Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1984 m. 6 lapkritis-gruodis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kęstutis Skrupskelis — Utopinės galvosenos bruožai ...................................................................... 235
Stasys Santvaras — Psalmė šv. Kazimierui ...................................................................................... 332
Nerima Narutė — Spindėk saulėtekių šviesoje (eil.) ........................................................................ 333
Vysk. Kazimieras Paltarokas — Šv. Kazimiero relikvijų perkėlimo reikalai (dokumentai) ........... 334
Vytautas Bagdanavičius — Aukojimas prūsuose šešiolikto amžiaus pradžioje ............................... 339
Paul Duval — Telesforas Valius ......................................................................................................... 355
Milda Budrys (Budrienė), M.D. — Lietuviai gydytojai Amerikoje XIX šimtmečio pabaigoje ....... 359

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Juozas Bočys — Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje ................................................ 367
V. Rociūnas — Kazimierinių metų baigiamasis aktas Toronte ........................................................ 371
Kun. Vytautas Pikturna — Lietuvių kunigų suvažiavimas ............................................................... 373
Jurgis Gimbutas — 31-jo Santaros - Šviesos suvažiavimo programa .............................................. 375
Mūsų buityje ....................................................................................................................................... 377
A. Kučiūnas — Dux Magnus — operos recenzento išpažintis ......................................................... 378
Meila Kairiūkštytė - Balkus — Pierre Bonnardo paroda Phillips galerijoje Washingtone ............ 380

KNYGOS
A. Vaičiulaitis —  Lietuvių literatūrinės kritikos svetur apžvalga (Vladas Kulbokas) ................... 382
K. Barėnas — Pirmieji svetur. Alės Rūtos naujojo romano proga ................................................... 383
Pr. Visvydas — Keturių kartų lemtį pasakojant (Antano Musteikio "Dangaus ir žemės šaknys" 385
Aidų 1984 metų turinys ....................................................................................................................... 387
Skaityti daugiau...
 
UTOPINĖS GALVOSENOS BRUOŽAI PDF Spausdinti El. paštas


Šis straipsnis yra dalis platesnio rašinio kuriame norėčiau kai kurias marksizmo apraiškas vertinti švietimo požiūriu. Savo laiku tikėjimą saugojo tiek įstatymai, tiek tam tikra nuotaika, kuri draudė tikėjimo apraiškas vertinti konkrečiai. Vyravo nuotaika, kad tikėjimo visuomeninė reikšmė tokia didelė, jog yra nedora tyrinėti, kokios yra apčiuopiamos tikėjimo pasekmės. Švietimo amžiai šias nuotaikas išsklaidė ir tuo daug pasitarnavo pačiam tikėjimui. Mūsų laikais panaši privilegijuota pozicija skiriama marksizmui tariamai todėl, kad tik marksizmas išsaugo tikrojo žmoniškumo vertybes. Svarbus uždavinys būtų parodyti, kad marksizmas tokio pasitikėjimo nėra vertas.

Platesniojo rašinio rėmai būtų maždaug tokie. Pirma, būtų nurodytos utopinio galvojimo pagrindinės žymės. Antra, parodoma, kad marksizmas yra utopinis. Trečia, tvirtinama, kad utopija yra gaivinančio pobūdžio tol, kol ji pasilieka vaizduotės žaidimu, tačiau, perkelta į politinių partijų programas, utopinė galvosena tampa labai kenksminga.

I
Tomo More'o veikalas Utopija savo vardą yra davęs ištisam literatūros žanrui. Paskelbtas 1516 metais, jis davė bruožus labai savotiškai literatūrai, su kuria giminiuojasi net mūsų laikų mokslinė fantastika. Utopinėje apysakoje aprašoma įsivaizduota, nesanti visuomenė, tokia, kokios iš tikro net ir būti negali. Ji aprašoma daugiau ar mažiau paliečiant visas žmogaus gyvenimo sritis: istoriją, ekonomiką, švietimą, kultūrą, politiką, gyventojų dvasinį stovį, kartu tvirtinant, kad tai būtų tobuliausia santvarka. Kritikams ji gali atrodyti skurdi, pilna visokių negerovių, tačiau, paties utopijos kūrėjo nuomone, tai geriausia, ką žmogiškose ribose būtų galima pasiekti. Išskirtinis dėmesys teikiamas visuomeniniam reikalui, nes utopinės minties širdis yra tikėjimas, kad laimingas ir tobulas žmogus tegali rastis protingai, sąmoningai sutvarkytoje visuomenėje. Bibliografų apskaičiavimu, vien anglų kalba yra pastelbta maždaug du tūkstančiai utopinių veikalų. Itin turtingas buvo devyniolikto šimtmečio galas, kada metinis jų vidurkis galėjo siekti dvidešimt penkis veikalus.
Skaityti daugiau...
 
STASYS SANTVARAS PDF Spausdinti El. paštas

Telesforas Valius — Samogitia (Žemaitija) IX        Spalvotas ofortas 43 x 48") 1972

Kaip griūna kalnai į marių gelmę,
Tegu taip į prarają nugrimzta
Nelaisvė ir Tavų žmonių vargai, —
Tegu upes, girias, sodus ir širdis
Aplieja laisvės ir palaimos spinduliai! —
Taip nūdien šaukia į Tave tauta,
Kurią Tu amžius globoji,
O mūsų prieglobsti, viltie ir tvirtove,
O šventasai Kazimierai!

"Mus atstūmei, mūsų gretas suardei, o Dieve.
Supykai ant mūsų, bet vėl į mus atsigręžki!"

Štai žengia amžiai, it vilkstinė pavargusių kareivių,
Mes bėgame krauju ir ašarom aplietom žemėm, —
Bet geriam Krikšto vandenį ir valgom Krikšto druską,
Dar girdime, kai Vilniuje ir Krokuvoj
Jogaila kalba Tėve mūsų, —
Dar matom —
Kardų ir kalavijų ugnys žėri Žalgirio kovoj —
Ir švyti Vytauto — galybės šaltinio, šviesa ir garbė!
Tik ją ir nūdien priešai šmeižia, niekina
Ir bando iš istorijos ištremti   
Tu visa tai regi, Tu visa tai girdi,
Tai dega ir Tavos tautos širdy,
O mūsų prieglobsti, skyde ir tvirtove,
O šventasai Kazimierai!
Skaityti daugiau...
 
SPINDĖK SAULĖTEKIŲ ŠVIESOJE PDF Spausdinti El. paštas
Spindėk saulėtekių šviesoje šventųjų ir karalių mieste!
Džiaugsmingoje giesmėje supki, įsiūbuok varpus.
Šiandieną karalaitis aureolės šviesa šviečia.
Garbingų ainių giminės takus.

Nuplėšk užtiestą tamsų burtą,
Atidaryki laiko užtrenktas duris.
Leisk pamatyti brangų turtą
Ausinį miestą gyvą prieš akis.

Staiga sustingę šimtmečiai paveikslo rėmuose
atgyja

Matau banguoja gyva ir judri minia.
Didikai, kunigaikščiai gatvėmis važiuoja
Istorija už rankos vedasi manę.
Ir raktais sidabrinės pilnaties ji praveria duris
senos pilies.
Skaityti daugiau...
 
ŠV. KAZIMIERO RELIKVIJŲ PERKĖLIMO REIKALAI PDF Spausdinti El. paštas
VYSK. KAZIMIERO PALTAROKO PATEIKTI DOKUMENTAI

I
RELIGINIŲ KULTŲ REIKALŲ PIRMININKUI PRIE TSRS MINISTRŲ TARYBOS MASKVOJE

Katedros Bažnyčios Tikinčiųjų Bendruomenės
Vykdomojo Komiteto Vilniaus mieste

PRAŠYMAS
Pereitų metų spalio mėnesyje mūsų delegatų prašyta Jūsų palikti Katedros Bažnyčią religinio kulto reikalams. Tada buvo išdėstyta tie sumetimai, kuriais Komitetas vadovavosi, to prašydamas. Jų nekartosime. Užtat {rodysime, kad Komitetas neapsiriko, rodydamas tikslumą net būtinumą palikti Katedros Bažnyčią kulto reikalams. Kovo 4 d. Katedros Bažnyčios koplyčia, kurioje ilsisi šv. Kazimiero Relikvijos, buvo lankoma tūkstančių tikinčiųjų, nežiūrint, kad nebuvo jokių pamaldų dėl tos priežasties, kad nuo praeitų metų liepos Katedra palikta be kunigo.

Prašome {sakyti, kad Religinių Kultų Reikalų įgaliotinis LTSR {registruotų Katedros Bažnyčią, kad būtų laikomos pamaldos seniausioje ir pranašiausioje Lietuvos bažnyčioje.

Komitetas pildo ir nori ateityje pildyti visas pareigas Valstybei. Pavyzdžiui, sumokėta už šiuos 1950 m. draudimo mokesčių apie 5 tūkstančius rublių. Tačiau be kunigo ir pamaldų Komitetui bus labai sunku ateityje laiku mokėti mokesčius. Bet svarbiausia tai, kad tikintieji su skausmu žiūri { visų Lietuvos bažnyčių "Motiną", paliktą be kunigo ir pamaldų — ypatingai koplyčia su šv. Kazimiero Relikvijomis ir kapu, vienatinio Bažnyčios pripažintu Šventuoju — Lietuviu — yra brangiausias dvasinis Lietuvos lobynas. Tikybiniai jausmai Lietuvių tautos giliai {žeisti, jei tektų matyti šventas Relikvijas be koplyčios, pamūrytos vėlesnės šv. Kazimiero kartos (Jogailaičių) ir pasmerktos klajoti po kitas bažnyčias.
Skaityti daugiau...
 
AUKOJIMAS PRŪSUOSE ŠEŠIOLIKTO ŠIMTMEČIO PRADŽIOJE PDF Spausdinti El. paštas
ETNOLOGIJOS IR RELIGIJŲ ISTORIJOS STUDIJA

Dr. Jono Balio pasiūlymas
Prieš keletą metų dr. Jonas Balys atsiuntė man ištrauką iš Lucas David Prūsijos kronikos, kurią turi tik Kongreso biblioteka, pasakojančią apie kiaulės aukojimą Prūsuose šešiolikto šimtmečio pradžioje, ta proga iškilusį aukotojo konfliktą su krikščionybe ir apie vyskupo reakciją į tai. Dr. Balys tą ištrauką man atsiuntė ta proga, kada aš jį prašiau papildančių Prūsų religijos nuostatų, kurių trūko Simano Grunau Prūsijos kronikoje, bet kuriuos turi Lucas David. Grunau kronikos ištraukas aš buvau pasidaręs Britų muziejaus bibliotekoje Londone. Mano dėmesys senajai Prūsų religijai apsipavidalino viena kita studija, kurios buvo paskelbtos "Tėvynės sarge" (žiūr. "Sūduvių religijos klausimas", 1980 m. Nr. 3, 41-51 psl. ir "Brutenio religinės ir politinės sąrangos įsteigimas Prūsuose", 1982 m. Nr. 1, 60-70 psl., ir 1982 m. Nr. 2, 60-67 psl.).

Pasakojimas apie kiaulės aukojimą nėra iš Brutenio religinės sąrangos savo idėjine ir simboline prasme, tačiau jis vis tiek yra Prūsijos tradicijos palikimas ir dėl to vertas mūsų dėmesio. Taigi aš, pertraukęs Brutenio ir Vaidevučio studijas, atsidėjau šiam uždaviniui. Jam atsidėjau ir dėl to, kad nenorėjau likti kurčias dr. Balio pasiūlymui, kuriam esu skolingas daug padėkos už tai, kad jis reikšmingai man yra pagelbėjęs mano pasakų studijoms, padėdamas man susigaudyti milžiniškame pasaulio pasakų labirinte, kai aš rinkau medžiagą savo studijai "Kultūrinės gelmės pasakose", kurios objektą sudarė viena pasaka apie motiną, globojamą ir persekiojamą mistiškos moters. Dr. Balio nurodymai man padėjo surinkti man rūpimos pasakos versijų iš daugiau kaip 50 tautų ar kalbinių grupių.

Dr. Balio vaidmuo lietuviškos tautosakos studijavimui ir tvarkymui yra niekieno neprilygstamos vertės. Jis yra susisteminęs lietuvišką pasakų lobyną ir jį įtraukęs į tarptautinę tautosakos metrikaciją (žiūr. "Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas", 1936 m., Kaunas, "Tautosakos darbai", II tomas). Šios sistemos dėka lietuviškosios pasakos pasidarė prieinamos tarptautinėms studijoms.

Pasakų analizavime dr. Balys eina savitu keliu, kurį tektų galbūt laikyti labiau animistiniu. Jis tautosakos reiškiniuose bus linkęs labiau įžvelgti gamtos reiškinių sudvasinimą. Tuo tarpu pasakų analizavime aš laikausi vadinamosios Vienos mokyklos, arba kultūrų istorijos metodo, kurio pagrindinis kūrėjas yra Wilhelm Schmidt. Nors dr. Balys turėjo progos studijuoti Vienoje betarpiškai pas šios krypties mokytojus, aš manau, kad mano įžvalgos ir etnologinės medžiagos studijavimo metodas yra gerokai skirtingas nuo Balio. Tačiau jau ta aplinkybė, kad jis mane pakvietė pasisakyti Prūsijos kiaulės aukojimo reikalu, man yra paskatinimas manyti, kad galbūt ir savo analizėse mes nesame labai toli vienas nuo kito.
Skaityti daugiau...
 
TELESFORAS VALIUS PDF Spausdinti El. paštas
Telesforas Valius - Autoportretas. Spalv. monotipija

Atvykaamas į Kanadą 1949 metais, Telesforas Valius jau buvo žymus iliustratorius ir grafikas. Techniniu požiūriu jis buvo visiškai pajėgus rinktis bet kurią kūrybos kryptį. Jis taip pat puikiai suprato, kaip turi būti komponuojamas veikalas, kad būtų pasiektas stipriausias tapybinis efektas. Tačiau Valiaus talentas pirmiausia reiškėsi rimtų ir netgi tragiškų siužetų srityje. Jo maži, tobulai atlikti medžio raižiniai, iš kurių trys pirmieji sukurti dar gimtoje Lietuvoje, traktavo tokias svarias temas, kaip Atsisveikinant (1938), Badas (1940), Laidotuvių procesija (1942), Gaisras Lietuvos bažnytkaimy (1945).

Šis rimtumo bruožas, išryškėjęs dar tėvynėje, o vėliau Austrijoje ir Vokietijoje, iš dalies, be abejo, atsirado dėl pačios darbų technikos. Medžio raižymas yra lėtas ir didelių pastangų reikalaujantis triūsas, todėl medžio raižiniams būdingesnės griežtos ir tikslios formos, negu laisvas žaidimas faktūromis, spalvomis bei pavidalais, priderąs tapybai ar litografijai. Ar atsispindėjo niūriame graviūrų kolorite visuomenė, kurioje menininkas augo — šiaurės amerikiečiui sunku spręsti. Šiaip ar taip Valius labai pasikeitė, jam persikėlus į Naująjį Pasaulį. Ankstyvieji raižiniai beveik visiškai nežada tos laisvos ir pilnos individualios ekspresijos bei eksperimentavimo, kurie pasidarė būdingi Valiui Kanadoje.

Vėliau Telesforo Valiaus darbuose susijungė lietuviškieji ir kanadiškieji pradai: tuo būdu jis virto vienu iš pačių iškiliausių savosios kartos grafiku Kanadoje. Šitoks tautinių ribų įveikimas nėra nei dažnas, nei lengvas dalykas. Dauguma menininkų, patekusių iš vienos meninės aplinkos bei visuomeninės atmosferos į visiškai kitokią, renkasi vieną iš dviejų kelių: arba lieka ištikimi savo ankstesniesiems vizualiniams intersams naujame kontekste, arba pradeda nesvyruodami mėgdžioti gyvenamojo krašto viešpataujančią madą. Iš Rytų Europos dailininkų Kandinsky, Chagall ir Pevsner gebėjo sėkmingai derinti paveldėtąsias tradicijas su vitaline jėga bei dvasine laisve, kurią suteikė jų kūrybai Vakarai. Tą patį reikia pasakyti apie Telesforą Valių.

Beje, kai Valius 1949 metais atvažiavo į Kanadą, ta šalis anaiptol nebuvo nirvana menininkams. Pavyzdžiui, jie ten negaudavo jokios valstybinės paramos. Iš savo kūrybos galėjo pragyventi labai nedaug Kanados tapytojų, skulptorių bei grafikų. O tie, kurie pragyvendavo, toli gražu nebuvo turtuoliai. Dauguma kūrė tik laisavalaikiu, užsidirbdami duoną kaip komerciniai iliustratoriai, dėstytojai ar dizaineriai. Kitiems tekdavo griebtis sekretoriavimo, pardavėjo verslo ar fizinio darbo.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAI GYDYTOJAI AMERIKOJE XIX ŠIMTMEČIO PRADŽIOJE PDF Spausdinti El. paštas
Lietuviai Šiauriniame Amerikos kontinente gyveno jau prieš kelis šimtus metų. XVII-ame šimtmetyje iš Lietuvos bėgo bajorai, amatininkai, mokslininkai, daugiausia protestantai, dėl religinių ginčų ir nesantaikos, ieškodami tolerancijos ir laisvės. Dauguma pateko į Angliją ir Olandiją, o iš ten į Ameriką. Jų tarpe buvo ir dr. C.A. Cursius-Kuršius. XVIII-ame šimtmetyje emigravo kariškiai, kurie, atvykę į Ameriką, įsijungė į Amerikos revoliucinius karus. Dr. K. Jurgėla savo išsamioje studijoje apie XVIII šimtmečio lietuvius rašo: "Tegalime būti tikri, kad lietuviai dalyvavo to (pilietinio) karo įvykiuose, kai kiti jų tautiečiai kovojo prieš rusus".1 Šiame laikotarpyje nėra minimas nė vienas gydytojas. Dr. A. Budreckis visą lietuvių emigraciją suskirsto į kelis periodus-bangas, pradedant pirmąja, vykusia XVII šimtmečio viduryje, ir baigiant šeštąja — D.P. (Displaced Persons — "dypukai"), vykusia 1949 - 52 m.2

Istoriškai pirmasis lietuvis gydytojas Amerikoje buvo dr. Alexander Carolus Cursius-Curtius (Kuršius), kurį 1659 m. į Ameriką pakvietė Vakarų Indijos bendrovė naujai steigiamos New Amsterdamo (dabartinio New Yorko) lotynų mokyklos rektorium. Bendrovė, sužinojusi, kad dr. Cursius gydo ligonius, 1660 m. pranešė gubernatoriui Peter Stuyvesant, kad ji siunčia dr. A.C. Cursiui rinkinį vaistažolių. Tokiu būdu dr. A.C. Cursius yra laikomas pirmuoju Naujojo Pasaulio mokyklų rektorium ir gydytoju.

Dr. A.C. Cursius 1652 m. buvo įsimatrikuliavęs į Leipcigo universitetą, kaip lietuvis teologijos daktaras, turįs teisės licenciatą. Prieš atvykdamas į Ameriką, jis profesoriavo Lietuvoje. New Amsterdame dr. Cursius gyveno ir dirbo nuo 1659 iki 1661 m. Po 2 metų darbo jis grįžo į Olandiją ir įstojo į Leideno universitetą, kur buvo įregistruotas kaip "Carolus Alexander Curtius Nobilis Lithuanus I.V.D. et Medicinae Candidatus". 1662 m. apgynė savo parašytą tezę "Disputatio Medica Inauguralis de Calculo Renum ac Vesicae" (Įvedamoji medicinos disertacija apie inkstų ir pūslės akmenį) ir gavo medicinos daktaro laipsnį. Apgynęs disertaciją, išvyko iš Leideno. Apie jo tolimesnį gyvenimą žinių neturime.3
Skaityti daugiau...
 
KATALIKYBĖ IR INTELIGENTIJA ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOJE* PDF Spausdinti El. paštas

Dabartinės Lietuvos inteligentijos atžvilgiu neretai tenka išgirsti priekaištų, būtent, kad didelė jos dalis nesirūpina savo tautos kultūra ir jos likimu, yra prisitaikėliai, savanaudžiai — perdėm lojalūs tarybiniam režimui.

Tokie priekaištai didele dalimi yra teisingi, bet vis dėlto reikėtų pabandyti daugiau išsiaiškinti, ar visais atžvilgiais didžioji Lietuvos inteligentų dalis yra pasyvi prisitaikėlė prie režimo, o jeigu taip, tai kokios priežastys tai nulemia. Gal galėtume mūsų inteligentijos gyvenime įžvelgti ir kai kurių gaivesnių ir optimistiškesnių niuansų?

*    Šio straipsnio autorius gyvena Lietuvoje. — Red.

Inteligentų padėtis Tarybų Lietuvoje iš tikrųjų yra sunki ir komplikuota. Inteligentija, ypač humanitarinė, yra labiausiai ideologizuojama, indoktrinuojama visuomenės dalis. Tiesa, tarybinis pilietis pradedamas ideologizuoti jau nuo vaikų darželio, tačiau studentija — būsimoji inte-legentija gauna itin didelę, be to, susistemintą, argumentuotą ideologijos porciją (tokių disciplinų, kaip: dialektinis ir istorinis materializmas, TSKP istorija, politinė ekonomija, mokslinis komunizmas, ateizmas). Beje, šis ideologinis poveikis nėra labai įtaigus, jis yra gana paviršutiniškas dėl savo deklaratyvumo, dogmatiškumo ir atotrūkio nuo gyvenimo realybės, bet vis dėlto studentų, bent jau dalies, sąmonėje palieka pėdsaką. Pirma, dėl to, kad tarybinė studentija yra gerokai nutolusi: tiksliau nušalinta nuo daugelio gyvenimo tikrovės sričių (su kuriomis susiduriama baigus aukštąjį mokslą), todėl nelabai sugeba vertinti ideologiją tikrovės požiūriu. Antra, studentija neturi galimybių plačiau susipažinti su marksizmui alternatyvinėmis filosofinėmis ir socialinėmis koncepcijomis, todėl komunistinei    ideologijai    konceptualaus teoriškai argumentuoto mastymo lygmenyje nelabai turi ką priešpastatyti. Tarybinė aukštoji mokykla nemoko studentų savarankiškai mąstyti socialiniais klausimais. Mokyklos uždavinys ideologijos požiūriu yra ugdyti standartiškų įsitikinimų "masinius piliečius,,J patikliai priimančius oficialiąją propagandą.
Skaityti daugiau...
 
KAZIMIERINIŲ METŲ BAIGIAMASIS AKTAS TORONTE PDF Spausdinti El. paštas
Red. Vytautas Volertas

Šv. Kazimiero 500 metų mirties sukakties minėjimai, pradėti Vatikane kovo 3-4 dienomis, per visus metus dominavo lietuvių renginių kalendoriuje ne tik JAV, Kanadoje, bet ir visame pasaulyje, kur gyvena kiek lietuvių. Lietuvos dabartinė padėtis ir bendrai lietuvių vardas niekada nėra taip plačiai nuskambėjęs pasaulio spaudoje, radijo programose, katedrose, šventovėse ir televizijos ekranuose kaip šiais metais. Šv. Kazimieras iš naujo tapo ne tik garbingas Lietuvos dangiškasis užtarėjas-globėjas, bet ir mūsų žemiškųjų problemų — Lietuvos laisvės ir tautos išlikimo rūpesčių naštos — talkininkas. Per tuos metus daugeliui politikų buvo sugrąžintas Lietuvos vardas į jų gan siaurų horizontų galvosenas, prieš akis pastatyta reali, šiurpi mūsų krašto ir tautos realybė. Jei dažniau turėtume tokių progų, lengviau būtų atidaromos parlamentų bei prezidentūrų durys mūsų laisvės balsui ir pasaulis geriau suprastų Lietuvos bylą.

Paskaitos ir simpoziumas
Kaip šv. Kazimiero sukakties komiteto suplanuota, kazimieriniai metai buvo užbaigti rugsėjo 1-2 dienomis Toronte religiniu laisvojo pasaulio lietuvių kongresu, kuriam vadovavo organizacinis komitetas: pirmininkavo dr. Juozas Sungaila.

Kongreso religinė ir kultūrinė programa buvo ne tik plati bei įdomi apimtimi, bet gili ir turiniu.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KUNIGŲ SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
I
Prieš Pasaulio lietuvių katalikų kongresą, rugpjūčio 29 d. Toronte, vyko JAV Lietuvių Kunigų Vienybės metinis seimas Royal York viešbučio patalpose.

Koncelebracinių mišių metu vysk. Vincentas Brizgys pamoksle ryškino lietuvio kunigo darbo vaizdą praeityje ir dabartyje.

Seimą pradėjo kun. Albertas Kontautas, JAV Kunigų Vienybės centro valdybos pirmininkas. Seimo pirmininkais pakviesti kun. dr. Juozas Grabys ir kun. Jonas Pakalniškis, sekretorium — kun. dr. Valdemaras Cukuras, rezoliucijų komisijon — kun. dr. Pranas Gaida, kun. Viktoras Dabušis ir kun. Vytautas Pikturna.

Centro valdybos pirmininkas ir iždininkas pranešimus paruošė raštu ir išdalino dalyviam, kurių buvo 33. Iš pranešėjų sužinota, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikų leidimas
anglų kalba (atskirais numeriais) kainavo daugiau kaip 100,000 dol. Kronikos pasauly išgarsino Lietuvos kančias ir lietuvių tautos troškimus. Centro valdyba siūlė LKB Kronikų tolimesnį leidimą perleisti Lietuvių Religinei Šalpai. Seimas siūlymą parėmė. Padėkota kun. Kazimierui Pugevičiui už jo didelį įnašą Kronikas verčiant į anglų kalbą ir pasirūpinant technišku knygučių išleidimu. Išreikšta padėka leidimo mecenatams — organizacijoms ir pavieniams asmenims. Iš iždininko pranešimo paaiškėjo, kad Kronikų leidimui lietuviai kunigai sudėjo daugiau kaip 70,000 dol.

Pasidžiaugta šv. Kazimiero sukaktuvinių metų renginių komiteto darbais.
Skaityti daugiau...
 
31-JO SANTAROS - ŠVIESOS SUVAŽIAVIMO PROGRAMA PDF Spausdinti El. paštas
Kaip kasmet, 1984 metų Santaros - Šviesos suvažiavimas įvyko Tabor Farmoje, Michigane, rugsėjo pradžioje, 6 - 9 d. Didžiąją dalį užėmė paskaitos ir kita vieša programa, kurią sekė ir svečiai, kaip čia rašantysis. Santaros - Šviesos federacijos, Algimanto Mackaus knygų fondo ir kitų organizacinių posėdžių čia neliečiame. Nenagrinėsime nė Lituanistikos instituto metinio tarybos posėdžio, įvykusio rugsėjo 8 d. ten pat, kuriame dalyvavo 4 prezidiumo ir 4 tarybos nariai.

Pasekdami A. T. Antanaičio patarimą Akiračiuose, perduosime faktus be vertinimo. Kas vienam patiko, kitam galėjo nepatikti, o faktai visiems tie patys — ir dabartiniam Aidų skaitytojui, ir būsimajam lietuvių išeivijos kultūrinio gyvenimo nagrinėtojui. O įvykio būta ne eilinio jau vien dėl to, kad tokie suvažiavimai vyksta kasmet nuo 1954 metų be pertraukos. Žmonės keitėsi, kito ir programos, tačiau lietuviškai skaitomų paskaitų lygis ir patrauklumas, matyt, neišblėso. Rugsėjo 6 d. pradžioje buvo apie 20 klausytojų, sekančią dieną jau apie 60, o šeštadienį visas šimtas.

Programą pradėjo prof. dr. Vytautas Kavolis paskaita "Nepriklausomo žmogaus problematika lietuvių istorijoje,,. Apžvelgė visą eilę rašytojų nuo priešaušrio iki mūsų laikų, priminė Aušrinės, Linijos, Pjūvio žurnalus. Nagrinėjo, ar lietuvių visuomenėje gali būti nepriklausomi produktyvūs žmonės ir ištvermingi tokių žmonių sąjūdžiai. Diskusijose kalbėjo A. Mickūnas, J. Kiznis, Z. Rekašius, R. Kasparas, Ed. Kaminskas. Moterys tylėjo. Tą pačią rugsėjo 6 d. popietę pagal anksčiau skelbtąją programą turėjusi būti prof. dr. Algio Mickūno paskaita atidėta rytojui, o nuo 5 iki 6 vai. klausėmės poeto Leono Lėto atsakymų į Liūto Mockūno klausimus apie rašytojo kūrybinį procesą. Lėtas aiškino, ką ir kaip rašęs. Popietinė programa vyko erdvioje vasarinės verandoje.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Muz. Br. Jonušo 1000 dol. stipendija teko studentei Ramonai Steponavičiūtei. Stipendiją iš savo uždarbio jau septintą kartą teikia Emilija Jonušienė velioniui vyrui atminti.

—    Lietuvos Vyčių sąjungos seime rugpjūčio 22 - 26 d. perinkta ta pati centro valdyba, kuriai vadovauja Loreta Stukienė.

—    Lietuvių fotografų nuotraukų paroda Lietuvių foto archyvo rūpesčiu surengta Jaunimo centre Chicagoje spalio 26 - 27 ir lapkričio 2 - 4 d. Iškabinta 140 nuotraukų.
 
—    Lietuvių išeivių vyskupas Paulius Baltakis nuo pat paskyrimo vyskupu aktyviai įsijungė į mūsų religinę ir tautinę veiklą. Lapkričio 3-4 d. dalyvavo LB tarybos posėdžiuose Hartforde, lapkričio 12-15 d. — Katalikų vyskupų suvažiavime Washingtone, kur jis įteikė raštą dėl Lietuvos persekiojamos Bažnyčios; paskui visą savaitę buvo Chicagoje, tardamasis su kunigais, vienuoliais ir pasauliečiais apie aktualias šio meto išeivijos problemas, kaip jaunimo ir jaunų šeimų religinis auklėjimas, religinės radijo programos, pašaukimai, pasiruošimas Lietuvos krikšto jubiliejui. Sudaryti atitinkami talkos būreliai ir išrinkti vadovai. Būdamas Chicagoje, vyskupas aplankė organizacinius centrus. Lapkričio 23 į vysk. Pauliaus Baltakio pasitarimus su dvasininkais ir pasauliečiais Jaunimo centre apsilankė ir Chicagos kardinolas Joseph Bernardin, kur jis išklausė pranešimų apie lietuvių pastoracinę padėtį anglų kalba ir pats tarė nuoširdų žodį. Paskui su vyskupais Brizgiu ir Baltakiu atliko specialias pamaldas. Kardinolo palankumas lietuviams ypač išryškėjo, kai jis lietuvių pastoracijai koordinuoti Chicagos arkivyskupijoje paskyrė kun. Jurgį Šarauską. Pasitarimai lietuvių pastoraciniais reikalais buvo tęsiami ir lapkričio 24 d. — Lietuvių Katalikų federacijos metiniame suvažiavime. Gruodžio 12-21 vysk. Baltakis lankėsi Romoje, kur buvo priimtas Šv. Tėvo, Vatikano valstybės sekretoriaus ir kitų aukštų pareigūnų.
Skaityti daugiau...
 
A. A. PALMIRA ŠIURNAITĖ - GRAUŽINIENĖ PDF Spausdinti El. paštas
A.A. PALMIRA ŠIURNAITĖ - GRAUŽINIENĖ
gimė 1903 m. gegutės 11 d. Naujamiesčio miestely, Panevėžio apskr. 1924 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo Universiteto Gamtos-Matematikos fakultetą, kurį baigė 1928 m. Tų pačių metų rudenį buvo paskirta mokytoja į Užpalių vidurinę mokyklą (Utenos apskr.). 1930 m. pavasarį ištekėjo už tos mokyklos mokytojo Balio Graužinio. Vėliau mokytojavo Raseinių ir Panevėžio gimnazijose, o Vokietijoje — Kempteno lietuvių gimnazijoje. Amerikoje gyveno Clevelande, Ohio, San Diege ir Los Angeles, Cal., kur ir mirė 1984 m. spalio 4 d. Palaidota Šv. Kryžiaus kapinėse, Culver City (Los Angeles priemiesty).
Skaityti daugiau...
 
DUX MAGNUS — OPEROS RECENZENTO IŠPAŽINTIS PDF Spausdinti El. paštas
Vieną pastarosios vasaros vakarą man paskambino šio žurnalo redaktorius. Girdėjęs, kad ketinu važiuoti atostogų į Kanadą, kur turėsiu progos pamatyti Kazio Bradūno - Dariaus Lapinsko operą, jisai mane pakvietė rašyti tos operos recenziją. Be abejo, sutikau. Juk muzikui pakvietimas "debiutuoti" mokslo ir meno žurnale yra ne tik savotiškas iššūkis, bet ir nemaža garbė. Netrukus po to Aušra Liulevičienė, simpatinga Draugo kultūrinio priedo redaktorė, priminė man, jog kitada buvau pažadėjęs ir jos skyriaus skaitytojams Dux Magnus įvertinimą. Aišku, dabar negalėjau atsisakyti.

Nenumaniau, kad dviejų recenzijų rašymas apie tą patį veikalą padarytų man kokių nors keblumų. Samprotavau šitaip: parašysiu Draugui tučtuoj po premjeros dar visai "šviežius" savo įspūdžius, o vėliau, gerai apmąstęs naują lietuvišką operą, pateiksiu Aidų žurnalui platesnį, nuodugnesnį veikalo aprašymą. Juk iš tikrųjų Darius Lapinskas, kadaise sužėrėjęs Chicagos padangėje dviem efektingais sceniniais darbais (Lokys ir Maras), jau ilgoką laiką nieko didesnio ir reikšmingesnio lietuvių publikai neparodė; reikėjo tad tikėtis, juoba sprendžiant pagal priešpremjerinius straipsnius spaudoje (atmenu skaitęs Drauge, jog "ši opera vieną dieną galėtų būti įrikiuota į taip nedidelį skaičių ryškiųjų dvidešimto amžiaus operų"), kad Dux Magnus bus tikras magnum opus.

Deja!
Skaityti daugiau...
 
PIERRE BONNARDO PARODA PHILLIPS GALERIJOJE WASHINGTONE PDF Spausdinti El. paštas
Šią vasarą vašingtoniečiai naudojosi reta proga aplankyti vieno iš geriausių šio šimtmečio dailininkų, Pierre Bonnard, vėlyvesnių darbų parodą. Jai surengti bendradarbiavo Washingtono Phillips Galerija, Dalias Meno Muziejus, Pompidou Meno Centras ir Nacionalinis Modernaus Meno muziejus Paryžiuje.

Stovėdami ilgose eilėse prie Phillips Galerijos, parodą gausiai lankė ne tik Washingtono gyventojai, bet ir turistai iš visos Amerikos. Atrodo, kad Bonnardas, tas subtilus "dailininkų dailininkas", pagaliau susilaukė seniai užsipelnyto populiarumo ir Amerikoje.

Bonnardo kūrybą neįmanoma priskirti vienai kuriai meno srovei ar teorijai. Jis laikomas impresionistu, tačiau impresionistai, bandydami užfiksuoti nuolat besikeičiantį išorinį pasaulį, dirbdavo tiesiai iš gamtos. Bonnardas tapė lėtai, iš škicų ar iš atminties. Net ir gamtovaizdžius škicuodamas, jis mėgino pažymėti savo pradinę "idėją". Jo žodžiais: "Į siužetą žiūrint, kyla pavojus pasimesti atsitiktinumuose. Aš sau neleidžiu pasinerti realybėje".
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ LITERATŪRINĖS KRITIKOS SVETUR APŽVALGA PDF Spausdinti El. paštas

Vlado Kulboko pagrindinis pašaukimas yra lietuvių kalba, tautosaka, literatūra ir kritika. Lietuvių kalba jį patraukė dar Vilkaviškio "Žiburio" gimnazijoje. Tada, gal apie 1923 metus, mokiniams ten buvo išdalintos kortelės rinkti retesniems žodžiams. Kaip jis pats sakosi, Kazimiero Būgos žodynui jų bus surinkęs pusantro tūkstančio. Rinko ir kiti, bet vargiai kas bus jį pralenkęs. Ir lietuvių tautosakos archyvui surado pluoštą medžiagos. Šalia mokytojo darbo jis bene daugiausia atsidėjo lietuvių literatūros kritikai. Šia tema parašytas ir jo diplominis darbas "Mūsų kritika iki I pasaulinio karo". Periodinėje spaudoje pasirodo su recenzijomis, sykiu mesdamas akį ir į knygos kalbą. Mat Vladas Kulbokas yra vienas iš tų praretėjusių paukščių — lietuvių kalbos taisytojas. Prieš trisdešimt su viršum metų jų būrelis atsirado Amerikoje, ir kam reikėjo savo straipsnio ar knygos kalbą patikslinti ar padailinti, galėjo kreiptis į Barzduką, Dambriūną ar kurį kitą. Šiandien jau reikia pasidairyti tokio žmogaus. Tarp kitų dalykų, "Lietuvių enciklopedijoje" skaitome, kad jos lietuvių kalbos taisytojas yra Vladas Kulbokas.

Jei taip galima išsireikšti, jo silpnas taškas buvo šisai: triūsė nemažai, o knygos nebuvo išleidęs. Paskutiniu laiku jis šias spragas užpildė su kaupu: tais pačiais metais išėjo net dvi jo knygos. Tai "Lietuvių religinė poezija" ir "Lietuvių literatūrinė kritika tremtyje".
Skaityti daugiau...
 
PIRMIEJI SVETUR PDF Spausdinti El. paštas
Alės Rūtos naujojo romano proga

Po paskutiniojo pasaulinio karo svetur atsidūrę lietuviai prozininkai, paprastai vaizduoja savo laikų tautiečius, dažniausiai tuos pabėgėlius, kurie traukėsi iš savo krašto nuo okupacijų, vejami baimės, gelbėdami savo pačių ir šeimų gyvybę. Romanų ir apsakymų puslapiuose nekartą vyresniuosius dar užtinkame Lietuvoje, o paskui jau besikuriančius ir gyvenančius svetimuose kraštuose. Retas tesusidomi tais lietuviais emigrantais, kurie pasiekė, sakysim, Amerikos krantus dar XIX a. ar ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Kitoki jie buvo, iš kitokios Lietuvos ten atsidūrė ir kitaip kūrėsi. Reikia tiesą sakyti, kad ir pati Amerika tada buvo kitokia, ne šiandieninė. Tačiau nenorą gilintis į praeitį galima ir suprasti: kas nori apie tai rašyti, turi įdėti pridėtinio darbo — atidžiai pastudijuoti tą praeitį, ano meto spaudą ar pasiremti dar gyvų liudininkų parodymais.

Iš nemažo būrio po pastarojo karo Amerikoje įsikūrusių lietuvių prozininkų vis dėlto bent du ryžosi nepamiršti ir tų senųjų emigrantų savo tautiečių ir pavaizduoti jų gyvenimą. Po truputį rašė ir kiti, bet daugiausia apsakymų dažniausiai sunkiam tų emigrantų gyvenimui atkurti yra parašęs Liudas Dovydėnas. O Alė Rūta štai išleisdino jau antrą tokį seniesiems skirtą paminklinį romaną (pirmasis buvo "Kelias į kairę", 1964 m. laimėjęs "Dirvos" konkurse premiją).Naujasis, pavadintas Pirmieji svetur, yra laimėjęs "Draugo" konkursą (romano, paantraštė: Išstumtųjų dalia; išleido Lietuviškos Knygos Klubas Chicagoje 1984 m., viršelis Rasos Arbaitės, 378 psl., kaina 12 dol.
Skaityti daugiau...
 
KETURIŲ KARTŲ LEMTĮ BEPASAKOJANT PDF Spausdinti El. paštas
Išeivijoje kai kurie aspirantai į grožinę prozą turi neeilinį talentą — savo įsitikinimų dorovinėmis kuokomis recenzentą paversti moralistu. O moralizavimas bet kokioje kritikoje yra tiek vertas, kiek nusirenginė-jimas viešoje vietoje.

Šiuo metu esu įkliuvęs į Antano Musteikio romano "Dangaus ir žemės šaknys" lietuvybės žabangas. Kaip ir debiutiniame romane "Kiauros rieškučios", taip ir čia srovena rūpestis savo tautos likimu. A. Musteikis irgi turi minėtą sugebėjimą skaitytojo sąmonę perplauti savo pažiūros doroviniu vandeniu. Todėl, vertindamas knygą, mąstau ne kaip bešališkas kritikas, bet kaip pasitempęs moralistas. Raustančiu veidu visų pirma noriu parodyti kelias įtartinas romano vietas, kur nuogumas šviečia pro patriotinio epo skylėtas drapanas. Tegu tai būna mano etinė akistata su autoriumi.

Tikriausiai A. Musteikiui rūpėjo ir grožinė romano sąranga bei stilistika. Rūpėjo ir herojų psichės išryškinimas, ir vaizduojamų laikotarpių meniškas pavaizdavimas. Negaliu teigti, kad tie dalykai tapo įkūnyti. Kompozicija liko sukapota, nevieninga, nedarni. Heroika išpūsta. Personažai dirbtiniai, schematiški. Jų dialogai nevykę. Laikmečių fonas — vienodai blankus.
Skaityti daugiau...
 
KLAIDŲ ATITAISYMAI PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Rėklaičio straipsnyje "Prie šv. Kazimiero ikonografijos", Aidų 1984 m. Nr. 3, 147 p., 24 eil. iš viršaus atspausdinta: polaka, turi būti: polska; 148 p. 18 eil. iš apačios atspausdinta: stebyklus, turi būti: stebuklus. Aidu 1984 m. Nr. 4, 209 p., 3 eil. iš apačios, atspausdinta: ikinografinis, turi būti: ikonografinis; 211 p. 13 eil. iš apačios atspausdinta: apoteozi, turi būti: apoteozė; 213 p. 13 eil. iš viršaus atspausdinta: kitais dailininkais, turi būti: kitais autoriais; p. 213, išnašoje 40: atspausdinta: polskami, turi būti: polakami. Paraštėse po pav. 9 ir 11: "T. Rabikausko nuotrauka" reiškia "T. Rabikausko rinkinio nuotrauka".
Skaityti daugiau...
 
1984 METŲ TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
GROŽINĖ LITERATŪRA
Bradūnas Kazys — Prie Vilniaus katedros (iš Dux Magnus operos libreto) 281
Brennan Christopher — Keliautojas (Iš anglų k. vertė Lidija Šimkutė-Pocienė) 116
Gliauda Jurgis — Kelionės dovana 215
Herbert Zbignievv — Pranešimas iš apsupto miesto (Iš lenkų k. vertė Tomas Venclova) 157
Jankus Jurgis — ? 173
Jasmantas Antanas — Eilėraščiai (1983) 12
Melnikas Petras — Rikis ir balandis 114
Mikutavičius Ričardas, kun. — Eilėraščiai apie šv. Kazimierą 269
Nagys Henrikas — Iš ciklo "Kelionė aplink Gaspe" 143
Herima Narutė — Spindėk saulėtekių šviesoje (eil.) 333
Poezija apie šv. Kazimierą: Faustas Kirša, Stasys Santvaras, Kazys Bradūnas, Leonardas Žitkevičius, Paulius Jurkus 206
Rūta Alė — Dvi draugės 37
Santvaras Stasys — Psalmė šv. Kazimierui 332
Šešplaukis Alfonsas — Lietuviai E. VViecherto romane "Missa sine nomine" 233
Šimkutė Lidija — Kopsim vėl į kalną (eil.) 83
Šlaitas Vladas — Šukuosena (eil.) 227
STRAIPSNIAI A. L. — Lietuvių išeivių vyskupas ir emigrantų bei tremtinių pastoracija 257
Bagdanavičius Vytautas — Aukojimas prūsuose šešiolikto amžiaus pradžioje 339
Budrys (Budrienė) Milda, M.D. — Lietuviai gydytojai Amerikoje XIX šimtmečio pabaigoje 359
Ciplijauskaitė Birutė — Jorge Guillen (1893 - 1984) 170
Skaityti daugiau...
 
DAINOS KONKURSAS PDF Spausdinti El. paštas
JAV LB Kultūros taryba, atsiliepdama į mūsų išeivijos muzikiniame gyvenime jaučiamą originalių, naujų kūrinių chorams stoką, skelbia dainos kompozicijos konkursą. Mecenatas — Lietuvių Fondas.

Bus skiriamos dvi premijos po 500 dol. Pirmoji 500 dol. premija skiriama už geriausią religinio pobūdžio ir bažnytinės paskirties kompoziciją. Antroji 500 dol. premija už geriausią koncertinio — estradinio stiliaus kompoziciją.

Premijų komisijos atrinktos geriausios premijuotos kompozicijos bus viešai pažymėtos ir ieškoma būdų jas išspausdinti.
Skaityti daugiau...
 
DAINININKŲ IR INSTRUMENTALISTŲ KONKURSAS PDF Spausdinti El. paštas
JAV LB Kultūros taryba skelbia antrąjį jaunųjų dainininkų bei instrumentalistų konkursą. Konkursas įvyks Clevelande, Ohio, 1985 m. kovo 16 d., Dievo Motinos parapijos auditorijoje.

Kviečiami dalyvauti visi lietuvių kilmės jaunieji menininkai. Amžius — nuo 16 metų iki 30 metų.

Premijos bus skiriamos trijose kategorijose: dainavimo, styginių ir pučiamųjų instrumentų, fortepijono. Speciali premija kanklių kategorijoj.

Norintieji dalyvauti prašomi užsiregistruoti ligi 1985 m. sausio mėn. 30 d., pridedant trumpą biografinę apybraižą ir pavyzdinę juostelę (nebūtinai iš konkursinio repertuaro).
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO LITERATŪROS KONKURSAS PDF Spausdinti El. paštas
JAV LB Švietimo taryba skelbia 1000 dol. skaitinių konkursą parašyti romaną, apsakymą ar novelių rinkinį jaunuoliams nuo 10 iki 13 metų.

Turi būti mažiausiai 150 mašinėle rašytų puslapių. Kūrinio kalba turi būti žodinga, bet konstrukcija lengva.

Pageidaujama, kad būtų patraukli intriga ir daug veiksmo.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai