Vlada Prosčiūnaitė B. Gaidžiūno nuotr.

Johan Sebastian Bach

Jo drausmingi garsų intervalai

nepaklysta kaip paukščiai erdvėj.

Nei kančios — be pradžios ir be galo —

įsigraužusios sielos gelmėj,

nei troškimų įkaitintos lavos,

nei karčių nevilties valandų

aš jo fugų skaidriuos intervaluos

nerandu.

Tik ramybė — ramybė be galo

viršum žemiškų sielvartų sklaidos,

viršum nuotrupų džiaugsmo visų.

Ir girdžiu, tartum tolimą aidą, taikiai

grojančio angelo gaidą

anapus debesų.

Wolfgang Amadeus Motzart

Sidabrinė upė plaukia jo melodijoj,

sparnais iš pasakų atklydus paukštė moja

puošniai spalvinga,

ir spindi ašara sustingus

kalnų kristalo atlaužoj skaidriojoj.

Danguj žvaigždynai dega ir liepsnoja,

o žemėj kregždės nusilipdė molio gūžtą.

Ir vakaro juodi sparnai kaip palaima sumoja,

Ir į nakties ramybę nerimas sudūžta.

Ir žiburiai trobelių užsimerkia klonyje,

o princui motina lopšinę užniūniuoja

apie nedorą mėnesį ir apie lėlę gyvą — — —

— — —

Kokia visatos nuostabi harmonija

jo amžinam rečitatyve!


Ludwig van Beethoven

Baugiai šniokščia bangos vandenyno,

Ir audroj rūsti gelmė nasrus pražioja.

Tik pakrantėj švyturiai galingai rymo,

mūs šviesių vilčių negestą žiburiai...

Begaliniam sielos gelmių vandenyne

šniokščia sielvartai ir „ūkauja džiaugsmai,

ir pagundos kaip koralai susipynę...

O pakrantėj švyturiai galingai rymo

begaliniam sielos gelmių vandenyne...


Edvard Grieg

Į fijordus bangos plakas

tolimojoj šiaurėj.

Speigas. Vėjai. Paukščių Takas.

Į uolų krūtinę žiaurią

mėlynoj didingoj šiaurėj

bangos plakas.

Bangos, bangos, bangos plakas

Mėlynojoj šiaurėj.

Speigas. Vėjai. Paukščių Takas.

Į Solveigos dalią žiaurią

tolimoj didingoj šiaurėj

skausmo bangos plakas.


Igor Stravinsky

Staiga visi saitai nutrūko su pasauliu

ir su savim — visi.

Ir maišaty baisioj nedrąsiai klausi:

ar dar esi?

Pakilo atlaužos uolų ir erdvėje siūbuoja,

o paukščiai krenta negyvi

ir sunkūs, kaip lašai švininiai.

Išėjo upės iš krantų, plačiai ištvinę,

išdžiūvusia vaga rėplioja šliužai...

Ir širdyje kažkas užlūžo

tokiais aštriais kampais,

kažkas brangaus sudužo...

Ir susipainiojo visi buities saitai —

kietais mazgais

užsiveržė visi —

Tik maišaty baisioj klausai: ar dar esi?..