DU SONETAI Spausdinti
PIRMAS

Melsvam virpėjime
išgeso snaigės.
Dabar — apsvaigęs
aš nuo žydėjimo.
 

Kiekvieną lapą,
taurelę gilią,
saulė pripylė
spalvų ir kvapo.

Bet nei lelijos,
nei mirtų kekės
gražiai nusvirę,

nebus kaip jos akys —
nei tokios mėlynos,
nei tokios tyros.


ANTRAS

Išėjau pasiklausyti,
pasižiūrėt naktelės.
Kaip gintaro akelės
žvaigždelės švyti.

Ko sugėlė širdelę,
ko suvirpėjo?
Ar ne pati įsižiūrėjai
akelių?

Ir diemedėlių krūmai,
ir dobilo raudonumas
užsidės rasa —

tik tau bus visa
naktis vien graudumas
vien tik graudumas.