NAKTIS BE RIMŲ Spausdinti
Argentina

Apokalipsės ratai pakibo
viršum pakalnės kraujo ir alkio;
verkt nepradėjus - ašaros džiūsta.

Eina žmonės darbus užbaigę,
neša ant raukų gyvenimo vaisių:
mirusį rytą ir gimstančią naktį.

* * *

Eini nerimdamas, blaškais ir klysti.
Matai - vartus atkėlę - pasiilgę - laukia.
Taip dienos baigias. Tave naktys šaukia
į amžino šešėlio karalystę.

Kai alkis nesibaigia,
kai troškulį nežmonišką širdy sukėlęs
priartinai akis prie skausmo neramaus, -
paklydę meteorai ugnį dangui svaido,
ir kai mintis tava, drąsi, pašėlus -
sudūžta į žvaigždes aštrias.