| |
|
|
1973 m. 6 birželis
|
Parašė Antanas Gustaitis
|
|
1883.X.27 - 1973.V.20
 Nesulėtinamai bėga laikas, nešdamas mus vis į naują rytojaus dieną, kuri gausina mūsų materialinius lobius, platina mūsų vaikų kelią į aprūpintą ateitį, kol toje žėrinčioje gerovėje pasijuntame dar labiau nuskurdę ir dar daugiau praradę . . . Praradę mūsų tėvų ir senelių natūralią išmintį, iš jų išmoktas padoraus gyvenimo formules, jų gyvos širdies įdainuotus poezijos žodžius ir garsiai nedeklamuojamą, o vis dėlto skaudžiai graudinantį tėvynės ilgesį.
Nesugrąžinamon praeitin nuo mūsų tolsta visas kadaise pakiliai stovėjęs senoviškasis žmogus ir jo idealo šviesulys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Atsisveikinant su Jonu Aisčiu |
 |
 |
 |
|
Parašė Antanas Vaičiulaitis
|
 Birželio tryliktą dieną, trečiadienį, pakirstas ilgos ir sunkios ligos, George Washington universiteto ligoninėje savo kelionę žemėje baigė poetas Jonas Aistis.
Nelyginant koks senovės karys, jis gynėsi ligi paskutinių savo jėgų. Prieš paguldomas dabar į ligoninę, jis dar vakar dieną dirbo Kongreso knygyne. Domėjosi pasauliu ir triūsinėjo aplink namus. Gegužės devynioliktą atvyko į pamaldas Šiluvos koplyčioje, kai sūnus Margiris davė ateitininkų įžodį. Po šių pamaldų, o rytojaus dieną kitur dalyvavo viešnagėje. Buvo tai lyg jo atsisveikinimas su šio miesto lietuviais, su draugais, kurie jam taip daug reiškė jo būties vieškeliuose. Antroj viešnagėje, pasitraukęs nuošaliai į kitą kambarį, Jonas Aistis sau į juostelę nusirašinėjo iš plokštelių senovines lietuvių dainas, atėjusias iš Lietuvos.
Pati aštriausia krizė ligoninėje jį ištiko savaitė prieš mirtį, taip pat trečiadienį. Poetas blaškėsi be sąmonės, žiauriai iškankintas. Vaidenos, kad bet kurią minutę nutruks gyvybės siūlas.
Rytojaus dieną, vis dar didžiai silpnas, jisai trupinėlį atsigavo. Kai valandžiukei atsimerkdavo akys, jose lyg žybteldavo kibirkštis, tarsi būtų žmogų pažinęs. Bet tuojau pat jos vėl užsitraukdavo miegu.
Buvo tai ketvirtadienis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Bažnyčia Lietuvoje ir Vatikanas 1940 - 1945 |
|
|
|
|
Parašė KUN. DR. VIKTORAS PAVALKIS
|
Lietuvos ir Vatikano diplomatinius santykius 1918 - 40 autorius nagrinėjo šio žurnalo 1972 rugsėjo numery.
1940 birželio 17 nuncijus Luigi Centoz savo telegrama iš Kauno painformavo kardinolą Luigi Maglione, Vatikano valstybės sekretorių, kad Sovietų kariuomenė užėmė Lietuvą ir kitas dvi Baltijos respublikas.1 Lenkijos dalyje, kurią buvo užėmę sovietai, kiekvienas vyskupas ordinaras buvo gavęs iš Šv. Sosto teisę savo nuožiūra paskirti du patikimus dvasiškius, kurie, jei jis pats būtų sukliudytas eiti pareigas, paveldėtų jurisdikciją administruoti jo vyskupiją. Dabar tą pačią teisę Šv. Tėvas suteikė taip pat Baltijos kraštų ordinarams.2 Apie tai. nuncijus painformavo Lietuvos vyskupus, atsilankęs į jų konferenciją, sušauktą (1940.VII.2) aptarti to laiko padėtį. Kauno arkiv. Juozapas Skvireckas su ašaromis akyse savo ir kolegų vyskupų vardu maldavo nuncijų perduoti popiežiui jų prašymą, kad šis užtartų Lietuvą, ypač kai bus formuojama nauja pokarinė Europa.3 Prabėgus trims savaitėms, Centoz painformavo Lietuvos vyskupus apie Šv. Tėvo susirūpinimą Lietuva ir jo pasiryžimą dėti visas pastangas palaikyti su jais ryšius.4
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS GUSTAITIS
|
Iš leidžiamo rinkinio "Saulės šermenys"
LIAUDIŠKAI
Kas tenai kukuoja? Gal gegutė šaukia?
Kas ten gailiai suokia? Ar ne volungė?
Kas ten atsidūsta? Ar mergelė laukia,
Akeles įrėmus rymoja lange?
Ne, ne volungėlė mūs vargų pagaili,
Nekukuos gegutė žiemą vakare. —
Tai tik motinėlė už tėvelio kailį,
Su kitu pabėgus, krykštauja bare.
Tai ne mergužėlė gelsvą liną verpia,
Tai ne lelijėlė dūzgina stakles, —
Ūbauja berneliai, barzdomis apkerpę,
Kol tą lelijėlę su rūta sules.
Ne raiba antelė ežerėly irias,
Ne palši jauteliai baubia pabariais, —
Tai narsus brolelis, po stalu numiręs,
Kenčia, kol tėvynėn jo dvasia pareis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JURGIS BLEKAITIS
|
 Henriko Kačinsko 70 metų amžiaus ir 50 metų sceninio darbo sukaktį minint
Tęsinys iš gegužės numerio ir pabaiga
III veiksmas: Auksinis derlius.
Žiūrovams teatras yra aktorius. Jie dažnai ir ateina ne tiek naujo veikalo pasižiūrėti, kiek savo mylimųjų aktorių: kokie jie bus šįvakar, naujuose vaidmenyse?
Patį teatro veidą labiau apsprendžia jo meniniai vadovai, jų parinktas veikalų pobūdis, aktorių vedimas, meniniai siekimai ir reikalavimai.
Lietuvos teatre didžiulis šuolis priekin prasidėjo apie 1928 m., kada meninį vadovavimą perėmė kūrėjas iš Dievo malonės, Andrius Oleka-Žilinskas. Sunku būtų pervertinti jo nuopelną, — kokie bebūtų jo anuo metu dažnai prikaišioti trūkumai, — iš geresnio provincinio pakeliant mūsų dramos teatrą į aukštą kūrybinį lygį. Staiga buvo nebeįmanoma žengti gerai išmintu takeliu, juokinti ar graudenti publiką senais triukeliais, kartoti šabloninius judesius ar intonacijas, pakeičiant tik drabužį ir vaidmens vardą. Žilinskas atnešė aukštą reikalavimą — naujai ieškoti kiekviename vaidme-ny, kurti, o ne mėgdžioti, rodyti pilnutinį žmogų, o ne maivytis plokščiomis karikatūromis. Jis reikalavo visiško atsidavimo, degimo teatru, jis reikalavo iš aktoriaus rasti savyje, ko jis dar pats nežinojo esant, iškelti tai į viršų, priversti spindėti aukštu sceniniu įtempimu, tikrai ir giliai persimainyti. Ir ne vien vidinis turėjo būti tas blizgesys — jam turėjo būti rasta tinkama aukšta forma.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ALFONSO DARGIO DAILĖS KŪRYBA |
|
|
|
|
Parašė JURGIS JANKUS
|
 Teisingai sako sena mūsų išmintis: iš akių ir iš minties. Taip atsitinka ne tik lietuviuose. Panašiai dedasi ir kitur, bet mums, taip retai išsibarsčiusiems tarp svetimųjų, toji išmintis dar arčiau teisybės, beveik net pirštais paliečiama. Kartais pagalvoju, kokia nuotaika mus pagautų, jeigu visi svetimieji, kokio burtininko lazdele pamoti, staiga išnyktų, ir liktumėm tik mes vieni, tik lietuviai. Ar nepagautų mus siaubas, ar nemėgintumėm šaukti neprisi-šauktinai kurio nors savojo, nugrimzdusio anapus tolimo horizonto. Tikrai pasigestumėm vienas kito, jeigu nebūtų to svetingo katalisto, užpildančio šimtų mylių tuščius tarpus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PASAULĖŽIŪRA, EVOLIUCIJA IR TEILHARD DE CHARDIN |
|
|
|
|
Parašė LEONARDAS DAMBRIŪNAS
|
Tęsinys iš gegužės numerio ir pabaiga
f) Peikiamas Teilhard'as ir už tai, kad jis nuvertinęs asmenį, laikydamas jį ne tiesiogiai Dievo sukurtu, o išsivysčiusiu iš kokios nors medžiagos. "Tokiu atveju, sako Maceina, žmogus negali būti nė asmuo". Kai kam atrodo, kad žmogų asmeniu padaro ne jo kilmė, o jo esmės savybės. Maceina su tuo nesutinka: "esmės ir kilmės negalima perskirti ir perkelti į skirtingas plotmes . . .(ir) jei žmogus nėra transcendentinės kilmės, tai jis neturi nė transcendentinės esmės".52
Čia vėl susiduriame su kūrimo problema, kurią galima svarstyti dviem atžvilgiais — fenomenologiniu ir metafiziniu. Aiškinant fenomenologiniu požiūriu, kaip tai daro ir T-as, tenka tai aiškinti pasaulio vienumo bei vieningumo pagrindu. Jeigu pasaulis yra vieningas, jeigu jame vyksta nepertraukiama evoliucija nuo visatos medžiagos pradžioje iki žmogaus dabartyje, tai žmogaus dvasią, kaip jau sakyta, tenka kildinti iš pasaulio, iš gamtos. Žmogaus, kaip gamtinės būtybės, juk negalima suskaldyti į dvi dalis — į dvasią ir kūną ir sakyti, kad čia yra dvasia, o čia kūnas. Todėl ir Maceina teisingai pastebi, jog T-as laiko išsivysčiusius ne tik kūną, bet ir sielą: "žmogus visas kyla iš gamtos". Kalbėdamas apie žmogų kaip apie fenomeną, kaip apie gamtinę būtybę, T-as ir negalėjo kitaip sakyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Medardas Bavarskas
|
Jei kam tenka važiuoti miesto centro link ir jis pasirenka Eglių alėją, turi stebėtis, iš kur ši alėja gavo tą vardą, nes visu keliu važiuodamas jis nemato nė vienos eglės. Akylesnis stebėtojas supranta, kad alėja nauja ir neseniai suprojektuota. Abiejose jos pusėse stovi nauji, liuksusiniai apartamentiniai namai, kai kurie jų dar nebaigti. Alėja plati, neseniai išpilta asfaltu, viduryje paliktas platus ruožas, naujai išvelėnuo-tas ir gerai prižiūrimas. Jame prisodinta medelių, kurie pritvirtinti prie ilgų karčių. Vasarą gali ten matyti didelių apskritimų, kuriuose auga įvairių rūšių gėlės. Bet nė vienos eglės. Su miesto ribomis baigiasi šis žalias tarpas, alėja susiaurėja ir virsta paprasta gatve. Tiesa, joje nėra fabrikų ir mažai krautuvių. Abiejose pusėse taip pat apartamentiniai namai, bet seni, neprižiūrimi ir pajuodavę nuo dulkių, laiko ir nešvaraus oro. Juo arčiau miesto centro, juo juodesni namai. Pravažiuojantieji pastebi vieną neįprastos formos namą. Jis didesnis už kitus ir palieka įspūdį, kad kažkada ten buvo planuota statyti bažnyčia, bet dėl kažkokių priežasčių paversta į nuomojamą namą. Jis taip pat pajuodavęs nuo laiko. Juo keisčiau, kad virš ketvirto aukšto ant plokščio stogo stovi priestatas, aiškiai turėjęs būti bokštu, bet statytojams pakeitus nuomonę paverstas į butą.
Aš ten gyvenu. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠRINKUS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VII TARYBĄ |
|
|
|
|
Parašė Alaušius
|
Gegužės 19-20 vyko JAV LB VII Tarybos rinkimai. Iš viso balsavo 10,440 asmenų. Apygardomis jie taip pasiskirstė: Vakarų (Los Angeles ir kt.) — 483, Vidurio Vakarų (Čikagos ir apylinkės) — 4523, Ohio (Cleve-lando, Detroito ir kt.) — 1993, Bostono — 539, Connecticut — 689, Nevv Yorko — 775, Nevv Jersey — 803, Pietryčių (nuo Filadelfijos ligi Floridos) — 635.
Nuo balsuotųjų skaičiaus priklausė ir 42 tarybos narių pasiskirstymas. Iš Vakarų apygardos išrinkti A. Mažeika ir J. Žmuidzinas (2), iš Vidurio Vakarų — P. Kisielius, L. Kriaučeliū-nas, A. Bazma, K. Bobelis, P. Žum-bakis, J. Jasaitytė, G. Kijauskas, Br. Nainys, J. Jasaitis, A. Trakis, V. Vardys, D. Vaitkevičiūtė, V. Kamantas, J. Borevičius, J. Ardys, B. Genčius, T. Blinstrubas ir D. Dundzilienė (18), Ohio — Ad. Darnusis, J. Urbonas, A. Rugienius, R. Kudukis, E. Lenkauskas, V. Kutkus, R. Selenis ir V. Jucius (8), Bostono — J. Kapočius ir A. Ma-kaitis (2), Connecticut — P. Vileišis, V. Vaitkus ir A. Dzikas (3), Nevv Yorko — J. Balkūnas, A. Vakselis ir V. Radzivanas (3), Nevv Jersey — V. Melinis, R. Šomkaitė ir A. Šaulys (3), Pietryčių — V. Volertas, A. Zerr-Mačiulaitytė ir J. Genys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Vladas Jakubėnas
|
 "Carmen" Čikagos Lietuvių Operoje. Nuotr. A. Kezio
Čikagos Lietuvių Operos pastatymas šiemet buvo pakartota G. Bizet opera "Carmen", kuri 1959 m. kaip trečioji premjera tada atrodė nemažas laimėjimas, nugalint nelengvą operą, teikiančią gausių ritminių bei harmoninių sunkumų. Iš vad. "keturių didžiųjų" trys šį kartą nedalyvavo. Mūsų operos sambūrys iki šiol laikėsi gan rizikingos taktikos: pastatymai kartais eidavo be jokių antrininkų pagrindiniuose vaidmenyse. Šiais metais dalis pirmųjų rolių turėjo pavaduotojus. Pagrindinis Don Jose vaidmuo visuose keturiuose spektakliuose atitekojau mūsų scenoje nekartą pasirodžiusiam lenkui Stefa-nui VVicikui. Likimas panoro, kad jo asmuo susijo su pirmu atsitiktiniu nepasisekimu mūsų operos istorijoje: vykdamas į premjerą, jis buvo sulaikytas eismo policijos — spektaklis prasidėjo su daugiau kaip valandos pavėlavimu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"ANTRO KAIMO" DEŠIMTMETIS |
|
|
|
|
Parašė Kazimieras Dagys
|
Šį pavasarį Čikagoje "Antras Kaimas" atšventė savo dešimtmečio sukaktį, ta proga pratęsdamas savo jau normaliai gan ilgoką programą. Galima sakyti, kad iš tikrųjų buvo dvi programos: šių metų ir praėjusių, kurių repertuarą suvaidino šiai progai susirinkusieji senų pastatymų veteranai. Taigi susidarė proga šiek tiek patikrinti gan plačiai skelbiamą teigimą, kad kas dabar — tai jokiu būdu neprilygsta to, kas buvo seniau. Atrodo, kad šiame teigime glūdi šiek tiek tiesos — truputį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
V. JAKUBĖNO RELIGINĖ KANTATA |
|
|
|
|
Parašė J.V.
|
Neseniai pasirodė Čikagos evangelikų liuteronų Tėviškės parapijos choro plokštelė, pavadinta "Pranaše Didis". Toks pats vardas joje įgrotos Vlado Jakubėno kantatos mišriam chorui ir solistams. Kantatos tekstas, kompiliuotas iš senovės giesmyno, kun. A. Šerno ir V. Vydūno giesmių, skamba liaudiškai ir nuoširdžiai, kai kur — archaiškai. Teksto pobūdis į-kvepia ir kantatos muzikinį stilių: tonaliniu bei harmoniniu požiūriu siekiama primityvių efektų. Tačiau kompozitoriaus talento dėka primityvumas neišeina iš religinės rimties ribų, bet, priešingai sukuria intymiai nuoširdžią nuotaiką, kuri, lyg diev-dirbio rankos rūpintojėlis, nors grubių bruožų, bet šventai rimtas.
44 asmenų mišrus choras gerai disciplinuotas ir susigiedojęs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Vašingtone VIII.30 - IX.3 šaukiamas PLB IV seimas. Tą patį savaitgalį ir tame pačiame Atlanto pakraštyje, Bostone, vyks Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos IX suvažiavimas. Abu suvažiavimai yra reikšmingi. Deja, jų rengimas tuo pačiu laiku dar kartą paliudija, kiek vis stokojame bendruomeniškos dvasios. Prieš trejus metus (1970) tuo pačiu metu, kai vyko LKMA suvažiavimas, ateitininkai vykdė savo kongresą. Argi jau taip neįmanoma didžiuosius renginius suderinti, kad jie nesusikirsti} tuo pačiu laiku?
— V. 19-20 JAV lietuviai rinko LB VII Tarybą. Šiuos rinkimus atskirai aptariame. Drauge buvo renkami ir atstovai į PLB IV Seimą. Dauguma seimo atstovų yra ir tarybos nariai. Kadangi vis dėlto kai kuriose apygardose yra ir išimčių, duodame pilną JAV atstovų PLB IV Seime sąrašą. Iš Vakarų apygardos išrinkti V. Čekanauskas ir VI. Pažiūra (2), iš Vidurio Vakarų (Čikagos) — L. Kriaučeliūnas, P. Kisielius, K. Bobelis, P. Žum-bakis, A. Razma, Br. Nainys, J. Jasaity-tė, G. Kijauskas, K. Ambrazaitis, A. Trakis, D. Vaitkevičiūtė, V. Vardys, J. Jasaitis, V. Kamantas, J. Borevičius, R. Gen-čius, A. Kairys, Vc. Kleiza ir Z. Danilevičius (19), Ohio — Ad. Darnusis, J. Urbonas, A. Rugienius, A. Zaparackas, R. Kudukis, E. Lenkauskas, V. Kutkus, VI. Čyvas ir A. Klimas (9), Bostono — J. Kapočius ir P. Jančauskas (2), Connecticut — V. Vaitkus, P. Vileišis ir A. Dzikas (3), Nevv Yorko — J. Balkūnas, A. Vak-selis ir Pr. Raugalas (3), New Jersey — V. Melinis, V. Dabušis, V. Vaitiekūnas ir K. Jankūnas (4), Pietryčių — V. Volertas, A. Zerr-Mačiulaitytė ir J. Genys (3). Iš viso 45 atstovai. Bendrą LB VII Tarybos ir PLB IV Seimo atstovų vyr. rinkiminę komisiją Los Angeles sudarė B. Graužinis, dr. A. Milaknis, P.A. Raulinaitis, VI. Šimoliūnas ir dr. G. Valančius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
V. TRUMPA APIE NAPOLEONĄ, BALTIJĄ IR AMERIKĄ |
|
|
|
|
Parašė Kęstutis K. Girnius
|
Skaitančiajai mūsų visuomenei istorikas Vincas Trumpa nuo seno žinomas iš savo aktualių, kartais ir poleminių (dėl to kontroversinių) straipsnių daugiausia ideologiniais ir visuomenininiais klausimais. Kas neskaito žurnalų, V. Trumpą pažįsta bent iš jo laiškų redakcijoms, kritiškai pasisakančių dėl bet kokio jam nepatikusio rašinio. Šiemet, švęsdamas 60 metų amžiaus sukaktį, V. Trumpa debiutavo jau atskira knyga Napoleonas. Baltija. Amerika, kuri tituliniame puslapy vadi.^nama "istorinės sintezės bandymas" (Čikaga, 1973. Išleido Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas. 253 psl., kaina 6 dol.). Knyga skaitoma lengvai, nes parašyta įgudusia publicisto plunksna. Galimąją laikyti tiesiog sugestyvia: autorius savo tezes dėsto ne tik su plačiu užmoju, bet ir su pasitikinčiu tikrumu. Kaip publicistams įprasta, autorius naudojasi ir visomis retorinėmis priemonėmis skaitytojui pagauti ir įtikinti. Tačiau publicistinis traktavimas lengvai gali virsti paviršutinišku, sekliu ir net naiviu. Tad ir, gėrintis šios knygos publicistinėmis dorybėmis, kyla klausimas, kiek autoriui pasisekė šias dorybes suderinti su mokslo veikalui būtinomis savybėmis. Šioj recenzijoj pasisakysiu dėl V. Trumpos knygos tik moksliniu žvilgsniu: kokia jos mokslinė vertė?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KNYGA APIE RENANO KRITIKUS |
|
|
|
|
Parašė J.G.
|
|
Gana jau gausūs mūsų mokslininkai vis aktyviau reiškiasi amerikiečių moksliniame gyvenime. Iš dr. S. Šimoliūno reguliariai teikiamos informacijos "Naujienose" atrodo, kad suvesta statistika parodytų, jog beveik kas antrą-trečią dieną kuriame nors moksliniame žurnale paskelbiamas lietuvio mokslininko straipsnis. Tai daugiausia griežtųjų mokslų atstovų straipsniai, skelbią jų tyrinėjimų duomenis. Humanitarinių mokslų darbuotojų turime mažiau. Nepalyginti mažiau jie ir straipsnių paskelbia. Užtat jie daugiau pasireiškia knygom, pvz., ispanistė prof. B. Ciplijauskaitė neseniai išleido jau ketvirtą savo knygą (ispanų literatūros temomis ir ispanų kalba). Šįkart sustojame ties kito autoriaus, romanisto, debiutine knyga. Tai dr. Vyto V. Gaigalo (nuo 1965 m. prancūzų literatūros profesoriaus Illinois valstybiniame universitete Normai, 111.) veikalas Emest Renan and His French Catholic Critics (išleido The Christopher Publishing House North Quincy, Mass., 1972; 281 psl.,kaina 12 dol.). |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
SUVAŽIAVIMO DARBAI II. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos II suvažiavimo (1936) paskaitos, redaguotos J. Ereto ir A. Salio, išleistos Kaune 1937. Fotomechaniniu būdu perspausdinta Romoje 1973.XII+472 psl., kaina 12 dol. Duodamos šios paskaitos: J. Eretas — Quid de nocte? (1-44), St. Šalkauskis — Ideologiniai dabarties krizių pagrindai (45-80), V. Borisevičius — Šiandieninio lietu-vio kataliko religinio charakterio bruožai (83-98), St. Gruodis — Negimusios gyvybės panaikinimas teologijos mokslo šviesoje (99-111), P, Būcys — Mūsų dorovės atgaivinimo reikalu (112-124), Rusai, stačiatikiai ir sentikiai Lietuvoje (125-142), M. Reinys — Subjektyvaus objektyvaus problema (145-155), A. Maceina — Ideologiniai šių dienų pedagogikos pagrindai (159-194), O. Norušytė — Dorinis auklėjimas šeimoje (196-216), A. Salys — Kalbotyra mokyklinių kalbų dėstyme (219-232), J. Ambrazevičius — Naujosios lietuvių literatūros idėjinės ir forminės linkmės (233-246), J. Grinius — Prancūzai integralinės poetikos kūryboje (247-256), J. Totoraitis — Būdingieji Sūduvos, arba Užnemunės, istorijos bruožai (259-282), J. Žagrakalys — Pozityvizmo teisės krizė (285-297), Pr. Sirūnas — Teisės pozityvizmo krizė (298-302), Pr. Kuraitis — Nacionalizmas krikščioniškosios doktrinos šviesoje (305-323), St. Bačkis — Pijaus XI socialinės idėjos (324-335), Pr. Dielininkaitis — Organinė valstybė (336-359), O. Labanauskaitė — Moterų darbo problema (360-369), A. Puodžiukynas
— Šių dienų fizikos pasaulivaizdžio bruožai (373-388), K. Pakštas — Lietuva eiku-menos erdvėje (389-399), Nekrologų skyriuje (401-432) J. Tarvydas aprašo M. Peč-kauskaitę, Z. Ivinskis — A. Alekną, K. Ka-veckas — J. Naujalj. Mokslininkų — sukaktuvininkų skyriuje (433-454) duodamos vysk. K. Paltaroko, St. Šalkauskio ir Pr. Dovydaičio biografijos su jų darbų bibliografija. LKMA II suvažiavimo aprašymą pateikia St. Yla (457-471).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
