PABUDIMAS IŠ VIENO SAPNO |
Parašė HANS CAROSSA |
Kur gatvę du krūmai mairūno apsiaučia, Tu šventiškuos rūbuos mane sutikai. Neši tuščią indą, ten — gėlės sausos... Vanduo išdžiūvo laukuos, man sakai. Mes einam ir einam ir jieškom, kur dingo Vanduo ir negalim pagirdyt žolių. Mes jaučiame — slypi čia versmės gausingos, Mes girdim jų balsą, nerandam tik jų.
O gal paklaust man burtų lazdelę? Vertė Bern. Brazdžionis |