|
|
1972 m. 4 gegužė
JAUNIMO KONGRESĄ IR TAUTINIŲ ŠOKIŲ ŠVENTE SVEIKINANT |
|
|
|
Sveikiname Pasaulio lietuvių jaunimo II kongresą ir jo metu įvykstančią Tautinių šokių IV šventę. Tai reikšmingi renginiai, dėl kurių ir šie metai išeivijoj paskelbti Jaunimo metais. Abiems renginiams linkime ir gausiai sulaukti jaunimo, ir gražiai pavykti. Savo sveikinimus bei linkėjimus palydime pora minčių, liečiančių išeivinio mūsų jaunimo klausimus. 1. Visur pasaulyje šiuo metu jaunimo klausimas yra iškilęs į dienos klausimą išpopuliarėjusiu "kartų prarajos" šūkiu. Be abejo, kartų praraja neaplenkia ir mūsų. Tačiau tikroji mūsų problema yra ne kartų praraja, nes mūsų gyvenime šią prarają visų pirma sudaro ne generaciniai konfliktai, o jaunosios kartos aplamai iš lietuviškojo gyvenimo traukimasis. Užuot generacinių konfliktų, pagrindinis mūsų rūpestis yra naujų generacijų nebesulaukimas.
|
Skaityti daugiau...
|
KRIKŠČIONIS TARP KOLEKTYVIZMO IR INDIVIDUALIZMO |
|
|
|
Parašė Pr. Gaida-Gaidamavičius
|
Kolektyvistinis ir individualistinis žmogus Žvelgiant į kolektyvizmo ir individualizmo apraiškas, matyti, kad jos atspindi dabarties žmogaus situaciją. Iš vienos pusės tyko žmogų kolektyvizmas, ryškiausiai pasirodęs komunizme, iš kitos — individualizmas, suklestėjęs Vakarų pasaulyje, ypač Amerikoje. Žinoma, tai nereiškia, kad komunistiniuose kraštuose nėra individualizmo reiškinių, o demokratiniuose kraštuose — kolektyvizmo. Čia bandome žvelgti į šias sistemas pagal vyravimo mastą.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS
|
V. Remeika: Vienišas molas vakarėjant (1969)
KELYJE
Niekas kelyje neklausinėjo, Ar išeiname, ar grįžtame. Kaukes laikas ant veidų uždėjo — Likom nepažįstami.
Jau ne tos, ne tos žaibingos akys — Mūsų veido linijos — ne tos . . . Skrenda metai, skrenda gobūs vagys — Paimtų brangybių jie neatiduos.
O mes einam, einam sau iš lėto Prie didžiųjų Vartų, neskubėdami — Per pajūrių smėlį, per naktis žvaigždėtas Vabalėlių pėdomis . . .
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė ALGIRDAS LANDSBERGIS
|
(Melotragikomedijos "Paskutinis piknikas" trečio veiksmo pradžia) Ankstus rytas. Pieva prie lietuviškos klebonijos Naujosios Anglijos miestelyje. Praėjusią naktį VINCAS su savo draugais BALTRAMIEJUMI ir MATU mėgino išradingai atkeršyti KUNIGUI, kuris tradicinio metinio pikniko išvakarėse pareiškė panaikinsiąs piknikus, nes jie esą "viduramžiški ir vulgarūs". Jo nuosprendis ypač sukrėtė BALTRAMIEJŲ, senosios kartos imigrantą, "piknikų generalissimą tarp Putnamo ir Portlando". Į keršto planą buvo įtraukti ir keli jaunuoliai. META, vietinė gimnazistė, tą naktį mėgino — nesėkmingai — pabėgti iš miestelio ir pradėti "naują gyvenimą". Rūkas, pradžioje tirštas, palaipsniui retėja, išsisklaido. Lentiniai stalai. Būdelė su fantais. Loterijos laimės ratas. KUNIGAS, apsisiautęs lietpalčiu susimąstęs sėdi prie stalo. Laikas nuo laiko jis automatiškai pasuka laimės ratą. Įeina MĖTA, apsisupusi paltu. Ji pastebi KUNIGĄ, kurio ji ieškojo, akimirką dvejoja, pasiryžta. MĖTA. Prašau . . . KUNIGAS (sukdamasis jos pusėn). Mėta . . . MĖTA. Neatsisukit į mane.
|
Skaityti daugiau...
|
LIETUVOS JAUNIMAS MOKYKLOJE |
|
|
|
Parašė J. Vaškūnas
|
Mokykla visada stovėjo ir stovi didžiųjų tautos interesų centre. Lietuvių tautai ją reikėjo dar ir iškovoti, net daug aukų sudėti. Kova dėl lietuviškos mokyklos vyksta ir šiandien Lietuvoj. Jei kam Alma mater buvo tik trafaretiniai žodžiai, tai mums ji buvo tikrai gaivinanti motina.
Mokyklos reikšmę gerai suprato ir okupantas, tuojau pat pradėjo ją pajungti savo tarnybai. Bet kiek jam tai pasisekė?
Nors praėjo trys dešimtmečiai, okupantui nepasisekė Lietuvos mokykloje užgniaužti laisvės dvasią. Įdomiai praveria langus į pavergtąją mokyklą rašytojo Vytauto Bubnio apysaka "Aberonas". Autorius visus mokslus išėjo sovietinėj mokykloj, vėliau pats aštuonerius metus mokytojavo vidurinėj mokykloj, taigi gerai pažįsta nūdienius mokinius, mokytojus ir mokyklą. Apysaka parašyta komunistinės "savikriti-kos" dvasia, dėl to daug ką atskleidžia iš to, kas dedasi dabartinėj Lietuvos mokykloj.
|
Skaityti daugiau...
|
ŽVILGSNIS Į BRAZILIJOS LIETUVIUS |
|
|
|
Parašė ANTANAS SAULAITIS
|
Lietuvių Brazilijoje yra nuo seniau. Nėra ištirta buvusi lietuvių kolonija netoli pirmosios krašto sostinės šiaurėje (Salvador), įkurta XVII a. pradžioje kartu su olandais kalvinais, tuo pačiu metu, kai mokytojas "Curtius" dirbo New Amsterdame (dabar New York) Šiaurės Amerikoje. Dar nėra istorinio veikalo ir apie lietuvius, kurie apsigyveno Brazilijoje prieš I pasaulinį karą, daugiausia žemės ūkio srityse, kur jų palikuonys ir dabar gyvena. Galima tikėtis, kad šio šimtmečio pradžioje atvykusieji išlaikė lietuvių kalbą iki šių dienų ūkiuose ir kaimuose. Brazilijos sociologai teigia, kad imigrantai kalbą išlaiko bent iki trečios kartos kaimuose, o didmiesčiuose bent iki antros kartos.
Didesnė lietuvių dalis Brazilijon atvyko maždaug 1926 - 29 metais. Dauguma gyvena Sao Paulo mieste ir apylinkėse. Buvusioje sostinėje Rio de Janeiro žinoma lietuvių apie 500. Atskirų šeimų yra ir Para-na. Rio Grande do Sul ir Santa Catarina valstybėse Brazilijos pietuose. Šis pranešimas bus daugiau apie Sao Paulo lietuvių gyvenimą.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė LEONARDAS DAMBRIŪNAS
|
Bemoderninant mūsų poterių ir aplamai liturginę kalbą, nemažai jau padiskutuota dviem poterių kalbos klausimais: dėl tikiu Dievą ar tikiu į Dievą ir dėl kaip danguje, taip ir Žemėje ar kaip danguje, taip ir ant žemės (Viešpaties mal-doj).
Pirmuoju klausimu esu rašęs Gimtojoje Kalboje (1965, Nr. 3-4) ir Aiduose (1969, Nr. 8). Pastarąjį (žemėje ar ant žemės) esu trumpai tepa-lietęs Gimtojoje Kalboje (1960, Nr. 2), reikšdamas nuomonę, kad posakio ant žemės (poteriuose) nėra pagrindo laikyti slavybe. Naujausias tuo klausimu atsiliepimas yra A. Salio straipsnis Vis dėlto: kaip danguje, taip ir žemėje (Laiškai Lietuviams, 1971, Nr. 6), kuriame jis, kad ir ne visai aiškiai, teigia, kad ant žemės poteriuose yra svetimybė. Dėl to manau, kad pravers kiek platesnis klausimo pasiaiškinimas.
|
Skaityti daugiau...
|
JAUNIMO REVOLIUCIJA — IŠGANYMAS? |
|
|
|
Parašė Kęstutis K. Girnius
|
Charles A. Reich — jaunimo revoliucijos pranašas Kas keli metai koks nors mokslininkas — pranašas išleidžia knygą. Dažniausiai šie pranašai paanalizuoja dabartinę visuomeninę padėtį, kokį nors naują išradimą, technologinę pažangą ar visuomeninį judėjimą: juos Įvertina ir tada drąsiai teigia, kad šis išradimas ar judėjimas pakeis pasaulio tvarką, žmonių protavimą — anot jų, bus nauja ir didinga revoliucija, kuri sukurs naują ir geresnį pasaulį. Šiems pranašams, kaip ir visiems buvusiems, būdingi du bruožai. Pirma, tvirtas pasitikėjimas, kad jų teigimai teisingi ir bus laiko pateisinti. Tas pasitikėjimas grindžiamas kokia nors religine, istorine ar dialektine tiesa ir todėl laikomas esąs anapus mokslinių įrodymų bei prieštaravimų. Antra, orakulo teigimai yra lyg ir paremiami pesudomoksliais, ar tai būtų astrologija ar pranašavimas iš gyvulių vidurių išdėstymo, arba kokia nors religijos ar visuomenės išsivystymo teorija. Ne pro šalį paminėti dar vieną pranašavimo bruožą, kuris neliečia nei pranašo pasitikėjimo savimi, nei jo skelbiamo metodo, bet rezultatus — būtent, beveik visi šios rūšies pranašavimai klaidingi.
|
Skaityti daugiau...
|
DAILININKO VYTO REMEIKOS KŪRYBA |
|
|
|
Parašė Henrikas Nagys
|
Lėtai pavasarėjančio vėlyvo kovo popietę dar kartą važiavau senojo Montrealio priemiesčio Lachine Švento Juozapo gatve, vingiuojančia pačia Šv. Lauryno upės pakrante. Vėl žiūrėjau į gerai pažįstamus senus, vėjų ir lietaus nugairintus ir nuplautus, namus ir veidus. Prie vieno iš tų mūrinių namų stabtelėjau: pro gretimo nugriauto namo properšą sužvilgėjo platūs ir pilki pavasariniai vandenys, virš jų tiltai, dar toliau — Montrealio padūmavę bokštų, dangoraižių ir kaminų siluetai. Pavažiavus dar mylią ta pačia gatve, pasiekiau krantinę su švyturiu. Darbininkai dažė didžiules metalines plūdes laivkeliui nužymėti per Lac St. Louis, nes toje vietoje upė išsiplečia ir išsilieja taip, kad vos vos kitą krantą matai. Keli seniai ir keli su-styrę berniukai atidžiai stebėjo sumerktų meškerių, greitos srovės ritmingai supamus kotų smaigalius. Visiškai nuogų medžių šakom ūkė dar ledinis vėjas . . . Bet prieplaukoj jau keli entuziastai grandė seną dažą nuo burlaivių dugno, kiti kalė atbrizgusias lentas, dar kiti vyniojo dėmėtą brezentą . . . Girdėjosi varnėnų skardus čirenimas . . . Pavasaris buvo kažkur netoliese.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Kazimieras Dagys
|
Su dideliu abejingumu ėjau į šių metų "Antro Kaimo" pastatymą, nes pereitų metų pastatymas buvo silpnas, tenkinosi tik tuo sąmoju, kuris jau buvo pasirodęs Amerikos spaudoje prieš keletą metų ir kuri entuziastiškai kartodavo kraštutinių konservatorių kalbėtojai partiniuose banketuose. Šių metų spektaklis maloniai nustebino: jis buvo žymiai stipresnis ir, kas dar svarbiau, suteikė žiūrovams vilties, kad "Antro Kaimo" kolektyvas pajėgs savo programą dar ir patobulinti. Pastatymas buvo ilgokas, užtruko virš dviejų valandų, suvaidinta beveik trisdešimt škicų. Kolektyvas nepasikeitė, tik prisidėjo šių metų debiutante Irena Rušėnaitė. Vaidmenys buvo gerai atlikti. Jie ir nereikalauja ypatingo įsigilinimo į charakterius. Tačiau vaidyba nusilpo, kai reikėjo suvaidinti ilgesnį A. Gustaičio škicą "Kelyje į pažadėtąją žemę". Šis škicas buvo sueiliuotas ir, sprendžiant iš tų retų sakinių, kuriuos buvo galima suprasti, gan įdomus. Deja, aktoriai taip suvėlė žodžius, kad škicas liko nesuprantamas; atrodė, kad pagonių grupė šokinėjo ir šaukė, stengdamiesi pasiekti didelį blyną, kabantį virš jų galvų. Vietose ypatingai gerai suvaidino Eglė Juodvalkytė.
|
Skaityti daugiau...
|
— Per viso pasaulio spaudą nuaidėjusi Lietuvos 17.000 tikinčiųjų peticija dėl religinio persekiojimo (per Jungtinių Tautų gen. sekretorių Sovietų Sąjungos kompartijos gen. sekretoriui Brežnevui) sujudino ir mūsų visuomenę. Pirmoji protesto demonstracija buvo surengta Čikagoj IV.1. Gausia eisena Detroito lietuviai savo protestą reiškė IV.15 (apie 300 dalyvių, arti pusės jaunimas; demonstracijos pabaigoje tarė žodį vyskupas Thomas Gum-bleton). Clevelande IV.29 Jaunimo žygis už tikėjimo laisvę surengė maldos (Šv. Jono katedroj iškilmingas pamaldas laikė kun. J. Kijauskas) ir protesto demonstraciją — eiseną.
— JAV Lietuvių Bendruomenės VI tarybos trečioji sesija vyko Čikagoj IV. 28-30. Pranešimai buvo iš anksto parengti raštu, tad ir spaudoj jie buvo išsamiai perteikti. O pačiuose posėdžiuose tai sutaupė laiko visų aktualiųjų bendruomeninių klausimų apsvarstymui. Priimti JAV LB įstatų kai kurie pakeitimai. JAV LB ir ALTos bendradarbiavimo klausimu nutarta abi institucijas laikyti lygiais par-neriais, todėl tartis dėl politinės linijos ir darbų suderinimo, tam tikslui sudarant bendrą koordinacinį komitetą. Pritarta JAV LB centro valdybos vykdomam Talkos Lietuvai sekcijų steigimui. Jaunimo metų komitetai ir po kongreso prašomi eiti LB jaunimo sekcijų pareigas, kol bus sudarytos pastovios LB jaunimo sekeijos, į jas įjungiant centrinių jaunimo organizacijų atstovus. Kultūriniais reikalais nutarta: "1. JAV LB Taryba įgalioja JAV LB Centro Valdybą, atsiklausus lietuvių kultūrininkų nuomonių, suformuluoti veiklos planus ir juos kiekvienais metais pateikti Lietuvių Fondui ir kitiems kultūrą finansiškai remiantiems vienetams. 2. JAV LB Taryba ragina JAV LB Centro Valdybą kreipti didesnį dėmesį į kultūrinės veiklos reikalus LB apylinkėse, palaikyti ryšį su LB apylinkių valdybomis, skatinti ir remti kultūrinės veiklos plėtimą lietuvių kolonijose". Iš 61 nario sesijoj dalyvavo 49, be to, 11 LB apylinkių pirmininkų ir nemaža svečių. Tarp kitų sveikinimų buvo gautas ir JAV prezidento R. M. Nixono telefoninis sveikinimas, kurį perdavėjo asistentė.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Red.
|
A GARLAND OF BUE. Lietuvių liaudies meilės ir vestuvių dainų rinkinys, kurį sudarė Kenneth Peacock. Duodam su gaidomis 28 dainos lietuvių ir angį kalbomis. Į anglų kalbą išvertė Danute Rautinš. Išleido National Museums of Canada, kurio adresu knyga ir gaunu National Museums of Canada, Marki t: į Services Division, Room 926, Century Building, 360 Lisgar St., Ottawa, Ont.. Canada. Kaina — 4.25 dol. Spalvotas viršelis. Pridėtos ir duotųjų dainų 4 plokštelės (flexidiscs). Mykolas Vaitkus: MILŽINŲ RUNGTYNĖS 1940 - 1944. Atsiminimai. VIII tomas. Nidos knygų klubo leidinys Londone 1972. 203 psl., kaina 3 dol.
|
Skaityti daugiau...
|
SPALVINGAS LIETUVĖS MOTERS PORTRETAS |
|
|
|
Parašė Titas Alga
|
Vienos rankos pirštų būtų per daug suskaičiuoti ne moterų rašytojų eg-zilyje parašytiems romanams, kurių pagrindinės veikėjos yra moterys. Taigi jau vien dėl to pernai išleistoji ir LRD premiją laimėjusioji Kazimiero Barėno "Dvidešimt viena Veronika" (Nidos knygų klubo Londone 'eidinys nr. 83, 458 psl., kaina 4.50 dol.) yra reta knyga. Tiesa, pats autorius šiai knygai jokios žanrinės etiketės nepriklijuoja, tačiau romanui ji artimiausia, nors sudaryta mozaikiniu būdu iš dvidešimt vieno atskiro gabalo. Kiekvienas jų yra ne tik pilnai savyje užbaigtas, bet veik visada turi ir atskirą pagrindinį veikė-ją — neabejotiną novelinio pobūdžio įvykio ašį. Tuos įvykius išoriškai jungia visuose dalyvaujanti Kosto ir Veronikos Šventarių pora, o iš vidaus — aiškus Veronikos požiūris, nors iš tikrųjų pasakojama trečiuoju asmenų.
|
Skaityti daugiau...
|
AMERIKOS LIETUVIŲ ISTORIJA |
|
|
|
Parašė Vytautas Sirvydas
|
Peniai pasirodė dr. A. Kučo redaguota "Amerikos lietuvių istorija", kurią išleido J. Kapočiaus Lietuvių Enciklopedijos leidykla Bostone. Įrišta kietais viršeliais, 639 puslapių knyga — knygiška, kaip dauguma mūsų enciklopedijos leidyklos spaudinių. Knyga suskirstyta į penkias dalis: XIX a. ateivijos apžvalga (9-159), Centrinės organizacijos (163 - 288), Kova dėl Lietuvos laisvės (291 - 388), Kultūrinė, religinė ir ekonominė veikla 391 - 548), Glaudžios pastangos Lietuvai laisvinti (551 - 610, apra.šo-ne tik ALTa ir VLIKas, bet ir BALFas, LB ir naujųjų ateivių organizacijos). Be to, trumpa santrauka anglų kalba (611 - 615), panaudotos literatūros sąrašas ir vardynas.
|
Skaityti daugiau...
|
IRMIJOS ZAKSO ANTIRELIGINIS "HUMANIZMAS" |
|
|
|
Parašė K. Skrupskelis
|
Pernai Vilniuje išėjo Kauno Medicinos instituto filosofijos ir mokslinio komunizmo (!) katedros vedėjo prof. dr. Irmijos Zakso knyga "Humanizmas ir religija" (išleido Minties leidykla Vilniuje, 198 psl.).
Būdvardžiu "scholastinis" galime ženklinti bet kokios idėjos išsigimimo laikotarpį. Čia būdinga beproble-matiškumas ir sausa, dirbtinė forma. Yra ir scholastinis marksizmas. Tačiau Irmija Zaksas (g. 1919) savo veikale Humanizmas ir religija to lygio dar nepasiekia. Tiesa, veikalas pasižymi visiško protavimo stoka. Jam trūksta scholastinės formos, nes trūksta iš viso bet kokios formos. Autorius, atrodo, yra labai uolus ištraukų ir citatų rinkėjas. Jas renka visur. Kas tik kur parašyta, tinka ar netinka, rimta ar nerimta, nesvarbu. Zaksas cituoja viską. Tarp daugelio kitų savo dalį atiduoda ir mūsiškiai "buržuaziniai klerikalai" Maceina ir Girnius.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|