Pasaulio Lietuvių Bendruomenės statutas ir charta įvairių kraštų lietuvių apskritai sutinkami palankiai. Palankiausi balsai girdėti iš Pietų Amerikos. Ir Brazilijos „Mūsų Lietuva“ ir Argentinos „Laikas“ ne tiktai įsidėjo chartos tekstus, bet ir straipsniuose pasisakė, ypač Argentinoj, už lietuviškų organizacijų susijungimą ir į savo krašto Bendruomenę statuto rėmuose. Kanadoje taip pat tuo pagrindu mėgina sueiti į bendradarbiavimą dviem frontais pasiskirsčiusios lietuvių organizacijos. Blogiau reikalai stovi JAV. Čia besireiškiąs tarp politinių grupių gana primityvus santykių aštrumas, iš dalies nutautėjimas ir tuščias pasipūtimas gali visų lietuvių bendrą reikalą sugriauti. Kaip gi išaiškinti kai kurių garbingų ir daug Lietuvai nusipelniusių organizacijų tiesiog ultimatyvų pasisakymą ar net norą diktuoti? Argi jos nesupranta, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenėj turi tilpti visos savo tautybę branginančios organizacijos? Argi P. L. Bendruomenės statuto rėmai kuo nors varžo atskirų organizacijų, ar jų narių sąžinę, ar viešą pasaulėžiūros išpažinimą? Todėl mes nieko daugiau negalime norėti, kaip tik ALT linkėti, kad klausimas jos būtų išspręstas teigiamai ir kad atskiros organizacijos nestatytų klausimo ultimatyvai, nes ultimatumai prie bendro susipratimo nepriveda.
|
