Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas

Prof. V. Jungfers , dabar ordinarinis profesorius Erlangeno universitete ,anksčiau 17 metų dėstęs Vyt. Universitete Kaune, išleidžia naujus savo knygų apie Lietuvą vokiečių k. leidimus: „Litauen — Antlitz eines Volkes“, „Der Weg des Skaringa“ ir „Litauische Lieder-schranke“. Apie Lietuvą yra vokiškai parašęs apie 10 knygų.

xFreiburgo universitetas Šveicarijoj leidžia Milašiaus raštus. Jų iš viso bus apie 10 tomų, šiuo metu keli jau išleisti. Pirmajam tomui įvadą yra parašęs vienas iš jo bičiulių, Armand Gaday, pavadinęs jį „Milašius — meilės peotas“. Jo „Miguel Manarą“ ir poezijos rinkinį J. Gronrieder yra išvertęs į vokiečių k. „Manara“ buvo pastatyta Ženevoje ir dabar statoma Prancūzijoje. Apie Milašiaus kūrybą, rašo ne tik šveicarų, bet taip pat plačiai prancūzų ir anglų spauda.


x Argentinoj P. Babickas išleido naują savo poezijos knygą „Svetimoj padangė j“, iliustruotą dail. Vl. Vjeko. Joj daugiausia sudėti Pietų Amerikoj parašyti eilėraščiai. Kai kuriems Babicko kūriniams Argentinoj gyveną lietuviai I. Andrijauskas ir Č. Poimanskis parašė muziką.


x Didžiojo Liet. Kalbos žodyno III tomas (C-J raidės) atiduotas spausdinti. Iš viso jis turės 14 tomų. Redaktorius — J. Balčikonis. Praktikos reikalams ruošiamas bendrinės kalbos žodynas iš 85.000 žodžių. Baigiamas spausdinti (kadaise dar M. Jurkyno ruošto) vietovardžių žodyno I-is tomas, skirtas Vilniaus apskrities vietovardžiams.

x Pulgis Andriušis, kuris redaguoja Liet. Tremtinių Rašytojų Draugijos ruošiamą „Skaitymų“ žurnalą, paruošė ir atidavė spaudai tris savo naujus leidinius: feljetonų rinkinį „Siuntinėlis iš Amerikos“, apysakų — „Anoj pusėj ežero“ ir knygą jaunimui, pavadintą „Vabalų vestuvės“.


x Šveicarų dienraštis „De T a t“ ir kiti Zūricho laikraščiai šiltai atsiliepė apie mūsų pianistą Andrių Kuprevičių, kuris, išvažiuodamas į Argentiną, pakeliui Zūriche davė šveicarams fortepijono koncertą. Jį užsieniečiai, pasirodo, sugeba geriau įvertinti už pačius lietuvius.


x Latviai pastaruoju metu varo sustiprintą savo krašto kultūrinę propaganda. Šiuo metu stato filmą. „Kas mes esame ir ką mes pajėgiam“, parodančią, kas yra tie DP, jų baletą, vadovaujamą O. Lėmanio, pasikvietė gastrolių olandai. Į latvių kalbą išsivertė ketvirtąją A. Gailičio knygą, romaną „Liepsnojanti širdis“. Latviai taip pat turi žurnalą tremtinių teisiniams klausimams nagrinėti. Gyvą meninį ir kultūrinį veikimą yra išvystę ir estai, kurių rinktinių jėgų ypač daug šiuo metu susikoncentravę Švedijoje.


x Rašyt. Paulius Jurkus ir dail. P. Osmolskis paruošė mokyklinio amžiaus vaikams knygelę „Du draugai“. Dail. Br. Murinas paruošė ir atidavė spausdinti savo „Spalvotąją karpybą“.


X šveicarų“Gazete de Lausanne“ Byrneso knygos „kalbėkim atvirai“ pasirodymo proga aprašo, kaip Sovietai 1945 m. Maskvos konferencijoj rūpinęsi išgauti Pabaltijo kraštų aneksijos pripažinimą, reikalaudami jas, kaip 3 sovietines respublikas, įsileisti į būsimąją taikos konferenciją. Dėl tų kraštų politinės padėties išsamų memorandumą Londono konferencijos dalyviams buvo įteikęs VLIKAS. Ryšium su juo ir su politiniais įvykiais Pabaltijy Lietuvos vardas skamba žymiausiuose pasaulio spaudos organuose.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai