LIETUVIŲ RAŠYTOJŲ DRAUGIJAI 30 METŲ TREMTY Spausdinti
Parašė Administrator   
Juo ilgiau gyvename, juo gausiau susilaukiame sukakčių bei jubiliejų. Vieni iš jų liečia asmenis, kiti spaudą, dar kiti organizacijas. Vieni paminimi triukšmingiau, kiti tyliau. Yra ir liekančių visai nepaminėtų. Taip būtų atsitikę ir su Lietuvių Rašytojų Draugija, jei šį rudenį valdyba nebūtų atkreipusi laikraščių dėmesio ir pasiuntusi informacinės medžiagos. Kai kurie laikraščiai, ja pasinaudoję, priminė visuomenei, kad šiemet Lietuvių Rašytojų Draugija švenčia 30 metų nuo savo atsikūrimo tremty. Šia proga buvo iškelta šios draugijos reikšmė ir nuopelnai emigraciniame gyvenime. Kokių ypatingų paminėjimų Lietuvių Rašytojų Draugija nesusilaukė. Gal mūsų aplinkybėse taip ir geriausia: tie, kurie puoselėja grožinį raštą, raštu ir pagerbiami.

Lietuvių visuomenė apie savo rašytojus palyginti mažai ką žino, nors jų reikšmė kultūrinėje tėkmėje gyvybinė. Rašytojai kurdami duoda impulso visai lietuviškai veiklai. Neretai jie užima ir vadovaujančias vietas, kaip laikraščių bei žurnalų redaktoriai, kultūrinių renginių organizatoriai, naujų idėjų iniciatoriai. Rašytojų jėgos sudega kūryboje arba išsisklaido bendroje kultūrinėje veikloje, todėl daug kas ir nebežino, ką jie nuveikia kaip organizuotas vienetas savo draugijoje.

O veikti yra ko. Dirva plati — visi laisvojo pasaulio kraštai. Draugija jungia ir gina visus lietuvius rašytojus — net ir tuos, kurie oficialiai prie jos nepriklauso. Vienas iš didžiausių draugijos rūpesčių — ugdyti mūsų grožinės literatūros kultūrą, saugoti tautines tradicijas, susijusias su raštu, teikti rašytojams pagalbos, ypač globojant ir išleidžiant jų pomirtinius raštus. Toji pagalba, žinoma, būtų vieksmingesnė, jei draugija turėtų daugiau išteklių. Jos pajamos gi daugiausia ribojasi nario mokesčiu (5 dol. metams) ir atsitiktinėmis aukomis, kurios gana retos. Pastaruoju atžvilgiu, atrodo, padėtis gerėja. Kai kurie LRD nariai, finansiškai prasimušę, savo testamentuose prisimena savo draugiją ir jai užrašo dalelę palikimo. Tai gal ateityje padės išvystyti našesnę veiklą. LRD premijai kasmet 1,000 dol. dovaną suteikia Lietuvių Fondas. T veikimos ritį dar įeina visuotinių ir sritinių suvažiavimų bei premijos teikimų organizavimas, rekomendacijų paruošimas, lietuvių grožinio rašto vertimai į svetimas kalbas, informacijos teikimas apie mūsų literatūrą kitataučių leidiniams, ryšių palaikymas su kitų Šalių rašytojais ir t.t. Be to, draugijos valdyba dažnai beldžiasi į žymius asmenis bei įstaigas specialiais rašytojų ir lietuvių tautos reikalais. Draugijos veiklą labai trukdo dideli nuotoliai, nes nariai gyvena, galima sakyti, visose pasaulio šalyse. Net ir pačioje Amerikoje bei Kanadoje suvažiuoti didesniam būriui rašytojų sunkiai įmanoma dėl milžiniškų nuotolių. Valdyba su nariais palaiko ryšį daugiausia aplinkraščiais. Anksčiau kultūros kongresai buvo gera proga gausiau susitelkti rašytojams. Jau kuris laikas ir valdybos rinkimai atliekami raštu. Betgi pirmininkas per metus asmeniškai aplanko po kelias rašytojų grupes paskirose vietose.

Tačiau visos emigracinės kliūtys LRD nenumarino. Antrą kartą atėjus Lietuvon komunistams, apie 80% visų rašytojų buvo priversti palikti tėvynę. Žiauri pirmosios okupacijos patirtis liudijo, kad rašytojų laukia teroras ir prievarta. Todėl daugelis rašytojų atsirado sunkiame ištrėmimo kely. Tačiau jie nepakriko. 1946 sausio mėn., suvažiavę į Tuebingeną, jie atgaivino Lietuvių Rašytojų Draugiją ir pirmininku išsirinko Stasį Santvarą. 1947 vasarą įvykusiame suvažiavime patvirtinti draugijos įstatai. Lietuvių rašytojų veikla Europos tremty buvo jaučiama visame kultūriniame judėjime. Rašytojų iniciatyva steigta premijos, ruošti literatūros vakarai, išugdytas kultūros žurnalas Aidai, išleista daug literatūrinių knygų. Poros metų gyvą rašytojų veiklą vėl nutraukė emigracija. Reikėjo organizuotis iš naujo. Beje, dar prieš imigraciją Jungtinėse Amerikos Valstybėse Jonas Aistis buvo prikėlęs Amerikos Lietuvių Rašytojų Druagiją, prie kurios priklausė anksčiau atvykusieji rašto žmonės. Pasibaigus emigracijai, Europos ir Amerikos rašytojų draugijos susijungė ir pirmininku išsirinko Joną Aistį. Nuo to laiko draugijai vadovavo Benediktas Babraus-kas, Juozas Tysliava, Pranas Naujokaitis, Bernardas Brazdžionis, Aloyzas Baronas ir Leonardas Andriekus.
Minint LRD 30 m. atsikūrimo sukaktį, verta mesti žvilgsnį ir į tolimesnę praeitį. Draugijos šaknys yra suleistos į pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus. 1920 rašytojai įsijungė į Meno Kūrėjų Draugijos literatūros sekciją. Dešimt metų veikta sykiu su žurnalistais. Tik 1932 rašytojai įkūrė savo draugiją ir pirmininku išsirinko Igną Šeinių. Draugija buvo labai įtakinga ir gerbiama. Jos pirmininkais yra buvę Vaižgantas ir Putinas. Leista literatūros laikraštis, organizuota premijos (Valstybinė literatūros, Sakalo leidyklos, Spaudos Fondo, Raudonojo Kryžiaus, paskirų miestų), palaikyta kontaktai su kitų tautų rašytojais, priimti užsienio rašytojai, ruošta ekskursijos pas juos ir t.t. 1940 sovietai LRD suniekino, primesdami jai nerinktą valdybą ir pavadindami Tarybų Lietuvos Rašytojų Sąjunga. Visi nariai turėjo paduoti prašymus ir užpildyti klausimų lapus, kad galėtų į ją įstoti. Daug atsirado nepriimtinų. Atsikrausčius vokiečiams, vėl atkurta Lietuvių Rašytojų Draugija, bet jos veikla iki antrosios rusų okupacijos vyko pogrindyje.

Lietuvių Rašytojų Draugija užsieny, nors varginama emigracinių nepriteklių, yra laisva. Rašytojas, tegul dažnai ir fizinis darbininkas, gali kurti, ką nori. Nei valstybė, nei visuomenė jam neužkabina jokių varžtų. Laisvoje atmosferoje Lietuvių Rašytojų Draugija rodo didelį gyvastingumą. Nepaisant gausių mirčių, ji vis pasipildo naujais vardais. Šiuo metu jų yra 99. Atrodo lyg koks stebuklas, kad emigracinėse sąlygose, slopinamose svetimos kultūros, išauga rašytojų iš pačios jauniausios kartos, kuri nėra net mačiusi Lietuvos. Tai labai džiuginąs reiškinys. Liūdėti gi lietuvį rašytoją užsieny verčia tai, kad jo knyga ne-įsileidžiama į okupuotą tėvynę. Net ir slapta ją įvežti sunku. Tai liudija barbarišką okupanto ranką, kurios priespaudoje turi kurti Lietuvos rašytojai. Kolegos užsienyje užjaučia juos ir dėl jų gerovės dažnai kreipiasi į įtakingus pasaulio asmenis, ypač į Tarptautinę Rašytojų Sąjungą.

Dabar prie Lietuvių Rašytojų Draugijos priklauso šie asmenys: Juozas Eretas, George Matorė (garbės nariai), Vytautas Alantas, Alė Rūta-Arbienė, Kazys Almenas, Leonardas Andriekus, Algirdas Antanaitis, O. Audronė (Ona Balčiūnienė), Balys Auginąs, Marija Aukštaitė, Petras Babickas, Vytautas Bagdanavi-čius, Albinas Baranauskas, Aloyzas Baronas, Medardas Bavarskas, Živilė Bilaišytė, Jurgis Blekaitis, Kazys Bradūnas, Bernardas Brazdžionis, Danutė Brazytė-Bindokienė, Edmundas Butrimas, Eduardas Cinzas, Liudas Dovydėnas, Balys Gaidžiūnas, Jonas Gailius (Kuzmickis), Povilas Gaučys. Antanas Giedrius (Giedraitis), Pranas D. Girdžius, Juozas Girnius, Mirga Girniuvienė, Jurgis Gliaudą, Ilona Gražytė (Maziliauskienė), Balys Gražulis, Algirdas Greimas, Alfonsas Gricius, Kotryna Grigaitytė, Česlovas Grincevičius, Jonas Grinius, Antanas Gustaitis, Stasys Yla, Jurgis Jankus. Nijolė Jankutė, Antanas Jasmantas (Maceina), Irena Joerg - Naudžiū-naitė, Eglė Juodvalkytė, Aušra Marija Jurašienė, Paulius Jurkus, Anatolijus Kairys, Vacys Kavaliūnas, Vincas Kazokas, Kęstutis Keblys, Juozas Kralikauskas, Algirdas Landsbergis. Agnė Lukšytė, Nelė Mazalaitė. Icchokas Meras, Aleksandras Merkelis, Ona Mikailaitė, Andrius Mironas, Henrikas Nagys, Fabijonas Xe-veravičius, Alfonsas Nyka - Niliūnas, Kostas Ostrauskas, Teresė Pau-tieniūtė, Karolė Pažėraitė, Austė Pe-čiūraitė, Petras Pilka, Juozas Pronckus (Aklasmatė), Birutė Pūkelevičiū-tė, Aleksandras Radžius, Bronys Raila, Vincas Ramonas, Aleksis Rannit, Nadas Rastenis, Antanas Rimydis. Danguolė Sadūnaitė, Marija Saulaity-tė, Viktorija Skrupskelytė, Romualdas Spalis (Giedraitis), Vladas Šlaitas. Julija Švabaitė, Juozas Švaistas, Stasys Tamulaitis, Vytautas Tamulaitis. Petras Tarulis (Juozas Petrėnas . Zenta Tenisonaitė, A. Tyruolis (Alfonsas Šešplaukis), Gražina Tu-lauskaitė, Antanas Tulys, Elena Tu-mienė, Antanas Vaičiulaitis, Rimas Vėžys, Stepas Vykintas, Vytautas Vo-lertas, Stepas Zobarskas, Leonardas Žitkevičius, Jonas Žmuidzinas.

Leonardas Andriekus