|
Parašė Jolanta Malerytė
|
 Pabers geltonas ašaras klevai,
O man bus liūdna ir klevų tų gaila . . .
Surinkčiau ašaras visas visas
Ir vėl ant medžių pakabinčiau. Kvaila . . .
Tarytum nežinau. Nukritęs lapas nežaliuos.
Jis numirė. Bet jeigu tik galėčiau,
Vis tiek surinkčiau juos visus
Ir ant klevų iškabinėčiau . . .
* * *
Pušys išgėrė saules,
Upėse jų jau nerasi. . .
Ištiesi rudeniui saujas,
O pagalvojai — pavasariui.
Blyksi birių naktų sagtys . . .
Tos mėlumos nesuprasi . . .
Rudenio mėlynos naktys,
O pagalvojai — pavasario.
Pušys — geltonos ir šviesios.
Išgertų saulių nerasi . . .
Rudeniui meilę ištiesus,
Tu nusivylei pavasariu.
* * *
Sužvarbo pūgos
Nuo šaltos žvaigždžių šviesos,
Nugrubo rankos
Nuo vienatvės ir tamsos.
Seniai užgeso
Per dienų gilias marias
Vilties skarelė,
Nusinešusi svajas.
Pasilikau sau
Suledėjusias pūgas,
Atidaviau
Žmonėms šiltas žvaigždes.
* * *
Rugpiūtyje medžius nuplauna paukščių raudos,
Rugienose pasklinda balkšvos snaigės.
Rugpiūčio naktimis — be galo tylios delčios,
Ramus vanduo ir tylios žvaigždės.
Paliko gervės mane vieną
Ateinančiai snieginei tylai . . .
O po piūties užgęsta žvaigždės,
Ir medžiai nuo raudų pražyla.
Rugpiūty stoviu vidur lauko —
Ištirpsta paukščiai debesyse . . .
Ir pagailėjus balto skausmo,
Aš vėl su paukščiais neišskristu.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
