|
|
1974 m. 5 gegužė
V. Rimšelis, MIC — Po 700 metų šv. Tomo Akviniečio minties srovėje ................. 185 M. Bavarskas — Eilėraščiai ....................................................................................... 193 A. Paškus — Marksistinis prometėjas ir psichologinis hedonistas ........................... 194 P. Rėklaitis — Likimo pakirstas talentas — Aleksandras Pilsudskis ...................... 202 L. Dargis — Sovietinė statistika ir tikrovė ................................................................. 207 P. Melnikas — Lesintojas ir karvelis (pasakojimas) ................................................. 217 Z. Tenisonaitė — Eilėraščiai ........................................................................................ 218
IŠ MINTIES IR GYVENIMO J. Balčiūnas — Bažnyčia Lietuvoje ............................................................................. 220 VI. Jakubėnas — "Kaukių balius" ............................................................................. 222 V. Vizgirda — V. Igno pusamžis .................................................................................. 223 V. Maciūnas — Jaunimo sąjungos užmojai ................................................................ 225 A.S. Dr. B. Spock galėjo suklysti ................................................................................ 226
KNYGOS J. Girnius — Encyclopedia Lituanica pusiaukelėj ....................................................... 227 P. Jonikas — Geras lituanistinis įnašas (Lituanistikos Darbai III) ........................... 230 V. Kulbokas — M. M. Slavėnienės tėvynės ilgesio poezija ...................................... 231
Viršelio 1 psl. — V. Ignas: Rūpintojėlis (19"x30", lino raižinys, 1970), 4 psl. — V. Ignas: Mergaitė (11 l/2"x30", medžio raižinys, 1963) Šis numeris iliustruotas V. Igno kūrinių nuotraukomis, kurias darė Vytautas Maželis, išskyrus zodiako ciklo raižinius. Be to, Al. Pilsudskio portretas ir trys jo paveikslai, šv. Tomo Akviniečio atvaizdas ir rankraščio pavyzdys, V. Igno atvaizdas, Amerikos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdyba
|
Skaityti daugiau...
|
Po 700 metų Šv. Tomo Akviniečio minties srovėje |
|
|
|
Parašė VIKTORAS RIMŠELIS
|
Pradedant įspūdžiais iš Fossanovos abatijos Kai pereitą rudenį lankėme Fossanovą, tai šis viduramžių miestelis, kuris nuo Romos yra tik už 104 kilometrų, man nepadarė didelio įspūdžio. Jį lankėme tik dėl to, kad tenai yra garsi cistersų abatija, įkurta 1133 m., kurioje mirė didysis, angeliškuoju daktaru vadinamas, teologas ir filosofas šv. Tomas Akvinietis. Pati abatija, kaip vadovai sako, lankytojams turi būti įdomi dėl savo reto stiliaus, išlikusio iš tryliktojo šimtmečio. Tai yra romaniškojo ir gotiškojo stilių derinys. O man tik tiek iš tų įspūdžių išliko atmintyje, kad viduje buvo šalta, kad sienos, lubos ir akmeninės grindys dvelkia senumu. Tie mūrai tokie masyvūs, kad, mano supratimu, jie gali stovėti dar kokį tūkstantį metų.
Perėjome visus kambarius, kurie primena anų laikų tvirtovių būstines, kuriose turėjo slėptis apgulimo metu subėgę iš miesto žmonės. Viduje apžiūrėjome didelį valgomąjį kambarį. Tai didoka pailga salė, kurioje turėjo būti trejos durys. Į kairę buvo virtuvė, į dešinę kambarys, kuriame buvo kūrenama ugnis. Tai vienintelė visoje abatijoje tokia vieta pasišildyti. O priešakyje dar ir dabar yra išlikusi prausykla. Čia venuoliai nusiprausdavo rankas prieš valgant ir pavalgius. Kaip žinome, anuomet jie galėjo mandagiai valgyti ir be šakučių. Todėl ir rankas reikėjo nusiplauti.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė MEDARDAS BAVARSKAS
|
MAŽOS ŽVAIGŽDĖS MIRTIS
Mano maža žvaigždė tarp milijardo Didžių dangaus žibintų užges jau . . . Bet niekas, niekas čia nepasikeis. Užges maža žvaigždė, kuri neturi nei vardo, Nei žmogaus, kurs pasigestų jos.
Jos vietoj mano Viešpats pakabins ten didelį žibintą, Kad šviestų jis lyg langas mūsų akims nematomo dangaus. O nebeliks nė vieno, kas prisimintų kadaise ten žibėjusią žvaigždelę mažą . . . O niekas nežinos, kaip aš tikėjau į sapną, į miražą, O nežinos, kaip aš kentėjau ir vargau.
|
Skaityti daugiau...
|
MARKSISTINIS PROMETĖJAS IR PSICHOLOGINIS HEDONISTAS |
|
|
|
Parašė ANTANAS PAŠKUS
|
Dabarties žmogaus dilemos (2)
MARKSISTINIS PROMETĖJAS Sakoma, kad graikų mitologijos titanas pavogęs iš dangaus ugnį ir padovanojęs ją žmonėms — pasidaręs jų geradariu. Nepalaužiama valia jis priešinęsis Zeusui ir taip tapęs simboliu kovos su smurto viešpatavimu. Karolis Marksas taipogi laikė save prometėjišku herojumi, pasiryžusiu verčiau likti prirakintam prie uolos negu tapti Zeuso vergu, gyventi laisvėje be Dievo nei priespaudoje su Dievu. Mat, ir jis, kaip mitologinis Prometėjas, atvėręs kelią į naują autentišką žmogiškumą. To autentiško žmogaus veidas spindėsiąs vidine harmonija, broliškumu artimui, būsiąs laisvas nuo medžiaginio skurdo ir socialinės priespaudos. Komunistinės visuomenės šilumoje ištirpsią egoistinio savanaudiškumo ledai. Individo rūpesčiai tapsią bendruomenės rūpesčiais ir bendruomenės interesai — individo interesais. Toks pilnutinis, socialistinis žmogus prarasiąs savo egotistinę prigimtį taip, kad "kitų žmonių pojūčiai ir džiaugsmai taps mano paties džiaugsmais"7.
Šitokio žmogaus gimimui, Markso supratimu, reikalinga dviejų sąlygų: gamybos priemonių išplėšimo iš privačių rankų ir Dievo iš žmonių širdžių, t.y. privatinės nuosavybės ir religijos pašalinimo. Pirmoji sąlyga panaikinsianti skurdą ir išnaudojimą; antroji — sugrąžinsianti žmogui savarankiškumą ir kovingumą. Religija nepanaikina skurdo, bet lyg opiumas apsvaigina skriaudžiamąjį. Kaip narkotikas gali išsigelbėti, tik nusisukęs nuo svaigalų, taip gerovę esą tegalima pasiekti, tik atsikračius religijos sukurtos iliuzinės laimės. Kaip opiumas, taip ir tikėjimas esąs žmogui kenksmingas, nes paverčiąs jį inertiška, bevale būtybe, pasiduodančia dangaus direktyvoms. Užtat, Markso įsitikinimu, autentiško žmogaus siluetas tegalįs pasirodyti tik ant religijos griuvėsių8. Tokia klaidinga Dievo ir laisvo žmogaus alternatyva tikėjo ne vienas XIX a. šviesuolis Rytuose ir Vakaruose. Ne vienas ją išpažįsta ir šiandie. Jų nuomone, pats žmogus kuriąs istoriją ir formuojąs patį save. Jei jis tiki į išganymą, tai tik tokį, kurį galima pasiekti istorijoje, paties žmogaus pastangomis, be pašalinės (Dievo) pagalbos.
|
Skaityti daugiau...
|
LIKIMO PAKIRSTAS TALENTAS — ALEKSANDRAS PILSUDSKIS (1836-1866) |
|
|
|
Parašė POVILAS RĖKLAITIS
|
Jokiame biografijų rinkinyje: nei lietuvių, nei lenkų enciklopedijose, nei Thieme-Becker kelios-dešimtstomiame viso pasaulio menininkų žodyne, nerasime dailininko šia pavarde. Vien lietuviškai bajoriškoji kilmė nebūtų išgelbėjusi nuo visiško užmiršimo šio nuostabaus talento, jei ne atsitiktinumas: vienas šitos lietuvių Gineičių-Pilsudskių giminės palikuonis suvaidino istorijoje, deja, ne lietuvių, žymų vaidmenį, o dėl to ir visa giminė sulaukė dėmesio.
Kilmė ir aplinka: dvarai Žemaičiuose Giniočiai, arba Gineičiai-Pilsudskiai, nuo senų senovės gyveno Lietuvoje, Žemaitijoje. Vienas Gineitis ("Gyneth") minimas 1413 metų Horodlės unijos akte, kuriuo Lietuvos bajorams buvo suteikti Lenkijos bajorų herbai1. D. L. Kunigaikščio Aleksandro laikais 1499 m. Lietuvos Kostitucijoje minimi Morkus ir Stanislovas Gi-neičiai-Gineitavičiai. Stanislovo sūnus Baltramiejus Gineitis-Gineitavičius, Upytės seniūnas, pats pirmasis pasivadino Pilsudskiu pagal savo dvaro vardą: P i 1 s ū d a i2. XVI-XVIII amžiuje Gineitis valdė Pilsūdus, kurie yra netoli Skaudvilės3. Didelės reikšmės šeimos istorijoje turėjo taip pat Kražiai, kur jėzuitų kolegiją Pilsudskiai rėmė, o jų vaikai ten mokėsi4. Artimesnėje šeimos tradicijoje išryškėjo Kazimieras Pilsudskis gyvenęs apie 1760-1820), turėjęs didelį dvarą Žemygaloje prie Dubysos, vedęs Oną Bilevičiūtę, Čekiškės seniūno dukterį, ir nešiojęs Raseinių teisėjo titulą, bet savo turtus praskolinęs. Kazimieras Pilsudskis turėjo du sūnu: Petrą ir Valerijų — dailininko dėdę ir tėvą.
|
Skaityti daugiau...
|
SOVIETINĖ STATISTIKA IR TIKROVĖ |
|
|
|
Parašė LEONARDAS DARGIS
|
Tęsinys iš balandžio numerio
Tikresnės Lietuvos gyventojų pajamos 1971 Atsirėmę anksčiau apskaičiuotais duomenimis, dabar galime pusėtinai tiksliai apskaičiuoti Lietuvos žmonių 1971 apčiuopiamas pajamas.
1.200.000 dirbančiųjų uždarbiai po 123,6 rb. mėnesiui ........................................................ 1.779.840.000 - 12,25% tiesioginių gyventojų mokesčių (tyčia paimtas mažesnysis nuošimtis) ................................................................... 218.030.400 + Pensijos, pašalpos ir stipendijos; 30% nuo skelbiamų 867,9 mil. rb. WF .......................................................... 260.370.000 Iš viso pajamų gyvais pinigais (rb.) ...................................................... 1.822.179.600 + Sveikatos tarnybos įplaukos (natūra; žr. paaiškinimą tekste) .................................................. 101.124.773 + Mažamečių ir paauglių auklė- jimas bei išlaikymas (žr. paaiški- nimą tekste) ................................................................ 58.285.068 - Socialiniai dirbančiųjų mokesčiai ir tėvų įnašai už paauglių išlaikymą bendrabučiuose — 2% nuo 867,9 mil. rb , ............................................................ 17.358.000 - Tėvų įnašai už vaikus lopšeliams ir darželiams .................................................................... 8.400.000 Iš viso pajamų (rb.) ............................................................ 1.955.831.441
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Vytautas Ignas
|
Zodiako ženklai - Liūtas
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Petras Melnikas
|
Senam Kizeikai beriant trupinius karveliui, šone ant kito suolo sučežėjo kito pensininko laikraštis, o jo maisto likučiai su sviestainio popierium iškrito iš jo rankų. Bet jis nepasilenkė jų pakelti. Jis žinojo apie ratilus akyse, kurie po pasilenkimo jam ateidavo.
Kad ir pusėtinai matydamas, Kizeika atpažino tą patį karvelį, kuris striktelėjo prie parko suolo, dairydamasis palenkė galvutę, patuk-seno trupinius snapu ir į jį įsistebeilino. Kizeika pasilenkė, ištiesė ranką į karvelį, norėdamas paglostyti, bet tas plastelėjo sparnais, šokdamas atgal.
Matai . . . Ima jau kelinti metai, bet nepri-siliesk, Kizeika pagalvojo. Bet, ką gi . . . Ir jis motinos penimas, griebdavo šaukštą iš jos rankų, apsidrėbdamas save koše. Tai lyg mažųjų nepriklausomybė, nepasitikėjimas . . .
Saulė parke buvo silpna, bet jis, kaip vakar, vis prakaitavo. Mažas svaigulys jį lėtai, bet nuožmiai glėbė. Jis tam nesipriešino, lyg palikdamas savo likusias jėgas kažkokiai ilgai atidėliojamai kovai. Jis matė, kaip karvelis krestelėjo galva, ją stuktelėjo ir viena rausva akim sekė savo apmirusio lesintojo judesius ir alsavimą. — Štisšš, — Kizeika treptelėjo koja. — Šalin. Nėra daugiau.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Zenta Tenisonaitė
|
CHIMERA
Kaip paslaptingas paukštis nerimas širdy suriko, įdiegdamas į sielą ilgesio dyglius. Ir pamatau svajonėse žalias akis nefrito - sapnus gražius, pasakiškus ir nuostabius.
Sekioju kas sekundę saulės šviesos spindulėlį, užburtos mano mintys magiška daina. Tiktai sapne man pasirodo pasakų Chimera - puošni, viliojanti ir amžinai jauna.
Ir taip kiekvieną dieną, valandą ir kas minutę seku žibėjimą miražų mėlynų. Nebematydama, kad vėjas valtį jau pasuko - į vakaro pakrantę ir tarp akmenų.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Jokūbas Balčiūnas
|
Maždaug prieš dešimtmetį Vakaruose buvo dar galvojama, kad Katalikų Bažnyčia okupuotoje Lietuvoje rusiško ateizmo teroro neatlaikys ir turės pasitraukti į pogrindį. Gi viešumoje pasilikusiai Bažnyčios daliai teksią nusilenkti jėgai, ką seniai jau yra padarę Rusijos ortodoksai. Tačiau Lietuvos Bažnyčia atsilaikė. Palikta vienų viena, porą pirmųjų okupacijos dešimtmečių laikėsi ištvermingoje tyloje, kol pilnai susiorientavo naujose prievartos sąlygose, o paskui vis drąsiau ir viešiau ėmė priešintis jėgai ir ginti tikėjimo teises.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios didžiosios dramos visai pilnai dar nei įsivaizduoti, nei suprasti negalima, nors dokumentuotos medžiagos jau yra labai daug. Teks palaukti pasikeitusių politiniu sąlygų, kuriose laisvas žmogus tiesiog iš autentiškų šaltinių tos dramos fragmentus ir atskiras scenas galės susintetinti, sujungti į veiksmus ir galiausiai apjungti viso to Lietuvos istorijos laikotarpio rėmuose. Tai būsimųjų Lietuvos istorijos tyrinėtojų darbas, kuriam jaunieji Lietuvos istorikai užsienyje dabar jau visu rimtumu turėtų pradėti ruoštis. O kai įvykių detalėms ir epizodams gyvybę įkvėps ir jų prasmę išryškins beletristai, dramaturgai, poetai ir kiti dailiojo meno kūrėjai, tada atsivers tikroji istorinė panorama, savo didingumu prilygstanti ankstyvesniam partizaninių kovų laikotarpiui.
Rusiškas cezaris dvidešimtame amžiuje savo imperijos ribose panoro pasiekti to paties, kaip Romos cezariai krikščionybės amžiais: sunaikinti krikščionybę. Ir vieni, ir antri, nepajėgdami prieš Kryžių pastatyti patrauklesnės idėjos, tikslui pasiekti pasirinko tas pačias priemones: nuogą, brutalią valdžios prievartą.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Vladas Jakubėnas
|
Chicagos Lietuvių Opera yra demokratiškai gyvybingas vienetas. Per keliolika savo gyvavimo metų ji pergyveno visokių laikotarpių, liečiančių jos vadovybę — meninę ir administracinę. Ilgas tarpas buvo praėjęs be jokių pakeitimų; vėliau sekė keletos metų tarpas su kasmet besikeičiančiais valdybos pirmininkais. Paskutiniame laikotarpyje administracijos vadovybė vėl sugrįžo į Vytauto Radžiaus rankas. Meninėje vadovybėje prieš porą metų matėme vienkartinį V. Marijošiaus pasirodymą Verdi "Likimo galioje"; po to dviem sezonam buvo sugrįžęs nuo pat operos įsikūrimo jai vadovavęs dirigentas A. Kučiūnas. Šių metų pastatymą vėl įvykdė prof. Vytautas Marijošius.
Galime konstatuoti, kad pasikeitimų laikotarpiai nenužemino Chicagos Lietuvių Operos lygio. V. Marijošiaus pastatytą "Likimo galia" buvo bene gražiausias pasiekimas sambūrio istorijoje. A. Ku-čiūno sugrįžimas atmintinas itin reikšmingo žygio įvykdymu: su-orkestruota ir pastatyta K.V. Banaičio opera "Jūratė ir Kastytis".
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Viktoras Vizgirda
|
Vytautas Ignas (anksčiau Ignatavičius) gimė 1924 gegužės 16 Raseinių apskrityje. Vidurinį mokslą ėjo Biržuose ir Vilniuj, kur gimnaziją baigė 1941 m. Tais pačiais metais stojo į Vilniaus dailės akademiją. Pertrauktas studijas tęsė Freiburge i. Br. po karo įkurtojoj dailės mokykloj. Ją baigė 1948 m. Atvykęs į JAV, dirbo vitražų studijose Clevelande, Chicagoj ir New Yorke. Pastaraisiais metais yra apsigyvenęs Connecticut valstijoj (netoli Hartfordo ir Putnamo). Pabėgęs iŠ didmiesčių, įsikūrė nuosavoj sodyboj, supamoj laisvos gamtos.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Vytas Maciūnas
|
Amerikos Lietuvių Jaunimo Sąjungos centro valdyba: sėdi: J. Vaičiulaitytė, pirmininkas V. Maciūnas, R. Vaitkutė ir R. Buivytė, stovi — J. Vainius, A. Norvilą, A. Dambriūnas, J. Mykolas (svečias), M. Dambriūnaitė, G. Buivys, A. Vaškys ir V. Viliamas (svečias). Nuotr. A. Norvilos
Pasaulio lietuvių jaunimo II kongrese nutarus kurti bendrinę jaunimo sąjungą, pradėtas jos organizavimas. Praeitų metų gruodžio 28-31 Clevelande buvo sušauktas Amerikos lietuvių jaunimo pirmasis suvažiavimas. Įkurta Amerikos Lietuvių Jaunimo Sąjunga, kuriai pirmininkauja Vytas Maciūnas. Jis ir buvo redakcijos paprašytas išdėstyti savo vadovaujamos sąjungos užmojus. — Red.
Labai sunku bendrybėmis kalbėti apie "lietuvių jaunimą", nes lietuviškoje visuomenėje ir 29 metų vyras, ir 13 metų pipiras dažnai priskaitomi prie "jaunimo". Jei tai būtų tiktai žodžių vartojimo nesusipratimas, neapsimokėtų reikalą per daug ir diskutuoti. Tačiau, mano nuomone, toje klaidingoje sampratoje glūdi priežastys, kodėl lietuviai Amerikoje greit nebepaliks ryškesnio įnašo į lietuvių tautą. Nors jaunimas bręsta, jo lietuviškumo supratimas lieka vaikiškas. Lietuviškumas yra intymiai surištas su kultūra. Galima didžiuotis lietuvių kilmės sportininkų, lietuvių kilmės mokslininkų pasiekimais. Tačiau ne tokiame pasididžiavime yra tautiškumo esmė. Tai beveik rasistinė idėja, kuri šiais laikais mažai sukelia entuziazmo. Lietuvių kultūra turi būti gyva, jei norima, kad ir tolimesnėje ateityje lietuvybė turėtų gilesnę prasmę, negu piknikinis Lietuvos laisvinimas prie baro Vytauto Didžiojo pozoje.
|
Skaityti daugiau...
|
DR. B. SPOCK GALĖJO SUKLYSTI |
|
|
|
Parašė A. S.
|
Per keliolika metų amerikiečiams tėvams neginčijamas autoritetas vaikų auklėjimo klausimais buvo dr. Benjamin Spock. Jis daug rašė įvairiuose žurnaluose, skirtuose moterų ir šeimos problemoms nagrinėti. Jo veikalas "Baby and Child Care" buvo labiausiai perkama knyga, daugelio tėvų pagarbiai laikoma ant stalo šalia biblijos, uoliai skaitoma, jos patarimai vykdomi be kritikos. Dabar, sulaukęs 70 metų amžiaus ir pasitraukęs iš aktyvaus gydytojo darbo, dr. B. Spock, atrodo, nėra patenkintas savo išaugintąja generacija. Jis prisipažino viešai spaudoje, gal bus kiek per toli nuėjęs savo pedagoginiuose patarimuose, įtaigojęs tėvams duoti visišką laisvę augančiam vaikui. Toks jo pareiškimas sukėlė audringą reakciją. Ji jaučiama ir Europoje, nes dr. Spock buvo žinomas ne tik šiame krašte. Patyrę tokias pasikeitusias daktaro pažiūras, juo pasitikėję tėvai pasijuto suvedžioti.
|
Skaityti daugiau...
|
ENCYCLOPEDIA LITUANICA PUSIAUKELĖJ |
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
Juozo Kapočiaus didelio užmojo išleisti lituanistinę enciklopediją anglų kalba pusė jau ištesėta. Iš šešių numatomų Encyclopedia Li-tuanica tomų jau trys pasirodė: I tomas (A-C) — 1970 m., II t, (D-J) — 1972 m., III t. (K-M) — 1973 m. (faktiškai šių metų pradžioje). Pastarieji du tomai truputį mažesni — po 576 puslapius (pirmasis buvo 608 puslapių). III tomą suredaguoti redaktoriui Simui Sužiedėliui talkino Vincas Rastenis. Anglų kalbos redaktorius — Kalifornijos un-to Berkeley prof. Raphael Sealey. II tomo vertėjų 11, III tomo — 10 (dalis tie patys, dalis kiti).
Dėl pirmojo tomo teko plačiau pasisakyti (Aidai, 1971, Nr. 9, p. 429-432; Nr. 10, p. 471-473). Žinoma, tik jau išleistoji Lietuvių Enciklopedija įgalino imtis ir Encyclopedia Lituanica leidimo. Pirmoji teikia pagrindą bei atramą ir antrajai. Tačiau skirtingas lituanistinės enciklopedijos anglų kalba pobūdis jos rengimą daro taip pat sunkų. Jei medžiaga jau ir yra po ranka, reikia ją deramai atrinkti ir perteikti.
|
Skaityti daugiau...
|
GERAS LITUANISTINIS INASAS |
|
|
|
Parašė P. Jonikas
|
Lituanistikos Darbai III. Brooklyn, 1973, 307 psl. Išleido Lituanistikos Institutas, redagavo Vincas Maciūnas. Tai trečiosios šio tęstinio leidinio knygos, sukaupusios nemažą lituanistinį įnašą.
Daugiausia vietos skirta kalbinei sričiai. Pr. Skardžius pateikia 'Lietuvių vandenvardžius su -nt-; jų darybą, kilmę ir reikšmę", monografinio pobūdžio tyrinėjimą, vieną svarbiausių autoriaus lituanistinių darbų, jo parašytų jau JAV. Autorius, nors ir reliatyviai1 nepalankiomis šiokiam darbui sąlygomis, duoda gilesnį, kritiškesnį ir žymiai platesnį klausimo nagrinėjimą, negu tai yra padarę kiti tyrinėtojai. Iš tokių kitų apie šią priesagą, kaip ir apskritai lietuvių vietovardžius, palyginti nemaža yra rašęs R. Schmittleinas, tačiau, kaip ir pats Skardžius pažymi, jis "aplamai imant, mažai tesirūpina cituojamųjų pavyzdžių tikslumu bei autentiškumu, daugelį dalykų svarsto gana savotiškai, be gilesnės kritikos, ir todėl nemaža senų, tikrai lietuviškų tikrinių vardų be jokie aiškesnio pagrindo, kartais visai dirbtinai kildina iš germanų kalbų" (psl. 9). Skardžius išveda, kad šios priesagos vandenvardžiai yra daugiausia denominatyvinės darybos, tik iš dalies priklausomybi-nės, bet vargiai (kaip kitų teigiama) mažybinės reikšmės, o -t-šioj priesagoj yra vėliau pridėtas formantas. Gerai žinomas savo lietuvių bei baltų kalbų tyrinėjimais amerikietis prof. W.R. Schmalstie-gas, neretas dalyvis ir pačių lietuvių mokslininkų suvažiavimuose, duoda savo studijas apie prūsų kalbą — struktūrinį tos kalbos gars-menų (fonemų) aiškinimą bei kelias naujoviškos prūsų kalbos žodžių, etimologijas. |
Skaityti daugiau...
|
M.M. SLAVĖNIENĖS TĖVYNĖS ILGESIO POEZIJA |
|
|
|
Parašė V. Kulbokas
|
Magdalena Marija Slavėnienė: Nežinomi keleiviai. Sydney, Australija, 1973, 88 psl. Jau 30 metų praėjo nuo mūsų pirmųjų rūsčios tremties dienų, kai tėvynės praradimas sprogdino krūtinę, kai vėjas iš Lietuvos pusės ramino, kai net dilgėlė kur prie tako netoli Dunojaus buvo sava, nes tokia, kaip Lietuvoje. Daugeliui jau širdis pergėlė, atbukome, primiršome ... O Slavėnienė, didžiojo poeto Mykolaičio sesuo, vėl tą gėlą primena "Nežinomais keleiviais".
Kiti kraštai ir žmonės tiems keleiviams svetimi, abuoji, atšiaurūs, ypač egzotinės šalys, kaip Australija ar Pietų Amerika. Greičiau pri-gijome Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje, kur gamta, daugiur savi lietuviški žmonės atsiplėšimą nuo tėvynės ir Europos palengvino. Kitaip buvo Australijoje, kur pirmieji žingsniai buvo itin skaudūs. Tuos skaudžius takus, tą neišbrendamą gėlą autorė savo poezijoj (rinkinys pavadintas "epu") ir gieda.
|
Skaityti daugiau...
|
Julija Švabaitė-Gylienė: SEPTYNI SAULĖS PATEKĖJIMAI. Eilėraščiai. Viršelis ir vinjetės D. Stončiūtės. "Ateities laidykla, Chicago, 1874. 80 psl., kaina 3.50 dol. Užsisakymui adresas: Ateities Leidykla, c/o Mrs. M. Bajoriūnienė, 1"6S9 Goldwin Dr., Southfield, Mich. čeįšž.
Aloyzas Baronas: ŠILKO TINKLAI. Pasakojimai. "Ateities" leidykla, Chicago 1974. 128 psl., 5,50 4.50 dol. Užsisakymui adresas nurodytas prie ankstesnės knygos.
Česlovas Valdemaras Obcarskas: LAIKAI NEŠA ŽMONES. Eilėraščiai. Viršelis ir vinjetės F. Ramonio. Išleido žurnalas "Šaltinis", Nottingham (Anglija) 1974. 103 psl., 3 dol.
Jose Eustasio Rivera: AMAZONĖS DŽIUNGLĖSE. Romanas. Išvertė P. Gaučys. Aplankas A. Korsakaitės-Sutkuvienės. Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago 1974 356 psl., 6 dol.
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|