MĖNESIENA LIETUVOJ

Žėruoja rubinu žvaigždynas
Anta milžinkapių naujų,
Šaknis piliakalnio maitinas
Šiltu kovotojų krauju.

Jis renkas ten į vario urną –
(Lyg lob| degantį matai! ...)
Ir godžiai godžiai pilna burna
Jį geria kalno pamatai,

Ir atžalas iš kelmo leidžia
Sausi, šventieji ąžuolai,
Ir klūpo prieš aušrinę žvaigždę
Maldos ekstazėje šilai ...

KARŽYGIO KAPAS VIDURY KAIMŲ

Mano kaulai išbalo kaip sniegas,
Mano žirgas prie šono ramus,
Mano vardo neatmena niekas
Mediniuose slėnių kaimuos.

Bet nelauktai kada susapnuoja
Pro kapus jie, pro alkus einą,
Mano šaukiami kylą ir joją,
Svaigindamies žygio daina.