PRANCŪZIŠKA KNYGA APIE ŽEMAITIŠKĄ „LOKĮ“ Spausdinti
Neseniai Baden-Badene iš spaudos išėjo puiki knyga (316 psl. in quar-to). Jos branduolį sudaro žymaus prancūzų novelisto Prosper Meri m ė e novelė Lokis, kurios veiksmas vystosi Žemaitijoj, žemaičių bajorų aplinkoj. Šita paskutinė P. Mėrimėe novelė prancūzų kalboj yra vienintelis dailiosios literatūros kūrinys apie Lietuvą, žinoma, jei neskaitysime mūsų amžiuje parašyto Jean Mauclėre „La Fille du Haff“ romano. Tačiau „Lokio“ knygoj daugiau negu pačiam P. Mėrimėe kūriniui vietos skirta novelės genezei, jos šaltiniams bei įtakoms ir jos komentarams. Šitą mokslinę dalį su didele erudicija ir su visu moderniniu mokslo aparatu labai kruopščiai parašė buv. Vyt. D. Universiteto profesorius Raymond Schmittlein. Jo išvadžiojimai ir komentarai, kiek jie liečia Lietuvą, jos praeitį, papročius ir kalbą, parašyti objektyviai be priekaišto. Tas p. R. Schmittleino objektyvumas lenkams ir kai kuriems jų bičiuliams gali net nepatikti, nes lig šiol jie buvo įpratę, kad į Lietuvą ir jos praeitį prancūzai žiūrėtų lenkų akimis. R. Schmittleinas, kuris, per keletą metų gyvendamas Lietuvoj, turėjo progos pats tiesiog su Lietuva ir lietuviais susipažinti, sugebėjo į susipynusius lietuvių-lenkų santykius, kurie taip pat atsiskleidžia „Lokio“ novelėj, pažiūrėti savarankiškai. Todėl už jo komentarus ir už visą knygą mes R. Schmittleinui tegalime būti tik dėkingi. Mums ypač malonu, kad knyga, kur nemaža kalbama apie Lietuvos praeitį, yra išleista labai gražiai, tiesiog prabangiškai — Įdėtas spalvotas istorinės Lietuvos žemėlapis, darytas, rodos, XVIII amž. Nūrnberge, ir daug dokumentinių iliustarcijų. Tačiau žymiausia R.Šchmittieino knygos puošmena yra V. K.Jonyno 37 originalinės graviūros medyje. Vienos jų užima visą puslapį, kitos pavaduoja vinjetes. Visos jos atskleidžia puikią ir be galo kruopščią Jonyno techniką. Tačiau gražiausios bene bus 137, 147, 170, 176, 234, 250, 270 puslapiuose. Žiūrint į šią puikią R. Šchmittieino knygą, nenoromis kyla klausimas, kada lietuviai susilauks, jei ne tokio prabangiško leidimo, tai bent tokių gražių graviūrų, kaip P. Mėrimėe „Lokys“. Daugelis mūsų žino, kad mes pasauliui galime būti reikalingi tik savo kultūra, tačiau praktikoje mes darome priešingai.