriko.

Rytą žiūrėjom tylūs, bejėgiai:
sode žėrėjo, po visą kraštą blaškės
barbarų pergalės vėliavos,
taškuotos, kaip leopardo kailis,
prisigėrusios vyno, ugnies ir kraujo.
Skaityti daugiau...
 
UŽBAIGTA ARKIVYSK. JURGIO MATULAIČIO BEATIFIKACIJOS BYLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS VAIŠNORA, M.I.C   

1982 m. gegužės 11 d. popiežius Jonas Paulius II liepė paskelbti dekretą, kuriuo pripažįstama, kad Dievo Tarno arkivysk. Jurgio Matulaičio dorybės yra nepaprasto — heroiško laipsnio. Tuo dekretu buvo baigta 29 metus trukusi jo beatifikacijos byla. Laiko tarpas, skirtas visam beatifikacijos procesui, yra palyginti trumpas, kai panašios bylos kartais tęsiasi ne tik dešimtmečius, bet ir šimtmečius.
Kokios yra tos heroiškos dorybės?

Pirmiausia susipažinkime, kas yra dorybė iš viso. Mūsų laikais, kada žmogus siekia realizuoti save vien tik žemiškomis medžiaginėmis priemonėmis, kada norima sukaupti kuo daugiau žemiškų patogumų, malonumų, turto, dažnai dorybėmis laikomos tokios savybės, kaip gudrumas, apsukrumas, mokėjimas "kombinuoti" ir pan. O krikščioniška prasme suprasta dorybė yra ne vien sugebėjimas, įprotis, palinkimas ir lengvumas gera daryti,  bet daugiau pastovus,  nekintamas  pasiryžimas elgtis pagal Dievo valią, bendradarbiauti su jo teikiamomis malonėmis ir visur, visame daryti gera ir vengti blogo.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MIRGA GIRNIUVIENĖ   
SANTUOKINIS GYVENIMAS

Ši mudviejų erdvė išvargusi visai
Nepatikimi jau baldai, kambariai —
Kasnakt silpnėjančia erdve supančioti:

Jau ir dabar jie mirksi man gudriai
Ir, glamonėdami nakčia,
Kažką apie mane tau šnibžda pašaipiai.

Išmokiva labiau valdingų judesių,
Kaip dera tiems, kurie pažįsta daug erdvių.
O!

Kaip mudviejų Kadaise senas
Išsitemps, tarytum kylančios bangos ertmė,
Priimti tavo žvilgsnio peną!
Skaityti daugiau...
 
METAFIZINIS POETAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tomas Venclova   
Prof. dr. Antanas Maceina (Antanas Jasmantas), kuriam sausio 27 suėjo 75 metai amžiaus.

Antanas Jasmantas — ypatingas atvejis mūsų kultūroje. Žinome, jog šiuo slapyvardžiu pasirašinėja filosofas ir teologas Antanas Maceina. Autentiškų filosofų visoje Lietuvos istorijoje turėjome vos keletą, ir Antanas Maceina, be abejonės, yra vienas iš jų, gal netgi iškiliausias. Autentiškų poetų priskaičiuojame kiek daugiau, nors irgi ne šimtą ir ne du šimtus. Ir Maceinos alter ego — Antanas Jasmantas — taip pat yra vienas iš jų.

Lietuvoje panašių atsitikimų daugiau lyg ir nėra buvę, nors filosofas ir menininkas, aplamai paėmus, yra artimos profesijos. Istorijos priešaušryje jos beveik nesiskyrė viena nuo kitos, o ir vėliau — nuo Platono ligi Camus — dažnai sutapdavo viename asmenyje. Antanas Maceina nepriklauso prie mąstytojų, vartojančių grynai techninį ontologijos ar epistemologijos žodyną ir todėl paskaitomų vien siauruose profesionalų būreliuose. Jo rūdijos paprastai prasideda kurio nors literatūrinio fakto analize ir pačios dažniausiai yra eseis-tiškos. Jasmanto eilėraščiai sukasi tame pačiame katalikiškojo (ar plačiau — krikščioniškojo) egzistencializmo rate, iš kurio retai teiškrypsta ir Maceinos filosofiniai interesai. Tačiau Maceina - Jasmantas neperžengia linijos, anapus kurios filosofija virsta prastu menu, o poezija — prastu metafizinių ar etinių teiginių perpasakojimu. Jis aiškiai junta ne tik tų dviejų sričių giminystę, bet ir jų priešingybę. O tai rodo, jog abiejose srityse jis yra saviškis.
Skaityti daugiau...
 
MĮSLINGA PASLAPTIS: ŽMOGAUS KŪRIMAS "PRADŽIOS" KNYGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS RUBŠYS   
Žmonės ir tautos yra klausimas sau ir kitiems. Žmonės ir tautos yra atsakymas sau ir kitiems. Senojo Testamento Psalmistas su džiugia nuostaba duoda žmogaus klausimui ir atsakymui Kūrėjo-Dievo didybės ir žmogaus-kūrinio vertingumo foną:

Kai pasižiūrim į Tavo dangų,
Tavo rankų sukurtą,
į mėnulį, žvaigždes, tvariai padarytas,
tariam: "Kas gi žmogus, kad Tu jį dar atsimintum,
kas tas Adomo sūnus, kad jį belaikytum!"
Jį padarei ne ką menkesnį už angelus,
garbe ir grožiu jį vainikuoji.
Jis viešpatauja Tavo sukurtajam pasauliui.
Jam po kojų Tu visa paklojei . . .
(Ps 8,4-7).

Pradžios knyga turi du skaitinius — pasakojimus apie žmogaus kūrimą. Jie yra pirmuosiuose dviejuose šios knygos skyriuose (Pr l,l-2,4a; 2,4b-25). Chronologiniu požiūriu, pirmasis pasakojimas yra antrajame skyriuje (Pr 2,4b-25), o antrasis — pirmajame skyriuje (Pr l,l-2,4a). Ankstesnysis pasakojimas apsako apie pirmuosius Rojaus — Dievo —    Kūrėjo Sodo gyventojus: žmogų-vyrą ir žmogų-moterį bei jų butinę problematiką. Vėlesnysis gi apsako pasaulio kūrimą ir oriąją kūrinijos viršūnę — žmogų, vyrą ir moterį.
Skaityti daugiau...
 
ŽIEDAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Nelė Mazalaitė   

Nelė  Mazalaitė  -  Gabienė

Mergaitė buvo samdinėlė ir — buvo našlaitė.

Sako, jog tokie žmonės yra liūdni, baimingi, pavydūs, sako, jiems atrodo, kad kiti žmonės nieko kito ir negalvoja, kaip tik skriausti tokius nelaimingus. Sako, bet kas gi žino, kaip yra iš tikrųjų? Nes mergaitė juokdavosi linksmai, jei buvo dėl ko, o dainuodavo dažnai — nes, kaip ji sakė, balsas negali išturėti neprasilaužęs iš gerklės — gal taip yra su paukščiais.
Ji buvo ir kantri ir žinojo, kad reikia dirbti visą amžių — to išmoko iš namų, to žinojimo. Tik, Dieve geras, nežinojo, kaip greitai galima tapti našlaičiu.

O ne taip seniai sužinojo ir kitką: kodėl jos mintys vijosi apie jaunesnįjį šeimininkų sūnų, ir tai pradėjo darytis vis sunkiau, tarytum nusilaužei pažaisti smilgą, o pasirodo čia aštrus akėtvirbalis. Ir vakarais, kai atsisėsdavo ant akmens, kuris buvo vienintelis laiptas į jos kamarėlę, ir žiūrėjo į žvaigždes — nė mintyse nedainavo — taip buvo nelinksma. O jei dar mėnulis tokį vakarą — ji galvojo, kaip gera šuniui, kai kaukia atvertęs galvą, ir niekas nesistebi nei bara, nei klausinėja: kodėl? Bet netrukus, kaip debesys užkrenta dienos darbų nuovargis, pagauna miegas — o sapnai yra kvaili ir neperkeliami į dienos gyvenimą.
Skaityti daugiau...
 
MAGDALENA STANKŪNIENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MAGDALENA STANKŪNIENĖ   

Skaityti daugiau...
 
PIRMASIS LIETUVIS GYDYTOJAS AMERIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MILDA BUDRYS, M. D.   
Lietuvių emigracija prasidėjo XIX šimtmečio pradžioje. 1867 - 1868 metai laikomi emigracijos pradžia, tačiau yra žinoma, kad 1863 atvyko du lietuviai, o 1864 — kun. Andrius Strupinskas.1

Žmonės emigravo į Ameriką dėl įvairių priežasčių: bėgdami nuo sunkių gyvenimo sąlygų, bado, baudžiavos, sukilimų, ieškodami geresnio ir laimingesnio gyvenimo. Emigrantų tarpe inteligentų - profesionalų buvo nedaug. Anot V. Račkausko, nuo 1899 iki 1914 metų su 255,594 lietuviais emigrantais atvyko apie pustrečio šimto profesionalų; jų tarpe 6 daktarai.2

Kun. A. Strupinską galima laikyti pirmuoju "gydytoju", nes jis ne tik patardavo žmonėms jų religiniuose reikaluose, bet užsiėmė ir gydymu pagal tuo metu garsią kun. Kneippo gydymo sistemą.3

Pirmasis lietuvis gydytojas, baigęs medicinos mokyklą, buvo dr. M. P. Kasakauskas. Jis atvyko į Ameriką 1877 metais ir apsigyveno Chicago-je.4 Dr. Matas Kasakauskas (Matthew P. Kosso-kowski) gimė 1853 rugsėjo 18 Jonavoje, Kauno apskrityje. 1874 baigė Nikoljevskaja imperatoriškąją gimnaziją. 1884 baigė Michigano medicinos kolegiją. Tais pačiais metais gavo praktikos teises. Praktikavo Chicagoje. Mirė 1918 rugsėjo 27 Chi-cagoje.5
Skaityti daugiau...
 
KAZIMIERAS KANTRIMAS XIX AMŽIAUS VISUOMENININKAS - ŠVIESUOLIS VILNIUJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Žalkauskas   

Iš Vakarų Europos atėjusias šviečiamojo laikotarpio idėjas jis pastatė prieš caro valdžios beidėjiškumą ir sulenkėjusių bajorų beprasmiškumą. Dažnai kalbėjęs ir veikęs "pakuždom", jis statė kitus priekyje, betgi pats darė daug įtakos XIX amžiaus Vilniaus universiteto šviesuomenės galvosenai ir veiklai. Daug jo siūlymų buvo konkretūs ir gyvenimiški, pavyzdžiui, jau 1822 m. jis siūlė Vilniaus universitete steigti lietuvių kalbos katedrą.

Vėlyvajame, pojėzuitiniame Vilniaus universiteto laikotarpyje ryškėja šią Europos dalį, valdomos caro su dominuojančiu rusų aristokratijos sluoksniu, pasiekusios naujoviškos socialinės idėjos. Jose matoma šviečiamojo laikotarpio įtaka. Prancūzų revoliucijos sukelti vėjai ypač veikė politinę galvoseną. Ji sukrėtė feodalizmo pagrindus, o kartu ir valdovo "iš Dievo malonės" išskirtinės kilmės mitą. Jau su reformacija prasidėjęs tautų nacionalinės sąmonės pabudimas, ypač sustiprėjo su prancūzų revoliucija. Visa tai Vilniuje itin ryšku universitete — institucijoje palyginti daugiausia išlaikiusioje autonomiją. Noras praskleisti šitoje dvasioje Vilniaus, o kartu ir Lietuvos kultūros istorijos uždangos kampelį mane ir paskatino pažvelgti į palyginti kuklią Kazimiero Kantrimo asmenybę bei jos pasireiškimą viešumoje.

Kazimieras Kantrimas (1776 - 1836) gimė Bogdanove, Vileikos apylinkėje, 115 km į rytus nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante. Mirė Šiluvoje, Raseinių aps. Didžiąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje, kur baigė vidurinįjį mokslą ir vėliau dirbo įvairiose įstaigose. Nuo 1803 m. universiteto buhalteris, bibliotekos vedėjo padėjėjas-adjunktas, universiteto sekretorius. Veikla universitete — administracinė. Jis buvo bibliotekos faktiškasis vedėjas.

Pavardė grynai lietuviška, bet lenkų fonetikos įtakoje rašėsi Kontrym. Tarybinėje enciklopedijoje jis įrašytas Kontrimo pavarde; taip jo pavardę sutinkame ir trijų tomų Vilniaus universiteto istorijoje (II t., Vilnius, 1977 m.). Šiame straipsnyje rašome atlietuvintai — Kantrimas.
Skaityti daugiau...
 
MILIJONAS DOLERIŲ LIETUVIŲ KULTŪRAI REMTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Juodvalkis   

LIETUVIŲ FONDO 20 METŲ VEIKLOS APŽVALGA
 
Lietuvių Fondo organizavimas
Amerikos lietuviai visuomet pasižymėjo lietuviškų reikalų ir gerų darbų rėmimu. Po pastarojo karo Amerikoje atsirado didelis skaičius intelektualų ir įvairias profesijas turinčių ateivių. Susitvarkę su darbais ir gavę leidimus verstis turimomis profesijomis, ypač medicinos gydytojai, pradėjo galvoti apie pastovaus fondo įsteigimą, kurio palūkanomis būtų remiamas lituanistinis šveitimas ir kultūriniai reikalai.

JAV Lietuvių Bendruomenės centro valdyba svarstė Geležinio fondo steigimo klausimą, bet reikalas toliau nepajudėjo. Tuo tarpu jaunas gydytojas dr. Antanas Razma 1960.XII.8 Drauge paskelbė straipsnį "Milijono dolerių fondas lietuviškiems reikalams ir fondo parlamentas'". Dr. A. Razma savo siūlymą parėmė įnašu, ir jį pasekė keliolika jo kolegų gydytojų, sudedami daugiau kaip 20,000 dol. pradinio kapitalo, nors dar nebuvo nei įstatų, nei vadovybės. JAV LB centro (Krašto) valdyba, vadovaujama Stasio Barzduko, susidomėjo dr. A. Razmos siūlymais ir pradėjo pasitarimus.
Skaityti daugiau...
 
DAIL, MAGDALENA STANKŪNIENĖ — LIETUVIŠKOS BUITIES VAIZDUOTOJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Mikas Šileikis   
Pernai rugsėjo 18 - spalio 17 d. "Galerijoje", Chicagoje, vyko dailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės tapybos ir medžio raižinių paroda.

Parodoje matėme lietuviškų motyvų ciklą. Tai lyg poetiškas kaimo epas — prasmingas turiniu ir turtingas spalvom. Pagrindinis jos tapybos motyvas — Lietuvos kaimo moterų darbai: jos ten sodina daržoves, rauna linus, grybauja, skalbia, baltina linines drobes, kepa duoną, melžia karves ir t.t.

Kaip tapyba, taip ir medžio raižiniai, atspausti pilnomis spalvomis, sukelia įdomų įspūdį. Plokštumos pabrėžiamos stipria grafiška linija. Moterų veidai be detalių. Linija išsako viską. Žmonės, dirbantieji lauko darbus, įsijungia į visą drobės struktūrą, sudarydami spalvingą vaizdą.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Baltų Laisvės Dieną JAV prez. Ro-nald Reagan iškilmingai paskelbė birželio 13 Baltuosiuose rūmuose. Ta proga sukviesta 240 baltų kilmės žmonių. Pirmiausia prezidento patarėjai juos supažindino su dabartinės administracijos politika Sovietų Sąjungos ir Pietų Amerikos atžvilgiu. Taip pat paliestos ir Amerikos jaunimo auklėjimo problemos. Po kiekvieno pranešimo, kurį atliko atskiri asmenys, buvo galima klausti. Daugiausia klausta ir prašyta paaiškinimų dėl lietuvių bylų, liečiančių žydus, kurios iškeliamos Sovietų Sąjungoje ir perkeliamos į JAV teismus. Po konferencijos pabaltiečiai buvo pakviesti į Baltųjų rūmų didžiąją vaišių salę užkandžiams. Po to visi vėl ėjo į kitą salę laukti prezidento. Jis buvo sutiktas ilgais plojimais. Prezidentas kalbėjo labai nuoširdžiai ir aiškiai — žadėjo visom jėgom padėti sovietų pavergtoms Pabaltijo tautoms. Po kalbos jis pasirašė dokumentą, kuriuo birželio 14-oji skelbiama "Baltų laisvės diena". Prezidentas taip pat buvo ir išlydėtas garsiais plojimais. Priėmime dalyvavo lietuvių, latvių ir estų visuomenės vadovaujantys asmenys. Šis susitikimas Baltuosiuose rūmuose surengtas Amerikos Baltų laisvės lygos iniciatyva. Informacinę konferenciją koordinavo Linas Kojelis — JAV valdžios pareigūnas.

Kun. Alfonsas Svarinskas, jau kalintas Sovietų koncentracijos stovyklose 13 metų, gegužės 5 d. Vilniuje vėl nuteistas 7 metams kalėjimo ir 5 metams tremties. Jis kaltintas valdžios šmeižimu. Nuteistasis kunigas klebonavo Viduklėje ir dirbo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitete. Nuteisimą pasmerkė Vakari] spauda ir Vatikanas.
Poezijos Dienos jau 10-tą kartą vyko Chicagoje gegužės 27 - 28 d. Jos buvo skirtos "Aušros" šimtmečiui paminėti. Ateinančiame numeryje bus apie jas daugiau.

Lietuvių Rašytojų draugijos 2000 dol. premija paskirta Anatolijui Kairiui už romaną "Pažadų dvaras". Mecenatas — Lietuvių Fondas.
Ateitininkų Federacijos 1000 dol. premiją gavo kun. dr. Pranas Gaida už veikalą "Nemarus mirtingasis — arkivyskupas Teofilius Matulionis".
Kazys Bradūnas laimėjo "Illinois Arts Council 1982 m. poezijos premiją 500 dol. už eilėraščių ciklą "Prierašai prie Genezės" (Metmenys, 1982, Nr. 44).
Aloyzo Barono novelės 500 dol. premija teko Pauliui Jurkui.
Skaityti daugiau...
 
PREMIJOS IR PREMIJŲ ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Šie metai galės būti vadinami premijų metais. Niekad jų nebuvo tiek daug vienu sykiu — nei laisvoje Lietuvoje, nei išeivijoje. Vien LB Kultūros taryba suteikė devynias premijas. O kur dar kitos, kaip Lietuvių Rašytojų draugijos, Jaunimo, Draugo, Dirvos, Maironio, Barono, Ateitininkų Federacijos ir t.t. Čia sustosime prie LB Kultūros tarybos premijų, kurios gegužės 14 d. buvo iškilmingai įteiktos Kultūros židinyje New Yorke.

LB Kultūros taryba, kuriai vadovauja apsukri veikėja Ingrida Bublienė, rodo daug naujo gyvastingumo visuose kultūriniuose baruose, ypač premijų srityje. Jos pastangomis į-steigta didžioji 3000 dol. literatūros premija, kurios mecenatas LB krašto valdyba, ir kasmet vis naujomis premijomis pagerbiami įvairių kultūrinių šakų darbuotojai. Visa tai taip pat liudija Kultūros tarybos sugebėjimą įtikinti Lietuvių Fondą tam tikslui skirti žymias pinigų sumas.

Šiais metais Kultūros tarybos premijos apėmė šakotas kultūrinės veiklos sritis: mokslą, dailę, teatrą, muziką, dramą, radiją, publicistiką anglų kalbą ir tautinius šokius. Visos premijos, pradedant 3000 ir baigiant 500 dol., suteiktos nusipelniusiems asmenims, ir šiuo atžvilgiu nebuvo jokių priekaištų.
Skaityti daugiau...
 
DANGUJE HUMORO NEBUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas A. Jonynas   

Antanas Gustaitis: KO LIŪDI, PUTINĖLI? Eleginės satyros. Chicaga. 1982. Išleido Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas. 95 p. Kaina 7 dol.

Nuotr. K. Daugėlos

Kad juoktis sveika, kad juokas pravalo kepenis, žmonija žino nuo seno. Be pašaipos, ironijos, grotesko žmogus nebūtų įveikęs baimių, baubų ir įsikalbėjimų. Jis nebūtų nuvertęs stabų, nes tik humoristinis žvilgsnis grąžina dalykams tikrąjį mastą, ir tuo pačiu įgalina žmoniją blaiviau žvelgti į pasaulį ir save. Užtat žmogus vadavosi ir vaduojasi iš dvasinio smurto psichologinių kompleksų ir frustracijų anekdotais, pasakėčiom, "fab-liaux", alegorijom. Ši įgimta dovana davė pradžią komedijos žanrui, satyrai, parodijai.

Jau Ciceronas, kalbėdamas apie oratoriaus meną, siūlė savąjį juoko gamybos receptą: "Apgauti klausytojo lūkesčius, pateikiant tai, ko jis nesitiki, pašiepti žmonių ydas, pasityčioti, reikalui esant, iš savųjų, primaišyti karikatūros ir ironijos, apsimesti naivėliu, pabrėžti priešininko kvailumą — štai priemonės, kaip sukelti juoką". Nuo to laiko apie juoką ir humorą yra samprotavę filosofai (Descartas, Kantas, Bergsonas), mokslininkai (Freudas). Kartais išsakydavo savo mintis aforizmais: "Juokas yra civilizuota forma, kuria prabyla mumyse žvėries riaumojimas" (Baudelaire). Kiti, priešingai, pabrėžė humoro gydomąją, laisvinančiąja galią. Bene iškalbingiausiai taip prabilo Gogolis, čia pat nusiskųsdamas ir apgailestaudamas, kad doroje subrendusi minia nėra linkusi pripažinti humoristikai deramos pagarbos, pernelyg laikydama ją antrarūše, "nepilnamete" raštija, tarsi vien rimta, svari šneka tegalinti būti laikoma grožine literatūra. Ak, ir šiandien tebesama tokių pažiūrų!
Skaityti daugiau...
 
NERIMOS NARUTES LYRIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Santvaras   
Gal prieš dvidešimt penkis metus lietuvių išeivių periodikoj pradėjo pasirodyti savotišku moters slapyvardžiu pasirašomi eilėraščiai: Nerimą Narutė! Kas ji tokia? Slapyvardis pats savimi įtaigauja nerimą ir nardymą, kas poezijos menui turbūt yra įgimta dorybė. Ir štai nuojauta kužda ausin, kad tokį poetės pasivadinimą sukūrė jos troškimai, siekiai, svajonės ir ilgesiai.

Jei neklystu, didžioji mūsų literatūros kritika per tą gan ilgą laiką Nerimos Narutės kūrybinių darbų beveik nepastebėjo. Ar jie to tylėjimo nusipelnė? Aišku, kad nenusipelnė. Ir jos eilėraščių skaitytojai, pažvelgę į autorės slapyvardį, gal bandė ieškoti nerimo audrų ir nardymų grakštumo. Be abejo, akyliau pasidairę, tų pradų jos poezijoj rasim. Tačiau savo siela, kaip dauguma lietuvių poečių, Nerimą Narutė yra lyrikė, gyvenimo tragizmą išgyvenanti su ašarom akyse, o ne su draminių įtampų blaškomom aistrom. Štai jos žodžiai:
Į žemės drobinius trinyčius,
Pavasario lietau, įausk sidabro siūlus.
Pakrikštyki suvystytą žiemkentį,
Vynu subėgęs upės molio indan
Tekėk ir nešk gyvybę.

Relikvijos, Lietus, 29 p.

Pirmąjį savo lyrikos rinkinį Nerimą Narutė pavadino "Relikvijos". Knygą išleido "Lietuvių Dienų" leidykla, LB Rochesterio, N.Y., apylinkės valdybai paremiant, 1964 Donelaičio metais. Antrąjį jos eilių rinkinį "Valandų upės" išleido ta pati "Lietuvių Dienų" leidykla 1981 m.. Abiejų rinkinių aplankus piešiniais padabino Paulius Jurkus. Čia apie tas knygas ir bus mėginama ką nors pasakyti.
Skaityti daugiau...
 
Prano Gaidos - NEMARUS MIRTINGASIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas B. Laučka   
Pranas Gaida: NEMARUS MIRTINGASIS. Arkivyskupas Teofilius Matulionis. Roma. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. 1981 m., XII, 370 p.
Nors kun. dr. Prano Gaidos veikalas datuotas 1981 m., tačiau knygų pasaulio šviesą šiame žemyne išvydo jis 1982 metais, reikšmingais minėtinomis sukaktimis. Tuomet suėjo 20 metų, kai Teofilius Matulionis pakeltas į arkivyskupus (vasario 9) ir 20 metų, kai šis garbingasis "ganytojas, kalinys, kankinys ir laimėtojas" mirė (rugpjūčio 20).

Kun. Pranas Gaida, naujos, labai patrauklios knygos autorius, savo įvadiniame žodyje pažymi kilmę šios monografijos, liudijančios arkivyskupo svarbiuosius žingsnius, kurie buvo "žmogiški, taurūs ir spalvingi". Kaip autorius nurodo, veikalo medžiaga telkta per daugelį metų ir daugiausia jos surinkęs istorikas kun. dr. J. Stakauskas Lietuvoje. Autorius apgailestauja negalįs paskelbti vardo kito bendradarbio, kurį jis vadina antruoju autorium, gyvenančiu Lietuvoje. Visą redakcinę atsakomybę Pr. Gaida pasiimąs pats. Nors autorius ir labai kuklus, tačiau visi knygą skaitantieji lengvai įsitikins, kad jis atliko nepaprastai didelės vertės darbą, praturtindamas literatūrą monografija iš mūsų tautos iškiliųjų asmenybių gyvenimo.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ III TOMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Karalius   
Dr. Antanas Rukša: KOVOS DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS. III tomas. Kovos su lenkais, 1920 - 1923. Išleido Lietuvos karių veteranų sąjunga "Ramovė". Cleve-land, 1982. 524 p.
Dvidešimtojo amžiaus lietuvių tautos istorija nebūtų pilna, jeigu paliktume nežiniai ir pamirštume trumpą, bet karžygišką nepriklausomybės kovų laikotarpį, nulėmusį mūsų tautos likimą ne tik 22 laisvės metams, bet ir tolimiems ateities laikams.

Lietuvių Karių Veteranų sąjunga "Ramovė", išleisdama nepriklausomybės kovų istoriją, davė mums ir ateinančioms kartoms tris stambius tomus apie kovas su trimis priešais: rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Medžiagos surinkimas, daugelio dar gyvų kovų liudininkų žinių-atsiminimų suderinimas ir kiti paruošiamieji darbai ir knygų atspausdinimas užtruko net 24 metus (nuo 1958 iki 1982). Tai ilgokas laiko tarpas nušviesti 4 metų įvykiams. Bet, pagiriant autorių ištvermę tektų pasidžiaugti, kad jų darbai atlikti, kaip sakoma, pačiu laiku, kada dar buvo įmanoma pasinaudoti gyvenančių kovų dalyvių liudijimais, kada ir patys knygų autoriai dar buvo pajėgūs tesėti iki sėkmingos pabaigos savo pradėtus darbus. I tomo autorius pik. K. Ališauskas mirė jau nebeiš-vydęs II tomo, kurį ruošiant jis uoliai talkininkavo Dr. A. Rukša neturėjo laimės pasidžiaugti savo ilgų metų darbo vaisiais. Baigiant ruošti spaudai II tomą, autorius atsiskyrė su šiuo pasauliu.
Skaityti daugiau...
 
KNYGA APIE SOCIALISTINI REALIZMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Liepinis   
SOCIALISTINIS REALIZMAS IR ŠIUOLAIKINIAI MENINIAI IEŠKOJIMAI. Išleido Vaga, Vilnius, 1981. 360 psl.
Šią knygą imame į rankas su ypatingu smalsumu. Solidūs krikšto tėvai: Lietuvių kalbos ir Literatūros Institutas, Rašytojų Sąjungos komisija. Ir autoriai — filologijos mokslų kandidatai, daktarai, literatūros mokslininkai. Gal jie pagaliau išaiškins tą didžiąją paslaptį, kas iš tikrųjų yra "socialistinis realizmas?" Ir kur jį atrasti? Ar jis panašus į legendinį viduramžių vienaragį? Ar jo, kaip jeti — sniegynų pabaisos — reikia ieškoti sovietinės kultūros Himalajuose? Ir pagaliau: ar jis, kaip klausė nevienas Rytų Europos rašytojas, iš viso egzistuoja?

Beskaitant vieną autorių po kito, optimizmas ima blėsti. Pavyzdžiui, Stepšys pateikia tokius socialistinio realizmo kriterijus: "Partiškumas, Liaudiškumas, Ištikimybė tikrovei". "Partiškumas" — be abejo. Bet "liaudiškumo" sąvoka sudėtingesnė. Oficialiosios sovietinės kultūros kontekste, kas "liaudiška" ar "neliau-diška" aprioriškai nustato kompartija. Tokiu pačiu būdu nustatoma ir tai, kas "tikroviška" ar "netikroviška". Taigi, Stepšio definija turėtų skambėti: "partiškumas, partiškumas, partiškumas". Jis tepakartoja seną Šolo-chovo apibūdinimą, kad socialistinis realizmas yra tokia rašliava, kuri naudinga partijai.
Skaityti daugiau...
 
LAIŠKAI REDAKCIJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Mauragis   
Ar mokslas neprieštarauja tikėjimui?
Daug kartų įvairiomis progomis esame skaitę ir rašę, kad mokslas nėra priešingas tikėjimui, bet kaip tai galima suderinti su tokia teologų nuomone: "Žmogui du plus du yra visuomet keturi, o Dievui — ne sykį penki", rašo Antanas Rubšys Aidų Nr. 3, 1982 m.

Jei tai yra teologinė tiesa, kaip tada galime išvengti prieštaravimų tarp mokslo ir religijos? Juk mokslui visada du plus du yra keturi. Aišku, kad žmogus nevisada ir ne visas Dievo tiesas gali suprasti ir žinoti, todėl jas vadiname paslaptimis. Jos neprieštarauja mokslui, tik mums pasilieka arba nežinomos, arba nesuprastos. Jeigu teologams, skaičiuojant ar interpretuojant Dievo planą ir žmogaus sutvėrimo tikslą, ne visada išeina du plus du — keturi, tai čia reikia ieškoti premisose klaidos. Bet ką reikia daryti tuo atveju, kai premisos yra tapusios dogmomis, pvz., Dievas sukūrė pasaulį iš nebūties?
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. Vincentas Brizgys: II VATIKANO MINTYS IR LIETUVIAI SUSIRINKIME. "Krikščionis Gyvenime" knygų serijos Nr. 20. Išleista prel. Pr. Juro lėšomis. Putnam, CT, 1983. 262 p. Įrašai P. Jurkaus.
KATALIKŲ KALENDORIUS — ŽINY-nas. 1983 m. (C). Lietuvos vyskupų konferencijos leidinys. Kaunas-Vilnius. 1983. Redagavo kun. Vaclovas Aliulis. 240 p.
Vacys Kavaliūnas: DALIA. Romanas. Aplankas Vlados Stančikaitės - Abraitie-nės. Cleveland, OH, 1983, 236 p. Kaina 7 dol.
Benvenutas Ramanauskas, O.F.M.: AŠ SAVO DALĮ ATLIKAU. Išleido pranciškonai. Brooklyn, N.Y., 1983. 368 p. (Knyga apie šv. Pranciškų Asyžietį).
A.P. Bagdonas: ŽODŽIAI Į TOLĮ. Ketvirtoji eilėraščių knyga. Chicaga, 1983. 115 p.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: Po 50 dol.: dr. Jurgis Starkus, Chicago, IL; Balys Sakalas, Toronto, Ont., Canada.

Garbės prenumeratoriai: po 25 dol.: kun. Juozas Tautkus, Putnam, CT; Br. J. Juodelis, Dovvners Grove, IL; dr. R. Zalubas, Silver Spring, MD; Valerija Kundrotienė, Pigeon, MI; Silva Pragulba, MD, Highland Park, MI; L. Musteikis, Plainvievv, NE; kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, NJ; Donatas S. Šatas, Warwick, RI; A. Mauragis, Picnic Point, NSW, Australia.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai