Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŽVJLGSNIS Į III MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Praėjusiais metais nemaža turėjome žymių kultūrinių renginių. Tarp jų ypač minėtini šie: Lietuvių fronto bičiulių Anglijoje suorganizuota studijų savaitė, ateitininkų IX kongresas Clevelande ir Mokslo bei kūrybos simpoziumas Chicagoje. Visi tie renginiai yra mūsų dvasinės gyvybės emigracijoje liudytojai. Kiekvienas iš jų turi savo prasmę bei įtaką. Be jų mūsų kultūrinės veiklos vaizdas praėjusiais metais būtų likęs fragmentiškesnis ir blankesnis. Šie monumentalūs mūsų dvasiniai proveržiai palaiko gyvą vyresniąją kartą ir gaivina jaunesniąją. Čia sustosime tiktai prie III Mokslo bei kūrybos simpoziumo, vykusio lapkričio 24 -27 Chicagoje.

Simpoziumo raida
Tie mūsų simpoziumai yra kultūros kongresų tęsiniai. Jie visi išplaukia iš Lietuvių Bendruomenės, kuri savo pagrindiniu uždaviniu pasirinko kultūrinę veiklą. Jos iniciatyva suruošti trys kultūros kongresai: pirmasis 1956 birželio 30, antrasis 1962 lapkričio 21-25, trečiasis 1967 lapkričio 23 - 26 — visi Chicagoje. Tai buvo sunkūs žingsniai, nes neturėta per daug patirties emigracinėse sąlygose, kai pati Lietuvių Bendruomenė dar tebebuvo organizavimosi kelyje. Tačiau kultūrinėje srityje ir tada jai sekėsi. Apsukrių vadovų rankose anie trys kultūros kongresai paliko ryškias žymes mūsų tremtiniskoje praeityje.

Nuo kultūros kongresų eita prie simpoziumų. Vardas pakeistas, esmė nepaliesta. Tie mūsų simpoziumai yra tikri kultūros kongresai, tik labiau pritaikyti šio laikotarpio sąlygoms. Žvelgiant į tolumą, pirmieji atrodo kiek labiau akademiški, daugiausia sutelkę laisvoje Lietuvoje brendusias mokslines jėgas, kurios tada palyginti dar buvo jaunos. Kartu su kultūros kongresais rengta ir koncertai.
 Simpoziumų titulu vyksta tas pat, tik kiek dinamiškiau, plačiau ir garsiau, nes įsijungė ir iniciatyvą perėmė daugiausia čia mokslus išėjusi lietuvių šviesuolių karta. Pavadinti kultūros kongresus Mokslo ir kūrybos simpoziumais ryžosi 1967 išrinktieji JAV LB centro valdyba, kai vadovavo Bronius Nainys. Simpoziumai prileidžia ir gyvesnių diskusijų galimybes, kurios ypač atėjo į gyvenimą po Vatikano II susirinkimo. Iš tikrųjų, kas gali būti gražesnio už lietuvių mokslininkų, menininkų ir literatų dialoginę komunikaciją, atliekamą bičiuliškoje tiesos ieškojimų dvasioje?

Pirmasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas suruoštas 1969 lapkričio 26-30 Jaunimo centre, Chicagoje. Ruošai vadovavo Bronius Nainys, o mokslinę programą tvarkė dr. A. Avižienis. Tada daugiausia susitelkė vadinama vidurinioji ir jaunesnioji karta. Suvažiavo apie 100 akademikų. Simpoziumas baigėsi radijo Margučio suorganizuotu Grandinėlės ansamblio šokėjų pasirodymu. Antrasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas įvyko 1973 lapkričio 21-25 taip pat Chicagoje LB krašto valdybos pirmininko Vytauto Volerto globoje. Rengėjai — Architektų, Gydytojų sąjungos ir Lituanistikos institutas. Organizaciniam komitetui vadovavo J. Jurkūnas, programai — dr. V. Vardys. Žmonių skaičius panašus, kaip pirmajame simpoziume. Jį sustiprino Vlado Jakubėno muzikinės kūrybos koncertas Marijos mokyklos auditorijoje.

Trečiasis simpoziumas — organizavimas, pobūdis pradžia
Trečiasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas laikytinas pačiu sėkmingiausiu tiek programos platumu, tiek svečių gausa. Šiame simpoziume buvo net 115 paskaitų, o užsiregistravusių žmonių 1300. Atsiminus, jog tai rinktinių intelektualų bei mokslininkų būrys, tenka labai gėrėtis pasiekta pažanga.

Simpoziumą, globojant ir finansuojant JAV Lietuvių Bendruomenei, ruošė Amerikos lietuvių gydytojų, Amerikos lietuvių inžiniierių bei architektų sąjungos ir Lituanistikos institutas. Organizacimiam komitetui, kuris net buvo inkorporuotas Illinois valstybėje, vadovavo dr. Kazys Ambrozaitis, jam talkino Juozas Rimkevičius, sekretoriavo Pranė Masilionienė. Mokslinę programą taip pat tvarkė komitetas, vadovaujant dr. Rimvydui Šilbajoriui. Net literatūros vakarui ruošti buvo specialus komitetas, kuriam pirmininkavo Marija Remienė, vadovaudamasi Lietuvių rašytojų draugijos sugestijomis. Susidarytų ilgas sąrašas, jei reikėtų suminėti visus, prisiėjusius prie šio simpoziumo. Jis vyko sklandžiai ir tvarkingai, pradedant susipažinimo vakaru ir baigiant nždarymo paskutiniu padėkos žadžiu.

III Mokslo ir kūrybos simpoziumas pusiau oficialiai prasidėjo lapkričio 23 susipažinimo vakaru Jaunimo centro erdvioje kavinėje. Tai lyg koks pasiruošimas dideliam žygiui. Dabar pasisveikinimai ir vaišės, paskui didelis darbas. Paskaitų bus tiek daug, jog niekas nepajėgs jų visų išklausyti. Jos vyks lygiagrečiai net 4 serijomis. Tai rodė simpoziumo leidinys, prie registracijos stalo, — 280 psl. knyga, pateikianti paskaitininkų vardus ir temų santraukas. Ja pavartęs, kiekvienas suprato, jog ne veltui išsiruošė kelionėn kartais net iš tolybių. Prieš svariąją simpoziumo programą labai miela buvo išvysti seniai matytus veidus ir išgirsti seniai skambėjusius balsus. Susitikimo vakare vyravo maloni nuotaika. Tie, kurie buvo dar nepažįstami, susipažino ir tapo bičiuliais. Visus jungė kilnus ryšys — mokslas, menas, literatūra. Svečius vaišino pobūvio vadovas S. Jokubauskas ir svečių globėja dr. A. Lipskienė su talkininkėmis. Visus buvo uždegęs mielas džiaugsmas, kad štai iš visur galėjome susirinkti. Žvilgsniai krypo i poetą jubiliatą Bernardą Brazdžionį, atkeliavusį skaityti savo kūrybos iš Californijos, į poetą kovotoją Tomą Venclovą ir kitus retesnius veidus. Į pobūvį atėjo 20 rašytojų iš pačios Chicagos ir tolimesnių vietovių.

Buvo ir keli jaunuoliai iš pavergtos Lietuvos. Atvažiavę jie čia studijų tikslais, susirado savo tautiečius emigrantus ir įsijungė į jų būrį. Bet dėmesio centre pobūvyje ir per visą simpoziumą buvo Lietuvių rašytojų draugijos premijos laureatas Icchokas Meras. Atvyko jis čia savo lėšom iš Izraelio priimti premijos ir susiartinti su tremties rašytojais, mokslininkais ir menininkais. Jį iš karto apsupo visų didelė bičiuliška šiluma. I. Merą ir kitus žymesnius asmenis su simpoziumo svečiais viešai supažindino organizacinio komiteto pirm. dr. Kazys Ambrozaitis, sukeldamas labai nuoširdžius plojimus. Su kitais rašytojais svečius supažindino Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. Aloyzas Baronas visus linksmino savo literatūrine humoristika. Pobūvis tęsėsi iki vidurnakčio.

Artinantis prie šio Mokslo ir kūrybos simpoziumo programos, tenka pažymėti, kad ji taip pat turėjo savo įžangą. Tai Lituanistikos instituto suvažiavimas, pradėtas lapkričio 24 d. rytą. Posėdžiui, trukusiam porą valandų, vadovavo pirm. dr. Jurgis Gimbutas. Ten sužinojome, kad šiuo metu Lituanistikos institutas turi 113 narių ir 27 iš jų dalyvauja simpoziume su paskaitomis. Į posėdį atėjo 42 nariai. Tuo pačiu metu kitoje patalpoje buvo susirinkę Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos nariai.

Simpoziumas pradėtas įprastomis apeigomis — organizacinio komiteto pirm. dr. K. Ambrozaičio žodžiu, Amerikos bei Lietuvos himnais, vysk. V. Brizgio malda, garbės konsule s Juzės Daužvardienės sveikinimu ir programos vadovo dr. Rimvydo Šil-bajorio įvadiniais paaiškinimais. Po oficialaus atidarymo tuojau išsiskirstyta po įvairias sales klausytis paskaitų. Jų visų išsamesnis apžvel-gimas beveik neįmanomas dėl dviejų priežasčių — didelio gausumo ir vykimo tuo pačiu laiku. Buvo galima pasirinkti tik tai, kas labiausiai artima bei įdomu, o visa kita patirti įs simpoziumo vadove suglaustų santraukų. Gera bent tai, kad vėliau paskaitos bus paskelbtos atitinkamuose leidiniuose. Bet vis dėlto simpoziumo vaizdui gauti reikalinga išgirsti bent paskaitininkų vardus bei temų pavadinimus pagal sekcijas.

Mokslinė programa
Architektūra - statyba
. Pirm. Bronė Lukštaitė-Kovienė. Pranešimai: Vytautas Germanas — Konstrukcija architektūroje (istorinis žvilgsnis); Algimantas V. Tamašauskas — Lietuvos mūro architektūros pradiniai -nauji duomenys; Bronė Lukštaitė -Kovienė — Architektūra ir žmogus.

Filosofija. Pirm. dr. Ignas K. Skrupskelis. Pranešimai: dr. Kęstutis Girnius — Dabartinės Lietuvos moralinė filosofija; dr. Mirga Girniuvie-nė — Gnosologiniai klausimai tarybinėje Lietuvoje; Algis Mickūnas— Apie kelis lietuvių kilmės fenome-nologus.

Literatūra. Pirm. dr. Bronius Vaškelis. Pirmoji sesija (lapkričio 24). Pranešimai: dr. Birutė Ciplijauskaitė — Apie Mariją Pečkauskaitę (prelegentei neatvykus, jos pranešimą perskaitė Vaškelienė); dr. Aldona Šle-petytė - Janačienė — O. V. Milašiaus įnašas lietuvių tautai; dr. Kazimieras J. Norkeliūnas — Tyla ir neišreiš-kiamybė Jurgio Baltrušaičio poezijoje. Antroji sesija (lapkričio 26). Pranešimai: Vincas Trumpa — Istorinė drama ir drama istorijoje; dr. Bronius Vaškelis — Nepriklausomybės laikotarpio lietuvių istorinė drama; dr. Kostas Ostrauskas — Sovietinio laikotarpio lietuvių istorinė drama; dr. Rimvydas Šilbajoris — Istorinė drama išeivijoje.

Kalbotyra. Pirm. dr. Antanas Klimas. Pranešimai: dr. Antanas Klimas
— Iš užkampio į sostą: baltų kalbų "vieta" indoeuropiečių kalbų šeimoje; dr. Petras Jonikas — Prano Skardžiaus lituanistiniai įnašai; Nijolė Martinaitytė — Kitimai veiksmo semantikos sistemoje.

Jūros mokslai ir hidraulika. Pirm. dr. Mikas K. Pakštys. Pranešimai: dr. Povilas A. Mažeika — Jūros reikšmė Baltijos kraštų klimatui; dr. Rimas Vaičaitis — Naftos bokštų vibracija vandenyno Dangų apkrovime; dr. Mikas K. Pakštys — JLaivų susidūrimų dinamika; Kęstutis P. De-venis — Nauja užtvanka Bostone apsaugojimui nuo Charles upių potvynių.

Psichologija — pedagogika. Pirm. dr. Ina Č. Užgirienė, Pranešimai; dr. Ina K. Užgirienė — Demonstracijos įtaka užduočių atlikimui; dr. Algirdas Norvilas — Tos pačios ir kitos kalbos nuorodų poveikis, prisimenant žodžius dviem kalbom; dr. Justinas Pikūnas — Emocinis mokymas ir mokslo žinių pasisavinimas.
Tautotyra. Pirm. Antanas Mažiulis. Pirmoji sesija (lapkričio 25). Pranešimai: Romas Kinka — Lietuvių liaudies papročių pritaikymas Lietuvoje; dr. Liucija Bačkauskaitė — Būdas atpažinti tikrąsias lietuviškas vestuves (prelegentei neatvykus, jos pranešimą perskaitė dr. D. Variakojy-tė); Eglė V. Žygaitė — Eglė, žalčių karalienė, pasaulio tautosakos rėmuose. Antroji sesija (lapkričio 26): Pranešimai: dr. Jonas Balys — Socialiniai aspektai lietuvių emigrantų dainose; Elena Bradūnaitė — Pasakojamosios istorijos svarba lietuvių išeivijos dokumentacijai; dr. Danguolė Variakojytė — Vizualinės antropologijos studijos; dr. Vincas Vyčinas — Lietuvių mitinis pasaulis (prelegentui neatvykus, šis pranešimas liko neperteiktas).

Chemija ir medžiagų mokslas. Pirm. dr. Jurgis A. Anysas. Pranešimai: dr. Pranas Budininkas — Katalizinis metodas amoniako pašalinimui; dr. Bronius Jaselskis — Ksne-nono junginių elektrocheminė studija; Donatas Šatas — Adhezija.
Energija. Pirm. Romualdas Kašubą. Pirmoji sesija (lapkričio 25 po pietų). Pranešimai: dr. Kazimieras M. Čampė — Nelaimių nagrinėjimas ir branduolinio reguliavimo komisija; dr. Kazys K. Almenas — Ar per didelis branduolinių jėgainių saugumas?; dr. Vilius Fidleris — Ateities energijos pareikalavimo ir išteklių apžvalga. Antroji sesija (lapkričio 25 vakarą). Pranešimai— Vytautas Izbie-kas — Vandens bei šiluminės energijos generavimas ir susijusios problemos; dr. Stepas Matas — Energijos taupymas pramonėje; Birutė Saldukienė - Tijūnaitytė — Žemės energijos šaltiniai ir ištekliai.



Viršuje Mokslo ir kūrybos simpoziumo organizacinio komiteto pirm. dr. Kazys Ambrozaitis (dešinėje) ir Juozas Rimkevičius — vicepirmininkas; žemai — dr. Rimvydas Šilbajoris, mokslinės programos komiteto pirmininkas.


Mokslo ir kūrybos simpoziumo bendrinio posėdžio klausytojai. (Nuotraukos A. Plaušinaičio)

Medicina — medicinos istorija. Pirm. dr. Mindaugas Vygantas. Pranešimai: dr. Jonas Puzinas — Dr. Petras Avižonis — lietuviškosios medicinos terminologijos puoselėtojas; Jonas Sidrys — Lietuvos TSR medicinos mokslų ir sveikatos apsaugos dabartinė padėtis ir darbuotojų pažiūros; dr. Antanas Butkus — Konkrečios mokslinio darbo galimybės tarp Cleveland Clinic Foundation ir Vilniaus tyrinėjimo instituto eksperi-mentalinėje ir klinikinėje medicinoje ir biochemijos skyriaus Vilniaus universitete; dr. Algimantas Kelertas — Prieš kamerinėje dirbtinis lęšis; dr. Jonas Daugirdas — Lytinės užkrečiamos ligos.
Menotyra. Pirm. dr. Stasys Goštautas. Pirmoji sesija — lapkričio 25. Pranešimai: Adolfas Valeška — Lietuvių tautos meno charakteris; Pranas Lapė — Sustoję laikrodžiai (apie tapybą). Antroji sesija, skirta M. K. Čiurlioniui (lapkričio 25). Pranešimai: Juozas Pivoriūnas — M. K. Čiurlionio 100 metų kritika; Aleksandra Kašubienė — Čiurlionio į-vaizdžių žodynas. Trečioji sesija (lapkričio 26). Aleksandros Kašubienė s paskaita — Žmogus skulptūrinėse erdvėse.

Teologija. Pirm. kun. dr. Kęstutis Trimakas. Pranešimai: Vytautas Bagdanavičius, M.I.C. — Pirminė žmogaus religinė tradicija; dr. Algirdas Jurėnas — Bažnyčia totalitarinėje valstybėje; Aušrelė Liulevičienė — Teologijos ir literatūros ryšys: religinės tradicijos naudojimas Thomas Mann romane "Daktaras Faustas".

Teisė ir sociologija. Pirm. dr. Domas Krivickas. Pranešimai: dr. Domas Krivickas — Žmogaus teisių apsaugos problema ir Lietuva; dr. Benediktas V. Mačiuika — Pragyvenimo lygis, gyventojų buitis ir jos problemos sovietinėje Lietuvoje Brežnevo laikais.

Istorija. Pirmoji sesija. Pirm. dr. Jonas A. Račkauskas. Pranešimai: dr. Juozas Jakštas — Algirdas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pirmas susidūrimas su Maskva; Jonas Damauskas — Horodlės susitikimo dokumentai; dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Albino Vijūko - Kojala-vičiaus istoriniai darbai; dr. Saulius Sužiedėlis — Užnemunės miestų ir miestelių social-ekonominės problemos XIX a. pirmoje pusėje. Antroji sesija. Pirm. dr. Jonas Puzinas. Pranešimai: dr. Vincas Maciūnas — Kaip trys kartos vertino Basanavičių; dr. Jonas Puzinas — Basanavičius — lietuvių kilmės teorijos nagrinėtojas. Kiti du istorijos sekcijos paskaitininkai — dr. Marija Gimbutienė (tema — Proindoeuropiečių atkeliavimas ir Europos kultūros transformacija) ir dr. Jerzy Ochmanski (tema — Gedimino dinastijos nežinomas pradininkas) — neatvyko, ir jų paskaitų nebuvo.
 Ochmanskis negavęs kelionei Lenkijos valdžios leidimo.

Šilumos mainai ir mechanikos inžinerija. Pirm. dr. Jonas Bilėnas. Pranešimai: dr. Jonas Bilėnas — Apžvalga: mechanikos inžinerija ir šilumos mainai (lietuvių technologų įnašas); dr. Romualdas Viskanta — saulės energijos panaudojimas namų šildymui ir vėsinimui; dr. Romualdas Knystautas — Šių dienų mūsų degančios problemos; Algirdas Basiulis — Šiluminiai vamzdeliai šilumai kontroliuoti erdvėje, ore ir pramonėje; Henrikas V. Bankaitis — šilumos mainai: jų vaidmuo ir įtaka raketinių variklių tyrinėjimuose.

Fizinis auklėjimas. Pirm. Bronius Keturakis. Pranešimai: Algirdas Vokietaitis — Fizinio lavinimo aspektai pagrindinių sąvokų šviesoje; Jurgis Jašinskas — Fizinis auklėjimas bendrame ugdymo plane.

Informacija ir kompiuteriai. Pirm. dr. Algirdas Avižienis. Pranešimai: dr. Algirdas Avižienis — Informacija ir kompiuterių mokslas ir jų pritaikymas lietuviškam kultūros gyvenimui; dr. Pranas Zunde — Informacijos apdorojimas ir sistemos; dr. Arūnas G. Šlekys — Kompiuteriai ir komunikacija.

Transportacijos sistemos ir jų vystymosi kryptys. Pirm. Stasys Bačkai-tis. Pranešimai: Algis A. Lukas — Washingtono miesto greitojo susisiekimo sistema ir jos statyba; dr. Juozas V. Danys — Kanados projektai transportuoti dujas ir alyvą iš Arktikos; dr. Mindaugas F. Petrulis — Lietuvos sritinio ūkio planavimo keblumai; Povilas Abelkis — Civilinės aviacijos dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos; dr. Adolfas S. But-kys — Žvilgsnis į laipsnišką transportacijos sistemą, suderintą su valstybine energijos politika XXI šimtmetyje; dr. Vytautas P. Vygantas — Žvilgsnis į energijos krizės iššauktas problemas transportacijos bei viešnagės pramonėse.

Biologija ir gamtos mokslai. Pirm. dr. Antanas Genys. Pranešimai: Birutė Saldukienė — Baltijos "Gintaro miškai"; Teresė Balčiūnienė — Baltijos gintaro apdirbimo menas; dr. Antanas Genys — Rasiniai įvairumai augaluose; dr. Antanas Butkys ir Vi-tolis A. Skrinka — Būtinos riebalinės rūgštys (Brr.) yra nepakeičiami biologinių reguliatorių substratai; Raimundas Sidrys — Senovės gintaro prekyba Lietuvoje. Primintina, kad simpoziumo metu buvo įsteigta Lietuvių biologijos ir gamtos mokslų draugija.

Medicina — biochemija. Pirm. dr. Mindaugas Vygantas. Pranešimai: dr. Antanas Butkus — Nutukimas ir arteriosklerotiniai kraujagyslių pakenkimai genetiniai normalioje Ke-lotsky veislės žiurkėje; dr. Jonas Valaitis — Vieno šimto pacientų mio-kardiumo patalogija staigios mirties atvejuose; dr. Mindaugas Vygantas — Vėliausia diagnostika ir gydymas akie dugno diabetinėje akyje.

Fizika ir matematika. Pirm. dr. Adolfas Gaigalas. Pranešimai: Arūnas Liulevičius — Kas yra kūryba matematikoje; dr. Romualdas Zalubas — Atominė struktūra ir spektrai; dr. Adolfas Gaigalas — Ar greitai suprasime branduolio struktūrą?; dr. Jonas S. Žmuidzinas — Elementarinės dalelės; dr. Arvydas Kliorė — Planetų tyrinėjimas po Vikingų; dr. Petras V. Avižonis — Pažanga aukštos energijos Lazeriuose ir kylančios problemos.

Primintina, jog, be šių sekcijų, kavinėje dar buvo gvildenta tema "Lietuvių kultūros skleidimas nelietuvių tarpe". Kalbėjo dr. Jonas A. Račkauskas ir Zenonas Rekašius. Diskusiniam pokalbiui vadovavo dr. Antanas Klimas. Be to, staiga iš Prancūzijos į simpoziumą atvykusiam dr. Algirdui Greimui buvo suteikta proga kalbėti tema iš semantikos srities.

Bendrinis posėdis ir asmeninė patirtis
Iš paskaitininkų pavardžių ir paskaitų temų matyti, kokia įvairi bei Turtinga buvo III Mokslo ir kūrybos simpoziumo programinė mozaika. Ten suskambėjo kai kam gal niekada negirdėti vardai mokslininkų su laipsniais, titulais ir institucijomis, kur jie reiškiasi. Visa tai buvo ir simpoziumo vadovo biografinėse santraukose. Pagaliau kokia plati teminė paskaitų virtinė! Jas suminėjome čia, kad žurnalo skaitytojas gautų simpoziumo vaizdą ir liktų ateičiai dokumentacija. Paskaitos buvo paruoštos moksliškai ir suglaustai paliečiant problemų esmę. Po paskaitų vyko diskusijos. Tokiai daugybei paskaitų 3 dienos — trumpas laikas. Bet jo užteko bent lietuvių moksliniam užsidegimui pajusti.

Žinoma, visiems buvo įmanoma lapkričio 24 dalyvauti simpoziumo bendriniame posėdyje, nes kitur tuo laiku paskaitų neturėta. Referatinį pranešimą jame atliko Jonas Jurašas. Jo tema — Dramos veikalo kelias į sceną (okupuotoje Lietuvoje). Sunku net įsivaizduoti, per kokius komunistinės biurokratijos rėčius turi būti persijotas veikalas, kol jis patenka į sceną. Tai smaugte smaugia autorius bei režisierius ir skurdina teatrą. Tomas Venclova itin vaizdžioje ir išsamioje paskaitoje nušvietė komunizmo pastangas trukdyti, kad pasaulinės literatūros vertimai nesiektų pavergto lietuvio. Tokių veikalų vertimai labai kontroliuojami. Skaitytojai gi apkraunami iš rusų kalbos verstomis knygomis, kurios dažnai propagandinės. Tuo ypač skriaudžiamos mokyklos ir rusinamas jaunimas. Išklausius tas dvi paskaitas, kurių prelegentai neseniai yra atvykę iš Lietuvos, dar aiškiau pajuntama, kokia ta menininko laisvė Sovietų Sąjungoje. Dr. Vyt. Kavolis kalbėdamas apie intelektualinės kultūros deformacijas tiek Sovietų Sąjungoje, tiek ir kitur, savotiškai papildė anas dvi paskaitas. Panašiai jas papildė ir dr. Vytautas Vardys, apžvelgdamas pochruščiovinę liberaliaciją užsieniečio akimis.

Šią apžvalgą rašančiajam teko dar išklausyti literatūros, menotyros, istorijos, teologijos ir tautotyros sekcijų paskaitas. Visos jos buvo stiprios ir rūpestingai paruoštos. Malonu, kad į simpoziumo programą įjungta ir teologija, kuri po Vatikano II susirinkimo patyrė staigių konvulsijų. Simpoziume ši sekcija buvo įdomi ir nuosaiki. Vytautas Bagdanavičius, M.I.C., kalbėdamas apie pirminę žmonijos religinę tradiciją, arba religinės tiesos krislus mitologinėse versmėse dar prieš Šv. Raštą, apėmė neužmatomus plotus ir skatino klausytojus ta problema patiems domėtis. Dr. Algirdas Jurėnas, liesdamas Bažnyčią totalitarinėje valstybėje (Rusijoje), ypač iškėlė protestantiškų sąjūdžių (baptistų, adventistų) radikalią kovą prieš diktatūrinę santvarką, o Katalikų Bažnyčios šiuo metu labiau nuosaikią laikyseną. Jo paskaita iš esmės buvo teoriška, būtent: kaip privalėtų laikytis Bažnyčia antireliginėje priespaudoje. Šioje sekcijoje gražiai pasirodė ir jauna mokslinė jėga Aušrelė Liulevičienė, kalbėjusi apie teologijos ir literatūros ryšį, pasiremdama rašytoju Tomu Mannu.

Literatūros vakaras

Apie literatūros - muzikos vakarą, kaip simpoziumo programos iškilią viršūnę, reikia kalbėti atskirai. Jis įvyko lapkričio 25 Jaunimo centro didžiojoje salėje. Nors jau iš anksto buvo manoma, kad šio renginio įdomi programa sutrauks daug svečių, tačiau neatrodė, kad jų bus tiek daug. Į literatūros - muzikos vakarą atvyko per 800 žmonių. Visos vietos salėje ir galerijose buvo užimtos, ir dar kai kam reikėjo stovėti. Programa buvo iš trijų dalių.

Pirmoji dalis teko muzikai — Dariaus Lapinsko kūriniui "Tavo gyvenimas mano, arba Meilės daina mirusiam tėvui". Deklamacinis tekstas — iš Kazio Bradūno poezijos rinkinio "Alkana kelionė". Deklamavo Laima Lapinskienė - Rastenytė ir Julius Balutis. Solo dainavo Dalia Ku-čėnienė. Akomponavo kompozitorius. Veikalas, labai būdingas Dariaus Lapinsko kūrybos stiliui, prižadino klausytojuose graudžius dabarties ir praeities vaizdus.

Antrojoje programos pusėje vyko trijų premijų įteikimas. Įteiktos šios premijos: Lietuvių rašytojų draugijos 1000 dol. premija (mecenatas Lietuvių Fondas) — Icchokui Merui už romaną Striptizas, arba Paryžius-Ro-ma-Paryžius; LB Švietimo tarybos 3000 dol. stipendinė premija už rašomą operą — Dariui Lapinskui: lituanistikos 1000 dol. premija (mecenatas kun. dr. Juozas Prunskis — dr. Vincui Maciūnui už nuopelnus literatūros istorijai.

Vakaro literatūrinę dalį pradėjo ir visus laureatus suglaustai apibūdino Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, kiek ilgiau pakalbėdamas apie žydų kilmės lietuvių rašytoją Icchoką Merą bei jo premijuotąjį romaną. Valanda buvo jautri. Vakaro svečiai tarp kitų laureatų scenoje matė šį tragišką XX amžiaus žmogų, išaugusį lietuvių tautoje, rašantį mūsų kalba ir palaikantį su mumis nuoširdų ryšį. Laureato skaudi dalia, kai, ankstyvoje vaikystėje nužudžius tėvus, jis liko, nacių gaudomas, našlaitis, jo varganas kelias į gyvenimą ir literatūrą labai graudžiai nuteikė klausytojus, kurie dažnais plojimais jam išreiškė savo pagarbą. Icchokui Merui premijos čekį įteikė Lietuvių Fondo pirmininkas dr. Antanas Razma, o diplomą su vertinimo komisijos parašais — Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. Taip pat kitus laureatus čekiais apdovanojo premijų mecenatai. Visi turėjo progos tarti trumpą žodį. Ilgiau kalbėjo Icchokas Meras, dėkingai atverdamas širdį ir gyvenimą. (Jo kalba čia spausdinama).

Po trumpos pertraukos prasidėjo literatūrinės kūrybos skaitymas. Pirmiausia pasirodė laureatas Icchokas Meras su gražia ištrauka iš premijuoto romano, vėl pagerbtas ilgais plojimais. Bernardas Brazdžionis iškiliai skaitė savo ankstyvąją ir pačią vėliausiąją poeziją. Nijolė Jankutė -Užubalienė pateikė novelę "Senutės problemos". Eglė Juodvalkytė prabilo moderniais simboliniais eilėraščiais. Poetas Tomas Venclova programoje negalėjo dalyvauti, nes staiga buvo iškviestas į Romoje vykstantį disidentinį suvažiavimą — Sacharovo Tribunolą.
Muzikos - literatūros vakarui vadovavo dr. Antanas Klimas. Paskutinį padėkos žodį tarė šio renginio globėja Marija Remienė.

Apie Lietuvių rašytojų draugijos premijos paskyrimą bei įteikimą Icchokui Merui savaitraštis Keleivis savo gruodžio 13 d. vedamajame rašė: "Šiuo įvykiu buvo peržengta tarp lietuvių ir žydų tautų Lietuvos okupantų iškasta mirties žvyrduobė. Ir peržengta ne politikų, ne demagogų ir agitatorių, o menininkų, kultūros kūrėjų — amžinosios žmoniškumo ugnies gaivintojų. Iš tikrųjų čia nėra tik Icchoko Mero paprastas mandagumo ar padėkos žodis. Jame prieš mus stovi patsai gyvas mūsų išgyvento amžiaus tragiškas žmogus — buvęs totalitarinių fariziejų ir politinių pamišėlių auka, su giliais kančių randais, bet per kentėjimus išlikęs tiesus ir spindinčio veido. Deja, į jį žiūrint, galbūt reikėtų ne tiek ploti, kiek raudoti. Raudoti už mūsų nelaimingojo amžiaus gyvuosius ir mirusiuosius, už diktatūrinių maniakų padarytą žmonijai gėdą, net ir už budelius, suniekinusius žmogaus vardą ir be atgailos sugrįžusius į žemės grumstą. Aišku, kad Icchoko Mero širdis po išgyventų bandymų turėjo apsispręsti: mylėti žmogų, ar jo nekęsti? Ir jis apsisprendė už meilę. Taigi ir mes priimkime jį su meile ir ištiesę abi rankas. Garbė Lietuvių rašytojų draugijai, kuri tai pirmoji suprato".

Pabaigos link
Be muzikos - literatūros vakaro, simpoziumą dar paįvairino ir pokylis, suruoštas lapkričio 26 d. vakarą Beverly Country klubo patalpose. Juo rūpinosi V. Lapienė. Dainų programą atliko solistai Nerija Linkevičiūtė ir Bernardas Prapuolenis. Po vaišių buvo šokiai.

Lapkričio 27, sekmadienį, 11 vai. simpoziumo svečiams Jėzuitų koplyčioje buvo mišios, aukotos už mirusius mokslininkus. Po mišių jiems pagerbti prie laisvės paminklo padėtas vainikas.

III Mokslo ir kūrybos simpoziumas baigtas dr. Jurgio Gimbuto paskaita "Vilniaus universiteto 400 m. sukakties paskata išeivijai", dr. K. Ambrozaičio, dr. R. Šilbajorio ir rengimo organizacijų atstovų trumpomis kalbomis. Pranešta, jog IV Mokslo ir kūrybos simpoziumas įvyks po trejų metų. Pabaigoj sugiedotas Lietuvos himnas.

Šiam akademiniam įvykiui jau persimetus į praeitį, lieka medžiagos ir kai kurioms išvadoms.

Pirmiausia, labai gražu, kad yra dar žmonių, kurie nebijo jautraus visuomeninio darbo, susijusio su rizika ir kritika. Simpoziumo organizatoriams apsčiai jo buvo. Jei šiais laikais sunku suruošti paprastą vietinį renginį, ką bekalbėti apie tokį plataus masto mokslinį pasirodymą! Lengva įsivaizduoti, kokius sunkumus teko pakelti organizacinio ir programos komiteto pirmininkams. Kiek turėjo ten būti posėdžių, laiškų, telefonų, kiek laiko, atimto nuo poilsio po tarnybos! Daugelis galėtų pasakyti: man užtenka savo profesijos naštų. Bet tada jau nebebūtų simpoziumų, suvažiavimų, šokių bei dainų švenčių. Kol mes turime visuomeniniam darbui pasiaukojančių žmonių, ypač apsukrių vadų, tol mūsų kultūrinis gyvenimas emigracijoje bus gyvas.

Antra, šiame simpoziume išvydome labai daug jaunų ir išsimokslinusių žmonių, kurie neleis tautinės kultūros liepsnai užgesti. Jie gerai moka lietuvių kalbą. Tai matyti iš paskaitų ir pokalbių. Nei koridoriuose, nei salėse, nei kavinėje nesigirdėjo anglų kalbos. Tai suteikia vilties, kad ir mūsų kultūros žurnalai nepritrūks prenumeratorių. Kas yra susirgęs pesimizmu dėl lietuvybės ateities emigracijoje, turėtų važiuoti į tokį simpoziumą. Jauniausiajai kartai padėti simpoziume įsteigtas lietuvių profesionalų ryšių tinklas. Jis teiks organizuotą pagalbą studijuojančiam mūsų jaunimui.

Trečia, miela ir tai, kad tokiuose moksliniuose sambūriuose vyravo lituanistinės temos. Negana to, suteikta pagarbi vieta literatūrai, dailei ir muzikai. Be literatūros - muzikos vakaro, simpoziumo svečiai turėjo progos dar pasigėrėti ir Lietuvių dailininkių draugijos dailės paroda, atidaryta jau lapkričio 18 d., kurioje savo kūrybą rodė 38 dailininkės.

Ketvirta, visa mūsų tremties patriotinė spauda išsamiai aprašė III Mokslo ir kūrybos simpoziumą ir juo pagarbiai didžiavosi. Tai liudija, jog mes kultūriniuose žygiuose esame vieningi. Linkėtina, kad panašių kubinių proveržių būtų kuo daugiausia. Jie budina mus iš dvasinės stagnacijos ir guodžia pavergtą tautą.
Leonardas Andriekus

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai