Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VIKINGAS MARSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Radžius   
Po ilgos, dešimties mėnesių, kelionės per tarpplanetinę erdvę, sukoręs 440 milijonų mylių kelio, nes reikėjo skristi didžiuliu lanku, ir keturias savaites ieškojęs tinkamos vietos nusileisti, pagaliau Vikingas 1 š.m. liepos 20 d. 5 vai. 12 min. 7 sek. ryto Kalifornijos laiku arba 8 vai. 12 min. 7 sek. rytiniu vasaros laiku saugiai nutūpė ant Marso paviršiaus.

Buvo norėta jį nutupdyti liepos 4 dieną, kada JAV šventė savo 200 metų nepriklausomybės sukaktį. Ir Vikingas 1 buvo tam pasiruošęs. Jau birželio viduryje jis pasiekė Marsą ir įėjo į jo orbitą. Gautos fotografijos parodė, kad parinktoji vieta liepos 4 nusileidimui esanti netinkama. Teko ieškoti vietos kitur. Buvo galvojama nuleisti kapsulę liepos 17, bet atsisakyta ir nuo to. Pagaliau apsispręsta už liepos 20 dieną. Buvo duotas signalas leistis, ir tuo žemės mokslininkų funkcija, kiek ji lietė patį leidimąsi, pasibaigė. Vikingas 1 pats savo kompiuteriais reguliavo visą leidimosi eigą ir, žinoma, klusniai pranešinėjo žemei, kaip viskas vyksta.

Iš žemės leidimosi eigą reguliuoti neįmanoma, nes iki Marso, šiuo metu esančio už 212 milijonų mylių, signalas keliauja daugiau kaip 19 minučių. Visa, kas įvyksta Marse, žemė sužino beveik 20 minučių vėliau. Pvz., kai atėjo signalas, jog Vikingo 1 nusileidimo kapsulė įėjo į Marso atmorferą, toji kapsulė jau prieš 10 minučių buvo nusileidusi ant planetos paviršiaus.

Leidimosi manevrai vyko su nepaprasta precizija. Kapsulė palietė planetos paviršių tik 16 sekundžių vėliau, negu buvo apskaičiuota, ir mažiau kaip 19 mylių nuo taikinio centro. Vikingas 1 nusėdo ant švelniai, tik 3° palinkusio paviršiaus Chryse rajone, kiek į šiaurę nuo didžiojo Marso kanjono.

Laimingai nusileidus, mokslininkai nekantriai laukė pirmųjų nuotraukų. Jos buvo gautos praėjus 90 minučių po nusileidimo. Tai buvo balta-juoda nuotraukos, labai aiškios ir ryškios. Pirmas žvilgsnis į Marso paviršių iš arti. O jis, pasirodė, besąs nusėtas daugybe nedidelių akmenų, kai kur išlindusios nuogos sluoksnių uolos, tarpais lopeliai smulkaus grūdo žemių ir vėjo supustytų smėlio kopų.

Vėliau gautos ir spalvotos nuotraukos. Pasirodė, kad raudonoji planeta tikrai esanti raudona. Visas paviršius rudai raudonas. Manoma, kad tokią paviršiaus spalvą sudarąs limonitas, plonu sluoksniu aptraukęs uolas (limonitas Lietuvoje vadinamas pelkių rūda, o Amerikoje tyrų varnišu. Tai geležies oksidas — rūda). Marso padangė irgi rausva ir gana šviesi. Matyt, atmosferoje daug yra dulkių, kurios išsklaido saulės šviesą.

Besileisdamas į Marsą, Vikingas įėjo į planetos atmosferą 800,000 pėdų (t.y. 150 mylių) aukštyje ir tuoj ėmė ją analizuoti. Marso atmosferoje rado pusantro nuošimčio argono dujų, šiek tiek, apie 0.3%, de-guonio ir tarp 2 ir 3% azoto. Iš šios analizės davinių Tobias Ovven, Vikingo misijos mokslininkas, mo-lekuliarinės analizės grupės narys, nepalaikąs teorijos, kad Marsas kadaise turėjęs tirštą, panašią į žemės, atmosferą. Tačiau Michael McElroy, dalyvis kitos mokslininkų grupės, stebėjusios į atmosferą įėjimo davinius, tikįs, kad Marsas savo "jaunystėje*' galėjęs turėti tankią pirminę atmosferą. Tokią išvadą pa-remiąs azoto gausumas. Tad dėl Marso atmosferos evoliucijos mokslininkai dar nesutaria. Kol kas per maža davinių.

Atmosferos temperatūra 125-155 mylių (200-250 km) aukštyje rasta + 27° F, o 84 mylių (135 km) aukštyje, kur ionų koncentracija didžiausia, jau -216° F. Marso paviršiuje temperatūra svyravo nuo -122° F ką tik išaušus iki -22° F. Bet specialistai nemaną, kad tai esanti mak-simalinė temperatūra.

Spindulių spektometras parodė, kad Marso žemė turinti daug geležies — nuo 12 iki 16%. Silicijaus — rasta 13-15%, kalcijaus 3-8%, aliumi-nijaus 2-7% ir titanijaus — nuo pusės iki 2%.

Didžiausią susidomėjimą sukėlė daviniai iš trijų biologinių tyrimų. Kiekvienas iš jų parodė, kad kažkas vyksta testų kamerose. Nors daviniai lyg ir implikuoja, kad Marse galį būti mikroorganizmai, tačiau mokslininkai labai atsargūs ir neskuba su sensacingomis išvadomis. Biologinių eksperimentų vadovas Harold Klein pabrėžia, kad rezultatai dar negalutiniai ir kad reikėsią atlikti daugiau eksperimentų, kol galima būsią ką nors tikresnio pasakyti, ar yra gyvybė Marse, ar ne.
A. Radžius


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai