Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ DAILININKAI Į PASAULĮ PDF Spausdinti El. paštas
LITHUANIAN ART IN EXILE. Ma-naging Editor Paulius Anguius in collaboration with Viktorias Petravičius, Adolfas Valeška and Liudas Vilimas. Wrapper by Telesforas Valius. Published by T. J. Vizgirda. Spausta Muenchene 1948 m. 5.000 egz. 78 psl., kaina nepažymėta.

Savo tremties metus galime pavadinti ir mūsų prisistatymo svetimiesiems metais. Visom pastangom skleidėm visas uždangas, kurios skyrė mūsų tautinį charakterį, mūsų meną nuo kitų tautų. Buvo rengiamos įvairios parodos, koncertai ir pasirodymai. Dabar jau esame antroje šio prisistatymo fazėje: prisistatome knygomis, kurios visada ir visur prakalbėtų apie mus ir mūsų kūrybą. Be jokių abejonių ir svyravimų čia yra sveikintinas arch. T. Vizgirdos užsimojimas - išleisti visą seriją svetima kalba knygų apie Lietuvą.

Prisistatymui pasirinkome savo kultūrą ir meną. Todėl šalia Dr. J. Baltrušaičio „Lithuanian Folk Art“ ši knyga, „Lithuanian Art in Exile“, akivaizdžiai parodo mūsų meno plėtotę: kokią turime liaudies meno praeitį ir kaip nūnai yra išsiskleidęs individualusis menas. Tiesa, „Lithuanian Art in Exile“ yra tik mūsų tremties dailininkų apžvelgimas, nes ši knyga yra skirta kaip priedas prie Amerikoje rengiamos mūsų tremties dailės parodos. Šita knygos paskirtis ir nulėmė patį prisistatymo charakterį. Jis yra katalaloginis, apžvalginis, siekiąs apimti kuo daugiausia medžiagos ir nesistengiąs nei jos kokiu nors būdu grupuoti, nei analizuoti.

Knygoje yra sutelkta 29 dailininkai: P. Augius, J. Bakis, A. Dargis, E. Docienė-Šidlaitė, A. Galdikas, C. Janusas, K. Jezerskas, V. K. Jonynas, V. Kasiulis, V. Kašubą, P. Kaufmanas, P. Kiaulėnas, N. Kovas, A. Marčiulionis, E. Marčiulionienė - Lukštaitė, V. Petravičius, V. Ratas, A. Rūkštelė, M. J. Šileikis, A. Tamošaitis, A. Tamošaitienė, A. Vaičaitis, A. Valeška, T. Valius, A. Varnas, L. Vilims, V. Vizgirda, J. T. Zikaras ir architektas inžinierius J. Mulokas. Iš viso yra 16 spalvotų ir 45 nespalvotos reprodukcijos. Tiesa, pagerbdami M. K. Čiurlionį ir K. Šklėrių, pradžioje įdėjo po porą jų spalvotų reprodukcijų. Savo medžiaga šis leidinys yra pats didžiausias apie mūsų meną.

Išeidami iš apžvalginio principo,; redakcija atrinko kiekvieno dailininko maždaug po porą darbų. Atstovaujamos visos meno šakos, net ir pritaikomasis menas. Atrinkimo principas galėjo būti ir kiek kitoks. Mūsų stipriesiems koloristams (A. Galdikui), buvo galim duoti daugiau vietos. Pasigendame ir stipraus tapytojo P. Kiaulėno spalvotų reprodukcijų. Būtų miela spalvose matyti ir M. J. Šileikį - Amerikos lietuvį dailininką. Tačiau, gal dideli nuotoliai neleido spaustuvei pasinaudoti jų originalais. Be reikalo yra patalpinta ir P. Kiaulėno „Zuzana“. (Apie tai pats dailininkas buvo davęs spaudai pareiškimą, kad be jo žinios šis kūrinys atsidūrė leidinyje ir kad kitus savos darbus jis laikęs geresniais). Turint galvoje vidutinį žiūrovą, šis paveikslas gali nuskambėti neskoningai.

Daugiausia vietos skirta tapybai. Tarp įvairių formų supratimo ir spalvų žaismo čia randame daug estetinio skonio. Tiek modernistuose, kurie pajungia piešinį kompozicijai ir spalvai, tiek nuosaikesniuose, kur labiau ryškėja piešinys, pulsuoja stipri vidinė jėga ir gilus spalvos pajautimas.

Grafikų darbai, nors daugumoje matyti, tačiau atrinkti skoningai. Jie būdingi dailininkų individualybei ir taip pat prisunkti vidinės jėgos. Skulptūra, tiesa, negausi, mus džiugina savo subtiliu formų pajautimu ir kompoziciniu išbaigimu. Keramika ir kilimai, dekoratyvinės lėkštės kalba už mūsų pritaikomojo meno aukštą lygį.

Leidinio įžanga parše dail. V. Valeška, pavaidindamas ją lietuviško meno evoliucija. Tačiau šis darbas atliktas kiek paviršutiniškai ir neišlaikytas savo dėstyme. Perdaug yra istorinių faktų, tarp kuru mūsų meno kelias nebeapčiuopiamas. Kartais jaučiama net ob į aktyvumo stoka, pvz., per griežtai smerkiama vokiečių kultūra. Autorius taip pat neprisimena mūsų liaudies meno, nenagrinėja jo ryšio su dabarties menu. Besivystant mūsų menui, randasi daug įdomios medžiagos: mokyklos, kryptys, naujieji dailininkų sąjūdžiai, veržimasis į vakarus, naujų meno laimėjimų jungimas su senomis tradicijomis ir jų atnaujinimas. Atrodo, kad autoriui labiau rūpėjo sustoti ties mūsų istorijos politiniais momentais, kurie, peržvelgus kūrybą, dar labiau kalbėtų apie mūsų tragiką.

Tačiau vis tiek reikia džiaugtis šia knyga ir ją branginti. Ir joji tekstinė medžiaga daug pasako apie mus ir mūsų meną ir visur ir visada pasitarnaus mūsų prisistatymui svetimiesiems.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai