Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SUMEŠKERIOTI INTELEKTUALAI IR TAIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. R.   
Už geležinės uždangos užsidaręs pasaulis labai dažnai pastaruoju metu deklaruoja kitiems savo taikos troškimą, ir drauge smerkia tariamuosius karo kurstytojus. Ir ne tik politikai, diplomatai čia taria savo žodi. Į propagandinį darbą įjungti ir intelektualai su rašytojais, žurnalistais, menininkais priešaky. Visi jie visomis galimomis priemonėmis skelbia savo meilę taikai ir kuo griežčiausiai kaltina Vakarus hegemonijos bei imperialistiniais siekimais. Ir čia nebūtų nieko nepaprasta, jei gel. uždangos ar jiems artimi kraštai nebūtų sugalvoję užmesti meškerės Vakarų intelektualams ir juos suvilioję į apgriautą Vroclavo (buv. Breslau) miestą dalyvauti vad. intelektualų pasauliniame taikos kongrese. Iš 45 kraštų, įskaitant ir visus satelitus, suplaukė net 500 delegatų, po keliolika jų prisiuntė ir JAV su Anglija (su J. Huxley ir kt. žinomais vardais priešaky). Lyg tai būtų eilinis kongresas kur nors Vak. Europoje. Tik kongresui pasibaigus, nutilus dalyvių sugiedotos Marseljietės garsams ir delegatams išsivažinėjus, anglosaksų atstovai viešai per radiją, paskleidė savo nusivylimą ir net pasipiktinimą kongresu. Jie nusivylė ne tik keista kongreso tvarka (susodinti prie ilgų stalų dalyviai per 4 dienas priversti klausyti ilgų kalbų, nebuvo jokių darbo komisijų ir pan.), bet ypač tuo, kad Rytų intelekualai, greičiau — propagandininkai, juos taip lengvai prisiviliojo nuvykti į naujosios Lenkijos miestą ir ten išklausyti jiems taikomų tikrai karčių kaltinimų. Žinoma nepranešė, kad rytiečiai juos —rinktinius Vak. Europos intelektualus panaudojo kaip Įrankį savo politiniams tikslams. Liko kartus nusivylimas, drauge ir pamoka, kaip neverta taip skubiai tikėti gražiems žodžiams, išplaukiantiems iš sovietų ar jų satelitų lūpų.

Kongresas įvyko rugpjūčio m. pabaigoj, tačiau ir dabar dar įdomu šį tą paminėti iš jo „taikos siekiančių“ uždavinių bei atliktų ,,darbų“.

Žinoma, apie darbus netenka ir kalbėti. Jų nebūta. Bet užtat daug ir plačiai kalbėta, dar daugiau — kaltinta. Vietomis delegatams turbūt gavosi teismo, bet ne taikos kongreso įspūdis. Tačiau duokime žodį kongreso dalyviams. Šit, pirmasis kalbėtojas, sovietų rašytojas. A. Fadejevas, pirmininkavęs kongreso posėdžiams tarp kita ko pareiškė:

„Mes, mokslininkai, rašytojai, artistai vėl po 3 metų susirinkome kupini nerimo dėl karą puoselėjančios provokatoriškos veiklos. Vadovai krašto, į kurį atvykstant pastebima laisvės statula, o likimo ironija, yra tie, kurie organizuoja naująjį karą.“ Tokie pirmieji taikos kongreso atidaromieji žodžiai turbūt nelabai maloniai išklausyti vienos delegacijos narių. Nurodęs, kad JAV siekia pasaulinės hegemonijos, Fadejevas šit kokiais žodžiais pavaizdavo JAV romanų, poezijos ir filmų herojus: „Šizofreniški ligoniai ir narkotikų mėgėjai, sadistai ir neuropatai, žudikai, provokatoriai ir pabaisos, šnipai bei gangsteriai.“ Savo puolimų viršūnę jis pasiekė, pareikšdamas: „Jei hienos galėtų rašyti mašinėle, jei šakalai sugebėtų naudotis parkeriu, tai jie rašytų, kaip Elliot ar Malraux. Imperialistinė ir reakcionieriška literatūra siekia nužeminti žmogų, gi Sartre jį verčia ropoti ant keturių kojų.“ Ypatingai jis kritikavo vakariečių rašytojus T. S. Elliot, J. T. Sartre ir Eug. O'Neill.

Be Fadejevo „kaltinamojo akto“, nemažiau įdomus buvo ir rašytojo II Ehrenburgo referatas — jis duoda mums ryškų sovietų intelektualų pažiūrų į Vakarų kultūrą vaizdą. Savo ilgame pranešime jis pirmiausia pažymi, kad kultūrą, Europoje išgelbėjo ne kas kitas, kaip „paprastas sovietinis žmogus“. Ir toliau jis aštriai puolė tris kultūras — Atlanto, Europos ir Vakarų. Esą, pavojus gresiąs visos žmonijos kultūrai ir jis ateinąs iš tų pusės, kurie kalba apie Vakarų kultūros gelbėjimą,. Dabartiniai JAV vadovai, pasak jo, tai... fanatiniai agresoriai, gi Europos tautoms gresia buržuazijos invazijos (!) pavojus.

Jis žinąs, kad Amerikoj esą daug gerų dalykų, puikių mokslininkų, rašytojų, architektų. „Jankiai“ tačiau nori užmigdyti Europą ir tuo tikslu jie jon gabena ne Einšteiną, Faulknerį, Fastą ar Chapliną, bet policinius ir standartizuotus romanus, lyg kažką panašaus į opiumą. Tai esąs atentatas prieš tautinį kraštų veidą, prieš jų originalumą. Amerikiečius jis toliau išvadino nacionalistais, „aukštesniosios rasės“ atstovais. Puolė jis ir Europos suvienytų valstybių idėją, apie kurią tiek daug šiuo metu kalbama — tai nesąs tautų susigrupavimas, bet profesinis tarnų, reikalų vedėjų sindikatas. — Prieš tai tenka priešpastatyti savo patriotizmą ir... „internacionalizmą“. Žinoma, Ehrenburgas nepamiršo papasakoti ir apie sovietų tautų broliškumą  ir sovietų vadovų meilę užsienių kraštų genijams. „Taika tautoms!“ — pagaliau jis sušuko, pamiršdamas turbūt savo tėvynės kitoms tautoms nešamą „taiką“.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai