Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1972 m. 7 spalis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Saulaitis — Išeivijos lietuvių jaunimo prasmės beieškant ........................................................ 313
H. Antanaitis — Lietuvybė 2000 metais ......................................................................................... 316
A. Pečiūraitė — Eilėraščiai .............................................................................................................. 319
V. Bartusevičius — Išeivijos jaunimas ir pavergta Lietuva ........................................................... 321
M. Papaurelienė ir Z. Piečaitienė — Lietuvių kalbos mokymas šeimoje ...................................... 327
R. Viesulas apie savo dailę (pasikalbėjimas) .................................................................................. 330
R. Šilbajoris — Struktūriniai pasikartojimai Dostojevskio romane "Nusikaltimas ir bausmė" .. 334
J. Jankus — Iš pirmųjų šaltinių (beletristika) ................................................................................. 340

IŠ MINTIES IR GYVENIMO

J. G. — Jaunimo kongreso paskaitas palydint ............................................................................... 347
L. Andriekus — Didysis visuomenininkas (prel. J. Balkūnas) ...................................................... 348
Al. Baronas — Dar truputi apie poeziją ir kritiką .......................................................................... 350
Mūsų buityje ..................................................................................................................................... 351

KNYGOS
V. Palaiškis — Justino Marcinkevičiaus "Mindaugas" ................................................................ 353
T. Alga — Bežodžiai aidai gožiančiuose šešėliuose (V. Kavaliūno romanas) ............................... 355

V. Vaitiekūnas — Sabaliūno įnašas literatūrai apie Lietuvą anglų kalba ..................................... 356

Viršelio 1 psl. — R. Viesulas: Apreiškimas (1970), 4 psl. — ZETA (1972)
Skaityti daugiau...
 
Išeivijos lietuvių jaunimo prasmės beieškant PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS SAULAITIS   
A. Saulaičio paskaita, skaityta kongreso atidarymo posėdy Čikagoj birželio 30, yra paskelbta "Drauge" (VII.8). Tad čia jos duodama tik ištrauka. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos pirmininku išrinktasis A. Saulaitis yra 33 metų amžiaus. Fairfield, Conn., un-te baigęs chemijos studijas, 1961 stojo j jėzuitus, kunigu įšventintas 1969. Skautų veikėjas — skautininkas, redagavo ir išleido kelis skautiškus ir bendruomeninius leidinius. I jaunimo kongreso stovyklos ir studijinės savaitės vadovas. Antri metai dirba Brazilijoj tarp lietuvių ir dėsto vietinėj San Paulo kolegijoj.

Ieškoti prasmės — bendruomenėti
Išeivijos lietuvių jaunimui prasmės ieškoti yra tapti bendruomenės nariu
, bendruomenėti, socializuotis arba būti socializuojamam. Tą bendruomenėjimo eigą veikia Įvairios sąlygos, kurios įveda jauną žmogų j lietuvišką pasaulį; yra ir sąlygų, kurios neveiksmingos ar net neigiamai jį paveikia.
Esminė sąlyga jaunimui lietuviškon šeimon įtraukti yra suaugusiųjų vienybė, sugyvenimas. Visi žinome, kaip gali suardyti jauno žmogaus gyvenimą aiški nesantaika tarp tėvų, o ypatingai skyrybos. Tas pats yra tautinėje bendruomenėje: daug kartų teko girdėti rimtų jaunuolių pastabą: nenoriu nieko bendro turėti su lietuviais, nes jie savo tarpe nesutaria . . .
Skaityti daugiau...
 
LIETUVYBĖ 2000 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HENRIKAS ANTANAITIS   
H. Antanaitis savo paskaitą skaitė kongreso uždaryme Toronte liepos 16. Čia jo paskaita pateikiama santraukos pavidalu (visur išsaugomas autoriaus tekstas, bet praleidžiama atskirų sakinių). Trejus metus Romoj studijavo filosofiją Gre-gorianume, Australijoj bakalauro laipsniu baigė psichologijos ir istorijos studijas. Dirba psichologu Australijos pašto centrinėj įstaigoj. Skautų veikėjas, triskart pirmininkavo Australijos liet. studentų s-gai. 29 metų amžiaus, sukūręs lietuvišką šeimą.

1944 metais, kai sovietų kariai stūmė atgal vokiečių armiją iš Lietuvos, daugumas mūsų tėvų paliko Tėvynę. Praėjo jau 28 metai, ir mes, jų vaikai, susirinkome čia Į II Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresą. Per tuos 28 metus pasaulis daug pasikeitė. Per sekančius 28 metus pasaulis dar daugiau pasikeis. Kartu keisimės ir mes. Kokie mes būsime 2000-siais metais?

Vieni žiūri į lietuviškos išeivijos ateiti apatiškai, kiti pesimistiškai, o dar kiti optimistiškai. Pesimistai sako: žiūrėk į praeitį — istorija aiškiai rodo, kad nutautimas vyksta ir sustabdyti jo negalime. Rezultatas — mūsų eventualus išnykimas. Optimistai mato praeitį, mokosi iš jos, bet kiek galima stengiasi numatyti ateitį ir jai atitinkamai ruoštis.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Austė Pečiūraitė   
R. Viesulas

Dvidešimt trečioji diena (1971)







Tiltas aukštai virš upės raudonos užuolaidos plevėsuoja
pro langą cementinis liūtas atgniaužiu pėdą Ovalai Z
raidė trikampiai ir kvadratai Č ir skaičiai nuo vieno
iki aštuoniolikos nuo vieno iki keturiolikos geltona mėlyna
ruda raudona povandeninė žalia trikampis ir balti kvadratai
mėlyna erdvė alizarinė raudona ir automatinis rašymas
dvi žuvys skrenda aplink piramides baltas ir pilkas iksas
Mėlyni debesys supa sidabro kopėčias mėlynas sparnas
aplipdytas smaragdais. Kietos plastikos vyšnių kekės šalia kaspinu
Popierinė asilo galva. netikras peilis. Rožančius atvirkščiai
pakabintu kryžium. Šaškės ir vienintelis išėjimas. Ružavo kartono
viršutinės manekeno dalys sukrautos ant spintos. Laga-
minas su dažais ir teptukais pasimetė aerodrome, pirmoji skaičiais
atidaroma spyna sustojo ties vienuoliktu numeriu.
Skaityti daugiau...
 
IŠEIVIJOS JAUNIMAS IR PAVERGTA LIETUVA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VINCAS BARTUSEVIČIUS   

V. Bartusevičiaus paskaita skaityta kongreso atidarymo baigiamajame posėdy Čikagoj liepos 3. Čia ji pateikiama su pora smulkesnių praleidimų. Baigęs Vasario 16 gimnaziją, studijavo sociologiją Muencheno ir Tuebingeno un-tuose. Studijas baigė magistro laipsniu 1966. Nuo 1967 rudens Vasario 16 gimnazijos mokytojas ir jos kuratorijos reikalų vedėjas. Vokietijos stud. ateitininkų s-gos ilgametis pirmininkas, redagavęs biuletenį "Ateitin". Vokietijos LB krašto tarybos narys. 33 metų amžiaus, sukūręs lietuvišką šeimą.

I

Lietuviška visuomenė išeivijoje, kurioje teko ir tenka bręsti jaunimui, yra įdomus fenomenas. Joje šiuo metu maišosi įvairių kartų atstovai, bren-dę ir augę nepaprastai vienas nuo kito skirtingose situacijose.

Pirmieji ateiviai buvo jėga išrauti iš savo tradiciniais ryšiais charakterizuotos aplinkos ir išmesti į visai jiems naują pasaulį. Antanas Sužiedėlis pereitame kongrese teisingai konstatavo: "Žmogaus santykis su žeme ir su kitais žmonėmis šiandien keičiasi sparčiu žingsniu. Tai, kas mums yra nutrūkę brutaliu istorijos mostu (mums nutrauktas ryšys su žeme), evoliucijos keliu vyksta visos žmonijos raidoje". Tai reikštų, kad mes, nors ir ne savo noru, stovime šio išsivystymo priešakyje. Normaliai taip turėtų būti, nes nutrauktas ryšys su žeme reiškė ir daugiau ką. Būtent, nutraukimą ir visų kitų socialinių ryšių su savo aplinka: draugais, kaimynais, bendradarbiais, pažįstamais, giminėmis; reiškė išsivadavimą ir socialinės kontrolės, išsilaisvinimą iš kitų priklausomumo. Kada žmogus išsilaisvina iš kitų priklausomumo, pradeda savarankiškai gyventi, mes jį vadiname subrendusiu žmogumi. Lygiai ir atskiros visuomenės, kurios išsivaduoja iš per didelių tradicinių varžtų ir tuo suteikia savo individams daugiau asmeninės apsisprendimo laisvės ir kurios šitas didesnės laisvės pasireiškimo galimybes įtvirtina savo struktūrose, tokias visuomenes vadiname daugiau subrendusiomis.

Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS MOKYMAS ŠEIMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Papaurelienė   
Rimantas Žukas: Jaunos šeimos portretas (nuotrauka, jaunimo kongreso foto parodoj lai­mėjusi I premiją).

Montrealy gyvena šeima, kuri vartoja tris kalbas — kiekvieną iš jų spontaniškai. Tėvas — lietuvis. Motina — prancūzė. Jie abu tarp savęs susikalba angliškai. Vaikai su tėvu kalba lietuviškai, su motina prancūziškai, o visi kartu angliškai.
Šiais metais mūsų sūnus pradėjo lankyti pradžios mokyklą. Pradžioje iš lovos kėlėsi kas rytą susirūpinęs, ar tą dieną jam geriau seksis, kaip praėjusią? Mat, jo klasę sudarė grupė vaikų, kurie mokėjo tik prancūziškai, o prancūzė mokytoja mokėjo tik kelis išsireiškimus angliškai. Mūsų Jonas mokėjo lietuviškai ir šiek tiek angliškai: jam buvo sunku išsireikšti. Bet neužilgo visos abejonės dingo: jis pramoko prancūziškai, visi kiti — kiek angliškai.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS MOKYMAS ŠEIMOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Zina Piečaitienė   
Jaunimo kongreso atstovų grupė diskusiniame būrelyje. Nuotr. V. Kauliaus

Šiais metais devynių skyrių lietuvišką šeštadieninę mokyklą baigė grupė mokinių. Du trečdaliai iš jų gavo pažymėjimus su įrašu: "baigė mokyklą", o vienas trečdalis — su Įrašu: "lankė mokyklą".

Pasiteiravus vienas švietimo komisijos egzaminatorius paaiškino, kad tas vienas trečdalis neperskaitė lentoje parašyto sakinio: "Mano vardas yra Jonas".

Tačiau tie patys mokiniai išlaikė Lietuvos istorijos ir lietuvių literatūros egzaminus. Kodėl jie neperskaitė "Mano vardas yra Jonas"? Ar dėl to, kad nemokėjo. — ar dėl to, kad nenorėjo? Kodėl jie nenorėjo? Kodėl jie buvo nusistatę neperskaityti?
Skaityti daugiau...
 
apie savo dailę (pasikalbėjimas) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Romas Viesulas   
Paskutiniuosius trejus metus dail. Romas Viesulas buvo išvykęs į Romą dėstyti The Tyler School of Art, kurią ten neseniai (1966) įsteigė Filadelfijos Temple universitetas (R. Viesulas yra šio universiteto profesorius). Per tą laiką jis dalyvavo visoj eilėj tarptautinių parodų. Venecijos bienalėj 1970 jis ne tik bendroje bienalės parodoje dalyvavo, bet turėjo ir savo darbų individualinę parodą JAV paviljone. Ten buvo taip pat reziduojantis dailininkas (artist in residence) JAV paviljono grafikos studijoje. Tais pačiais 1970 m. tarptautinėje grafikos bienalėje Krokuvoj (Lenkijoj) laimėjo medalį, Čilėje Amerikos grafikos bienalėje 1970 m. — "Tercera de la Hora" premiją. Italijos grafikos bienalėje 1971 m. taip pat laimėjo premiją. JAV International Art Programs institucijos kviečiamas, R. Viesulas šiemet pravedė grafikos sesijas Barcelonoje (Ispanijoje) ten esančiame Instituto Norte-Americano. Ten turėjo paskaitas, pokalbius ir diskusijas su ispanų dailininkais apie Amerikos meną ir ypač apie jos grafiką. Taip pat yra dalyvavęs grupinėse meno parodose visuose didesniuose Italijos miestuose, net kelis kartus Romoje, Turėjo individualinę savo darbų parodą Krokuvoje Lenkijoje. Visą tą laikotarpi dalyvavo grupinėse grafikos parodose JAV.
Skaityti daugiau...
 
STRUKTŪRINIAI PASIKARTOJIMAI DOSTOJEVSKIO ROMANE "NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RIMVYDAS ŠILBAJORIS   
Tęsinys iš rugsėjo numerio

Tuo būdu paruošęs ketvirtojo rato situaciją — ne tiesiogiai per Raskolnikovo skaudžią vienatvę, nors ji tą žmogžudį lydi visą laiką, bet per susitikimą dviejų žmonių, kurie, kaip velnias ir angelas, vėliau rungsis dėl jo sielos, — Dostojevskis tiesiai pereina prie "repeticijos" momento — pirmojo Raskolnikovo atsilankymo pas Porfirijų. Tą apsilankymą galime vadinti "repeticija", atseit, prilyginti jį prie to momento, kada Raskolnikovas ėjo pirmą kartą su užstatu pas Alioną ir kada antrą kartą sutiko policijos nuovadoj Za-metovą, todėl, kad visais trim atvejais matome veiksmo paruošimą lemiamam momentui: a) žmogžudystei, b) susitikimui vėliau su Zametovu, ir c) Raskolnikovo, kaip žudiko, identiteto išaiškėjimui antro vizito pas Porfirijų metu. Visais atvejais Raskolnikovas, pats aiškiai nesuprasdamas, kokia jėga jį traukia, savanoriškai išstato save į kritišką padėtį, po kurios kelio atgal gali ir nebebūti.
Skaityti daugiau...
 
Istorija iš pirmųjų šaltinių PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS JANKUS   
Tęsinys iš rugsėjo numerio
Degučio užeiga gana erdvi. Priešais ilgas baras su keliais staliukais pasieniais, o toliau dar trys didoki kambariai. Baras ir dabar dar beveik visada apsėstas, retkarčiais ir prie staliukų nedaug palaidos vietos tėra, bet užpakaliniai kambariai beveik visada tušti. Seniau, sako, jie ūžte ūždavę, ypač savaitgaliais. "Taip jau yra — žmonės šiais laikais nebe tokie išeigūs", atodūsiu palydi savo paaiškinimą senasis Degutis. Dabar čia vaikai jau viską tvarko, o jis tik iš seno papratimo negali namie nusėdėti. Kiti parsineša dėžę alaus ir visus vakarus iškiurkso nosis į televiziją surėmę, bet jam paveiksliukų neužtenka, reikia gyvų žmonių draugystės. Taip, mat, jis užaugęs. Vis tarp žmonių, vis su žmonėmis.
— O kaip Stasį Burbą? Dar gerai atsimeni? — paklausiau iš karto.
— Stasiuką? — nusišypso visu veidu. — Kas gali jį užmiršti? Šviesus buvo vyras, tik Dievas per anksti pasiėmė. Pačiam stiprume. Matyti, jam prireikė stipruolio kokią smunkančią dangaus kertę prilaikyti. Ir smagus buvo. Būdavo užeina, tuoj saliūnas visai kitu balsu suūžia. Atvirai šnekant, nedaug jo bendralaikių ir beliko.
— Kaip tik dėl to ir norėčiau su tamsta apie jį pasišnekėti. Ne tuoj dabar, kada nors. Gal kada iš ryto, kai užeigoj mažiau žmonių bus.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO KONGRESO PASKAITAS PALYDINT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Šiame numery duodame visas tris pagrindines jaunimo kongreso paskaitas, skaitytas atidarymo ir uždarymo visumos posėdžiuose. Be to, ir iš gausių diskusinių būrelių pateikiame vieno jų porą pranešimų. Bent keli tokie pranešimai buvo kitur paskelbti. Pagaliau pasirodė ir kongreso rezoliucijos — sklandžiai suredaguotos ir nuosaikiai išbalansuotos, tad visų pagirtos. Galima sakyti: jau turime pilną kongreso vaizdą, kurį šviesiai susintetino PLB pirmininkas S. Barzdukas "Drauge' (IX.9 ir 16).

Žinoma, jaunimo problema liks tol gyva, kol paskutiniai mohikanai grumsis dėl tautinės išeivių gyvybės. Šįkart tik pora pastabų.
Skaityti daugiau...
 
DIDYSIS VISUOMENININKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   
Prel. Jonui Balkūnui 70 m. sulaukus

21 d. prel. Jonui Balkūnui sueina 70 m. amžiaus. Tai Įdomi ir minėtina sukaktis, atsižvelgiant i šio dvasininko asmenį bei darbus. Prelato asmuo yra labai iškilęs tarp lietuvių, o darbai apėmę Įvairias visuomeninio ir kultūrinio veikimo sritis.
Lietuvių Enciklopedijoje mūsų jubiliatas apibūdinamas kaip prelatas ir visuomenės veikėjas. Apibūdinimas aiškus, vaizdus ir nekėlias abejonių.

"Prelatas" išreiškia paaukštintą kunigą už religinį triūsą. Balkūno viso gyvenimo pagrindas gi yra kunigystė su pareigom parapijai ir vyskupijai. Tas pareigas jis atlieka didžiojo New Yorko padangėje — Mas-petho lietuvių parapijoje, Brooklyno vyskupijoje. Čia Prelatas atėjo 1933 m. ir išgyveno iki šio rudens, pastatydamas naują kleboniją, bažnyčią ir seselėms vienuolėms namus. Parapija ne iš didžiųjų, bet jam pasisekė patraukti žmonių iš apylinkės, kurie prisirišo prie lietuvių bažnyčios. Būdamas klebonu, prel. Jonas Balkūnas per daugelį metų buvo ir Brooklyno vyskupo patarėjas. Už uolumą bažnytinėje plotmėje iš savo vyskupo anksti susilaukė prelato titulo, kuris jį iškėlė tarp kitataučių bei lietuvių. Pernai gavo paaukštinimą iš paties popiežiaus — apaštalinio protonotaro titulą su teise dėvėti kryžių ir atlikti kai kurias pamaldas vyskupiškame apdare.
Skaityti daugiau...
 
DAR TRUPUTĮ APIE POEZIJĄ IR KRITIKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al. Baronas   
Prieš metus pasisakiau "Aiduose", kad mūsuose taip jau iškelta poezija neturi išskirtinio pranašumo, palyginus ją su kitais mūsų literatūros žanrais. Pagrindą tam pasisakymui davė dvi recenzijos, išspausdintos "Aiduose", kurių vienoje kritikas V. A. Jonynas ne tik nepalankiai, bet neatidžiai ir kietai aptarė V. Alanto knygą "Nemunas teka per Atlantą". Nei anksčiau teigiau, nei teigiu dabar, kad nereikia vertinti, bet taip pat tvirtinu, kad nereikia niekinti. Iš antros pusės, tas pats kritikas, vertindamas poezijos rinkinį, buvo ne asmuo, sėdįs aukštybėse, kaip vertindamas prozą, bet nusižeminęs prie poeto kojų. Ta proga priminiau, kad mūsų poezija nėra taip jau nepaliečiama, kaip bandoma pristatyti, ir mūsų proza nėra tokia bloga, kaip neretai bandoma teigti.

I minėtą straipsnį, kaip ir buvo laukta, buvo įvairių atsiliepimų, vienas iš jų šiemetinių "Aidų" balandžio numery. Iš čia išspausdinto Pr. Visvydo atsakymo gali pasirodyti, kad. štai. bandau nuvertinti mūsų nuostabių laimėjimų, europinio lygio pasiekusią poeziją, kuriai augti jau nebėra ribų, kaip amerikiečiai teigia, jau uždengtos lubos. Žanrai yra nelyginami, bet nuolat teigiant, kad mūsų poezija yra pranašiausia, teko tuo suabejoti: vienas dalykas yra karaliauti savo kieme, kitas — tą karalienę pastatyti šalia kitų. Kaip tik ir iškėliau, kad prozos skaitytojai yra daugiau susipažinę su kitų tautų to žanro kūriniais, ko negalima būtų pasakyti apie poeziją. Visada ji bus viršuje, kai nėra su kuo ją lyginti.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
S u v a ž i a v i m a i. — Lietuvos Vyčių 59-sis metinis seimas Clevelande VIII.23-27 vyko "krizės" ženkle. Buvusi centro valdyba VI.11 buvo nutarusi visas vyčių kuopas in corpore įrašyti į Lietuvių Bendruomenę. Tai buvo pozityvus žygis, už kurį visiems reikėjo tik sveikinti vyčiams vadovavusį prof. dr. J. Stuką. Bet seimas tą savo centro valdybos nutarimą atmetė, nors ir ragindamas vyčius "talkininkauti" LB kultūrinėje veikloje. Nauja centro valdybos pirmininke išrinkta Susan K. Boroskas (Barauskienė). 200 dol., kurie buvo LB pasiųsti kaip nario mokestis, paversti auka. Tiek pat (200 dol.) paskirta ALTai.
Vargonininkų ir Muzikų Sąjungos 50-sis seimas posėdžiavo Brooklyne IX.4. V. Strolia kalbėjo apie vargonininką plokštelėse. Pirmininku perrinktas V. Mamaitis, kiti valdybos nariai: J. Stankūnas, A. Kačanauskas, V. Strolia ir R. Mainelytė.
Santaros - Šviesos suvažiavime Ta-bor Farmoj IX .7 - 10 paskaitas skaitė R. J. Krickus, R. Kinka, R. ir J. Vaš-tokai, R. Misiūnas, A. Mickūnas, A. Pe-čiūraitė, D. Valiukėnaitė, A. Landsbergis, V. Trumpa, K. Ostrauskas. J. Blekaičio paskaita paminėta B. Sruogos 25 metų mirties sukaktis. Be gausių paskaitų, kaip paprastai, buvo įvairi meninė programa.
— Toj pačioj Tabor Farmoj IX. 16 - 17 buvo surengtos Bendruomenės - spaudos -radijo dienos, kuriose kalbėjo kun. K. Pugevičius, V. Alantas ir V. Rastenis. Šįkart jas rengė nebe PLB, bet Lietuvių Žurnalistų Sąjunga.
Skaityti daugiau...
 
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS "MINDAUGAS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytas Palaiškis   
Justinas Marcinkevičius — vienas talentingiausių ir plačiausiai skaitomų jaunosios kartos rašytojų šiandieninėje Lietuvoje. Ligšiolinis jo kūrybos aktyvas pasižymėjo ne tik gausa, bet ir žanriniu įvairumu: eilėraščiai, poemos, apysaka, vertimai, poezija vaikams — viso apie 20 pavadinimų, prie kurių 1968 m. prisidėjo mūsų čia recenzuojamas Mindaugas (2 dalių drama - poema).
Iki Publicistinės poemos pasirodymo (1961) būdingiausias Marcinkevičiaus kūrybos bruožas buvo nuosaikiai konservatyvus atsargumas, kurį būtų galima palyginti su geriausio ir drausmingiausio klasėje mokinio laikysena. Ko tik jis ėmėsi — viską atliko gerai, mažų mažiausiai geriau negu vidutiniškai, kartais puikiai, ypač formos bei technikos požiūriu, niekur perdaug neišsišokdamas, niekur nieko nepertempdamas iki to, kad reikėtų griebtis sudrausminimo. Dėl to jis buvo lygiai priimtinas ir plačioms skaitytojų masėms, kurios nemėgsta perdidelių naujovių, ir valdžios bei partijos autoritetams, kurių nuomonės šiuo atveju daugiau ar mažiau sutapo.

Tokią išmintingai atsargią laikyseną ypač pabrėžė jo raštų tematika. Daugumos šio laikotarpio kūrinių temos yra "aktualios" plakatiškai propagandinės vienos krypties temos, kaip Pirčiupio tragedija Kraujo ir pelenų
poemoje. Viskas čia pernelyg aišku, nėra jokio pavojaus sumaišyti draugus su priešais, teisiuosius su neteisiaisiais, kankinius su kankintojais. Kitaip sakant, buvo teisieji ir niekšai, kankiniai ir kankintojai, bet nebuvo žmogaus. Užteko tik atsistoti teisiųjų pusėje ir plakti neteisiuosius.
Skaityti daugiau...
 
BEŽADŽIAI AIDAI GOŽIANČIUOSE ŠEŠĖLIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   
". . . Be vidinio žmogaus pasaulio, be jo būties gelmių ir labirintinių pasąmonės požemių, žmogus turi ir sielą, kurioje vyksta amžina kova tarp gėrio ir blogio, kurioje pro saulėtus aidesius pasigirsta ii juodi požeminiai dundesiai ir prasiveržia demoniškos galios, turinčios didelės ir net lemiančios reikšmės visam žmogaus gyvenimo keliui bei jo likimui", — kalbama sąryšyje su romanu, šiais metais laimėjusiu dvidešimt pirmąjį "Draugo" kas metais skelbiamą šio žanro veikalų konkursą. Šio romano "pagrindiniai akcentai — vyriausio personažo būties virpesiai, jo vidinio pasaulio aidai ir šešėliai: šviesūs ir tolimi prisiminimai, meilė, nusivylimas, kančia ir pavydas, gūdus nusikaltimas, sukrėtęs visą jo prigimtį ir vedęs prie jo asmenybės dezintegracijos, demoniškų pasąmonės galių prasiveržimo ir net ligi savotiško pragaro mistikos. Pagaliau prie kito nusikaltimo ir fizinio kritimo, kuriame lyg ir pasigirsta šviesūs prisikėlimo akordai. Juntami čia ir žmogaus ryšių su žeme, o taip pat ir savo dalios nujautimo momentai".
Skaityti daugiau...
 
SABALIŪNO ĮNAŠAS LITERATŪRAI APIE LIETUVĄ ANGLŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Vaitiekūnas   
Leonas Sabaliūnas. LITHUANIA IN CRISIS: NATIONALISM TO COMMUNISM 1039-1940. Bloom-ington: University of Indiana Press, 1972. 293 psl., kaina 11.50 dol.
Ši knyga, atrodo, jau senokai paradyta, nes ta tema buvo ir jo daktarinė disertacija Columbia universitete 1963 m. Neskaitant prof. Ch. L. Lundino įvado ir autoriaus pratarmės, knygą sudaro 6 dalys: 1 — (18 psl.) liečia Lietuvos vidaus ir užsienio padėtį tarp dviejų pasaulinių karų; II — (36 psl.) kalba apie Lietuvos tautininkų doktriną, tautininkų režimo opozicijos centrus, komunistų pogrindį; III — (44 psl.) apžvelgia ūkines problemas ir tendencijas: kaimo ir miesto sąlygas, kooperacijos sąjūdį, laisvo ir planingo ūkio apraiškas; IV — (28 psl.) aptaria Klaipėdos krašto nuo Lietuvos atplėšimo poveikį: autoritetizmo nuolaidas, bendro darbo vyriausybę, tautininkų prie.špuolį; V — (28 psl.) vertina II pasaulinio karo atliepį: apsisprendimą už neutralumą, rusų karines įgulas ir Vilniaus grįžimą Lietuvai, bendro darbo vyriausybės pasitraukimą ir gen. Raštikio paleidimą; VI — 39 p-sl.) skirta Sovietų Sąjungos intervencijai, padariusiai tautininkų režimui staigų galą ir už-korusiai Lietuvos kairiesiems bendradarbiavimą iš prievartos. Atskirais priedais eina Lietuvos seimų, įskaitant ir tautininkų seimą, atstovų partinė sudėtis, bendro darbo vyriausybės ir po jos buvusios Merkio vyriausybės, taip pat ir "liaudies vyriausybės" sudėtis, 18 įžymybių sąrašas, užsienio kapitalo Lietuvos akcinėse bendrovėse duomenys, svarbiųjų įvykių chronologija, bibliografija ir rodyklė.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas

Matas Raišupis: DABARTIES KANKINIAI. Lietuvos vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų kryžiaus kelias pirmojoje ir antrojoje sovietų okupacijoje. Knygų serijos "Krikščionis gyvenime" leidinys nr. 8. Čikaga, 1972. 432 psl., kaina 10 dol. Knygos mecenatas — kun. A. P. Leke-šis.
DIDYSIS JO NUOTYKIS. PROF. J. ERETAS TARNYBOJE LIETUVAI. Spaudai paruošė J. Brazaitis. Šio kolektyvinio veikalo kiti autoriai: St. Šalkauskis, A. Skrupskelienė, A. Šešplaukis, O. Labanauskaitė, A. Liuima ir St. Yla. Išleido Prof. J. Ereto bičiuliai Brookly-ne, N. Y., 1972. Knygos administratorius
— kun. V. Dabušis, 147 Montgomery PI., Paterson, N. J. 07501. 288 psl., kaina 5 dol.
Alexander Kurschat: LITAUSCH -DEUTSCHES VVOERTERBUCH—LIETUVIŠKAI - VOKIŠKAS ŽODYNAS. III tomas (nužiūrinėti — sukaktuvė), 1633-2304 puslapiai. Išleido Vakarų Vokietijos leidykla Vandenhoeck & Ruprecht Goet-tingene 1972. Šio tomo kaina DM 190.-

Skaityti daugiau...
 
viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai