Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
MARIŲ PASAKA


Neramu, sesele Aiste,
Šiaurei uždegant pašvaistę.

Šaukia ji tave namučio,
Kai nuo marių vėjas pučia.

Tik įspėja liūdnos bangos
Ir grandinėse sužvanga.

Neskubėk, jaunoji sese,
Žilvinėlio neberasi.

Jį birželio naktį tykią
Buvo dalgiai pasitikę.

Viesulai ant marių siuto,
Atlinguoja kraujo putą.

Juodos gilumos sujunda,
Suvaitoja skaudų skundą.

Vėl banga į širdį bloškia —
Jį kaip dobilą nuraškė.

Maldai rankeles sudėki,
Gal nudžius veidai sudrėkę.

Neramu, sesele Aiste,
Šiaurei uždegant pašvaistę.

ŽVAIGŽDŽIŲ DAINA

Kažkur širdis
Liūdės, ugnis jon venomis
Tekės, o niekas negesys:
Anei sapnai,
Nė jazminai, kur mename
Žvaigždyno šlamesy.

Dar juos girdžiu
Iš tų žvaigždžių plevenimo
Šioj atsiaidinčioj nakty.
Ir dainoje
Ateina jie kaip nerimo
Sietynai uždegti.

Kažko saldaus
Širdies maldaus gyvenimas
Ir daug už tai žadės, —
Nors kaip mana
Ji alkana, o neima,
Tik prašosi širdies.

VIEŠKELIO DULKĖS

Nubėga vieškeliais mašinos,
Jas lydi dulkių sūkuriai,
O kas tos dulkės — argi žino
Praeivių dulkini būriai?

Gal žingsniai šimtmečių sudilę,
Kuriuos čia minios pasigaus,
O gal tylėdama netyli
Gili simbolika žmogaus?

Ant kelio kris varinis grašis
Ir veltui elgeta jieškos —
Ant jo karalius pasirašęs,
Nevertas dulkės dieviškos.

O vieškeliais vis lėks mašinos,
Skubės keleiviai į muges,
Savęs tarp dulkių nepažinęs
Kažin kas dulkėse užges.

SVAJONĖ

Žinau, svajonė be vilties,
Ten vartai užrakinti, —
O kur, kentėjimo naktie,
Priglaust klajūnę mintį?

Norėtųs tėviškės namuos
Pabūt nors valandėlę, —
Gal neišblaškė šilumos
Tie viesulai pašėlę.

Trobelės durų girgždesy
Prikelt žaismams vaikystę —
Prie židinio subėgs visi
Nykštukai pasiristi.

Nupūsti dulkes nuo senų
Svajonių aukso knygų, —
Tenai ant puslapių plonų
Anie laikai sumigę.

Išeinant, šulinio vandens
Gaivingo atsigerti
Ir žalsvą kerpę nuo akmens
Pasiimti didžiavertę.

Žinau, svajonė be vilties,
Ten vartai užrakinti, —
O kur, kentėjimo naktie,
Priglaust klajūnę mintį?

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai