|
|
IŠEIVIJOS EKONOMINĖ PARAMA LIETUVAI |
|
|
|
Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS
|
53 milijonai dolerių Lietuvos atstatymui
JAV lietuviai, XIX a. paskutiniame ketvirtyje susibūrę į draugijas, susikūrę savas parapijas ir išugdę lietuvišką spaudą, buvo jau užtenkamai paliesti tautinės sąmonės. Ypačiai Kražių įvykių (1893) pajudinti, jie pradėjo reikšti didelį susirūpinimą tautiniais reikalais. Kiek galėdami rūpinosi pagelbėti tėvynėje likusiems tautiečiams, kelti jų drąsą, politiškai gelbėti ir materialiai remti. Didelį vaidmenį JAV lietuviai suvaidino Lietuvos atstatymo darbe savo politine veikla, bet taip pat suteikė Lietuvai ir labai didelę materialinę paramą. Čia ir ryžtamasi panagrinėti klausimą: kokiu būdu ir kiek tos paramos suteikta Lietuvai.
1. Rėmė mokslų einančius JAV lietuviai rūpinosi naujos inteligentijos išugdymu. Tam reikalui įgyvendinti buvo sukūrę net keletą organizacijų. a. "Žiburėlis". Pradžioje verta paminėti Lietuvoje 1893 įsteigtą "Žiburėlio" draugiją šelpti mokslą einančiam jaunimui. "Žiburėlis" iki 1900 išdalijo pašalpomis 3258 rublius ($1629.00), kurių didžioji dalis buvo sudėta JAV lietuvių. Vėliau išeivija tą draugiją irgi atsimindavo. Sušelpė: E. Galvanauską, R. Skipitį, J. Šaulį, A. Janulaitį, P. Avižonį, K. Būgą, K. Petrauską, Ad. Varną, P. Rimšą, J. Biliūną, P. Matulionį, P. Rusecką, Ad. Staneiką, J. Zikarą, J. Nemeikšą, kun. A. Viskantą, V. Didžiulytę-Mickienę, V. Didžiulį, A. Liutkutę-Valaitienę ir daug kitų.1
b. "Motinėlė". XIX a. pabaigoje (1899.IX.27)2 katalikai (septyni kunigai) suorganizavo studentų (tada vadinti moksleiviais) šelpimui Amerikos Lietuvių katalikų apšvietos draugiją "Motinėlę". Jos tikslas — "iškariauti Lietuvai ir lietuviams žodžio liuosybę, tikėjimo liuosybę, neprigulmybę, atgaivinti tautos susipratimą per mokslą",3 todėl "gelbės materiališkai besimokančią jaunuomenę, kuri paskiaus dirbs tautos ir tautiečių labui".4 Iki 1943 sušelpė 43 studentus, kurių vieni turėjo grąžinti, o kiti gavo be jokių sąlygų. Iki 1926 stipendijoms išleido arti $14,000.00. Gavusiųjų tarpe buvo: St. Šimkus, M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana, A. Kačanauskas, Pr. Dovydaitis, St. Šalkauskis, A. M. Račkus, V. Mykolaitis - Putinas, J. B. Laučka, 5 vienuolės (Vytauto Didžiojo universitete Kaune), J. Matulevičius, M. Gustaitis, J.Totoraitis, Vladas Kairiūkštis, Ad. Varnas, Pijus Karalius ir kt.5
Progai pasitaikius, reikia pasakyti, kad ir Tautos fondas sušelpė apie 100 mokslus einančio jaunimo.6 Ypač daug sušelpė per Šveicarijos lietuvių draugiją "Lithuania" tuos, kurie mokėsi Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Amerikoje. Tam tikslui išleido $20,000.00, 148,266 frankus ir 11,124 vokiečių markes.7
c. "Aušros" draugija. 1901.XII.1 tam pačiam tikslui Chicagoje įsteigta laisvamanių draugija "Aušra", kurios "mieriai yra šelpti einančią į aukštuosius mokslus lietuvišką jaunuomenę ir tokiu būdu išdirbti lietuvišką inteligentiją".8 Ši draugija veikė iki 1910.9 Per tą laiką suteikė pašalpos 27 asmenims ir išleido $4273.80 Vakarų Europos ir JAV universitetuose studijuojantiems.10 Paramos gavo: J. Biliūnas, Ad. Varnas, A. Lalis, Ign. Šlapelis, Ign. Jonynas, Jurgis Šaulys, A. Janulaitis ir kiti.11
Susivienijimas lietuvių Amerikoje skyrė stambias sumas pats betarpiškai ir per "Aušros" draugiją. Tam reikalui (iki 1934) yra paskirstęs ne mažiau kaip $35,000.00.12
c. Kiti fondai. Tėvynės mylėtojų draugija 1900 buvo įkūrusi Moksleivių fondą. Gaunamas aukas siuntė Lietuvos "Žiburėliui". Socialistai 1908 buvo suorganizavę Moksleivių paskolos ratelį. Kiek pinigų surinko ir kam paskolino, apyskaitos nepavyko užtikti. Po "Aušros" ir Moksleivių paskolos ratelio susilikvidavimo Susivienijimas lietuvių Amerikoje 1914 įkūrė Stipendijų fondą, vėliau vadintą Moksleivių fondu. Iš viso davė stipendijų $10,600.0013
Nors dalies sumų nežinome, bet, visas žinomas sumas sudėjus, išeina jau dideli pinigai — $64.688.30,148,266 frankai ir 11,124 vokiškos markės.
2. Užvadavo Lietuvą a. Pasaulinė paroda Paryžiuje. 1900 buvo ruošiama Paryžiuje pasaulinė paroda. Tai parodai ruošėsi visos tautos. Tik lietuviai joje dalyvauti negalėjo, nes rusai juos laikė pavergę. Tačiau užsienio lietuviai, laisvi nuo priespaudos, galėjo Lietuvai atstovauti. Taip ir padarė.
Pirmiausia ta paroda susirūpino JAV lietuviai. Jau 1893 gale pasiryžo įrengti toje parodoje atskirą lietuvių skyrių, kuriame būtų atvaizduotas spaudos draudimas ir persekiojimas. To reikalo judintojai buvo trys klierikai (A. Milukas, A. Kaupas ir J. Žilinskas-Žilius). JAV lietuviai suorganizavo komitetą. Surinko $2168.73 aukų.14 Daug buvo kliūčių, bet visos buvo nugalėtos, ir parodoje lietuvių skyrius buvo įrengtas. Kai Lietuva negalėjo reprezentuotis, tai užsienio lietuviai parodė pasauliui, kad lietuvių tauta yra gyva ir siekia laisvės.
b. Lietuvių informacijos biuras. J. Gabrys-Paršaitis, rusų persekiojamas už lietuvišką veiklą, turėjo išvykti į Vakarų Europą. Čia jis 1911.11.19 Paryžiuje įkūrė Lietuvių informacijos biurą, kurį 1915 pabaigoje perkėlė į Šveicariją. Tas biuras daug padėjo Lietuvos reikalams. Įvairiomis kalbomis leidžiama spauda garsino Lietuvos reikalus.
Šią įstaigą pinigais rėmė Amerikos lietuviai. Apie tai kituose skyriuose.
c. Informacijos biuras New Yorke. 1919.III.18 JAV lietuvių tarybų suvažiavime (prof. A. Voldemarui prašant), nutarta propagandos reikalui įsteigti Informacijos biurą New Yorke, pakviečiant jma vadovauti JAV Informacijos biuro, vicedirektorių (amerikietį C. Boit). Šis biuras informavo apie Lietuvą ne tik Ameriką, bet ir viso pasaulio laikraščius. Jis veikė pusketvirto mėnesio (1919. IV.30- VIII. 16) ir kainavo JAV lietuviams $60,000.00.15
Šiame skyriuje suminėtus užvadavimus atlikdami, JAV lietuviai išleido Lietuvos reikalams $62,168.73. Tačiau $60,000.00 čia neįskaitysime, nes ši suma bus priskaityta prie Tautos fondo. Šiame skyriuje įsirašysime tik $1,168.73.
3. Rėmė švietimo, kultūros įstaigas ir Bažnyčių Lietuvoje Po 1905 sukilimo Rusijos caro Mikalojaus II paskelbtas manifestas (1905.X.30) Lietuvai davė kai kurių lengvatų. Leido dirbti lietuviams mokytojams Kauno ir Vilniaus gubernijose, steigti privačias mokyklas, tikybą ir lietuvių kalbą dėstyti lietuviškai. Pirmaisiais mokslo metais galėjo ir kitus dalykus dėstyti lietuvių kalba. Privatinėse mokyklose, lietuvių įstaigose, visi mokytojai galėjo būti lietuviai. a. "Saulei" renka aukas. Tuoj susiorientuota, kad caro leidimas dėstyti lietuvių kalbą be lietuvių mokytojų neduoda jokios naudos. Reikėjo paruošti mokytojų. Todėl "Saulės" draugija dar pirmaisiais įsikūrimo metais įsteigė Kaune slaptus mokytojams ruošti kursus. Vėliau gavo leidimą ir viešai atidarė. Be to, įkūrė suaugusių mergaičių mokyklą — "Seminarijėlę", buhalterijos ir prekybos kursus. Kaune ir provincijoje steigėsi draugijos skyriai, kurie skubėjo kurti pradžios mokyklas ir bibliotekas.
"Saulės" draugijai beplečiant centre darbą, iškilo gyvas reikalas turėti savus namus, kuriuose tilptų visi kursai, bendrabutis ir kitos įstaigos. Tuoj atsirado pritarėjų. Tačiau lėšų klausimą besvarstant, visų akys nukrypo į JAV lietuvius. Tad ir pasiuntė į JAV Laižuvos kleb. J. Tumą ir Kauno Šv. Kryžiaus kleboną bei "Saulės" draugijos pirmininką kun. K. Olšauskį parinkti aukų "Saulės" namams. Atstovai išvyko į Ameriką 1911.
Nors dalis lietuvių vedė propagandą prieš šią rinkliavą, tačiau rezultatai buvo puikūs. Po 90 darbo dienų (1911.VII.19 - X.17), po 55 kolonijų atlankymo ir po 150 prakalbų, surinko stambią sumą — $19,000.00.16 Kun. A. Petraitis užrašė "Saulei" savo observatoriją, vertą $8000.00. Todėl kai kas ir priskaičiuoja surinktų aukų net $27,000.00.
Rinkliava įgalino pradėti "Saulės" namų statybą, kurie buvo baigti 1913. Kainavo $77,500.00.
"Saulės" rūmai (taip juos vadino) ne tik papuošė Kauną, bet jie buvo tautiško - katalikiško auklėjimo centru. Kai Šv. Kazimiero seserys (1920. X.2) nuvyko į Lietuvą ir ten pradėjo švietimo ir auklėjimo darbą, pačią didžiąją savo įstaigą — Šv. Kazimiero seserų gimnaziją įkūrė (1923) "Saulės" rūmuose. Tuose pačiuose rūmuose kazimie-rietės prie gimnazijos turėjo mergaitėms bendrabutį. Be to, juose dirbo "Saulės" ir Simano Daukanto mokytojų seminarijos ir pavyzdinė pradžios mokykla su 500 mokinių.
b. Tautos namai. Vilniuje atsirado Lietuvių mokslo draugija ir Lietuvių meno draugija. Šios abi draugijos nutarė statyti Vilniuje Tautos namus. Ir pradėjo tam reikalui rinkti aukas. Iki 1912 Lietuvoje surinko $8500.00 ir nupirko žemės sklypą. Ir šiam reikalui (1913.VII.21 - XI.l) JAV lietuvių tarpe rinko aukas dr. J. Basanavičius ir M. Yčas. Jiedu surinko $23,799.36.17 Aukų dar buvo gauta rinkėjams išvykus. Iš viso gavo $29,122.45.18
Lietuvių mokslo draugija dar gavo ir ne piniginių aukų. Nuo Pasaulinės parodos (1900) likusius eksponatus 1908 perdavė šiai draugijai. Gavo iš Susivienijimo lietuvių Amerikoje 823 knygas. Be to, iš užsienio lietuvių moksleivių draugijos Sandaros — 340 knygų.
c. "Žiburio draugija". Žiburio draugija, veikusi Suvalkijoje, irgi be JAV lietuvių neįstengė susiversti. Ir jos atstovas, vienas tos draugijos steigėjų, ilgametis pirmininkas ir Marijampolės lietuvių mergaičių progimnazijos direktorius poetas kun. M. Gustaitis (1914.VII.5) atvyko į Ameriką rinkti "Žiburio" draugijai aukų. Su juo atvyko ir Lietuvių informacijos biuro vedėjas J. Gabrys. Šios kelionės tikslas — vedamos įstaigos išlaikymas. Rinko abu daugiau trijų mėnesių (VII.8 - X.16) ir surinko $2393.97.19 Tą sumą pasidalijo pusiau: vieną dalį "Žiburio" draugijai, o kitą — Lietuvių informacijos biurui Paryžiuje.
Kun. M. Gustaitis rinko vienas bažnyčiose aukas šelpti neturtingoms "Žiburio" gimnazijos mokinėms. Šiuo keliu surinko $982.99. O per prakalbas 1915 "Žiburiui" lėšas dar padidino $281.61. Tokiu būdu "Žiburiui" teko $2461.58, o Lietuvių inforamcijos biurui — $1196.98. Iš viso surinkta šių asmenų $3658.57. d. Kitos mokyklos. Karmėlavos mergaičių žemės ūkio mokykla Lietuvoje suvaidino svarbų vaidmenį, paruošdama išmanančių šeimininkių. Ją pinigais parėmė irgi JAV lietuviai. Tai mokyklai Moterų sąjungos kuopos sudėjo $8586.21.20
Kun. J. Laukaitis 1922 lankėsi JAV, rinkdamas aukas "Lietuvos sulenkėjusiems kraštams atversti". Čia labai gyvai atsiliepė dzūkai. Surinko $21,756.19. Kun. J. Laukaitis, grįždamas Lietuvon, paėmė pusę surinktų pinigų ($10,796.95) ir sušelpė Lietuvoje Šv. Kazimiero seserų vienuolyną Pažaislyje, Vargdienių seselių vienuolyną Marijampolėje, "Žiburio" gimnaziją Lazdijuose, mokyklą ir prieglaudą Seinuose, "Žiburio" gimnaziją Prienuose, Seinų dvasinę seminariją Gižuose ir davė stipendijų moksleiviams.21
Kun. J. Laukaičio likusius Tautos fonde pinigus ($10,959.34) vėliau atidavė Lietuvos vyskupams, pridėjus pageidavimą, "pirmus tais pinigais išauklėtus mokytojus pasiųsti Lietuvos rytų pakraščiams šviesti". Amerikoje gaudavo aukų visų pakraipų rinkėjai. 1923 grįžo į Lietuvą Lietuvių moterų globos komiteto pirmininkė D. Šleževičienė su T. Ven-ciene, surinkusios apie $10,000.00.22
e. Rėmė Lietuvos universitetą. JAV lietuviai jau pirmajame Amerikos lietuvių katalikų kongrese (1906.IV.17-18) Wilkes-Barre, Pa., nutarė "atgaivinti universitetą Vilniuje". VI Federacijos kongrese (1916) skaitytas referatas "Lietuvos universitetas". Kilo diskusijos. Vieni norėjo čia įkurti kolegiją, o kiti — Lietuvos universitetą. Priimta rezoliucija — įkurti Lietuvos universitetą Vilniuje. Tai idėjai išpopuliarinti ir surinktam turtui globoti išrinko trijų asmenų komisiją.
Dr. J. Šliūpo kvietimu (1918.IX.22 New Yor-ke) įvyko daugiau kaip 30 inteligentų suvažiavimas, kuriame buvo įkurta "Vilniaus universitetui remti draugija". Šiai draugijai Justinas Kulys paaukojo $1000.00.
Kai Kaune susiorganizavusi Aukštųjų mokslų draugija (1920.1.27) atidarė Aukštuosius kursus, tai "medžiagiškai kursai buvo remiami valstybės, visuomenės, ypač Amerikos lietuvių".23 Iš šių kursų po poros metų (1922.11.16) išsivystė Lietuvos universitetas.
Kai Kaune įsisteigė Lietuvos universitetas, JAV lietuviai stengėsi jį pastatyti ant kojų. Kun. J. Žilius padovanojo Lietuvos valstybei savo biblioteką. Ją perkėlė atstovybėn į Washingtoną, ir čia pradėjo rinkti knygas tam pačiam tikslui. Vincas Deksnys iš Brooklyno (1926) padovanojo Lietuvos universitetui dešimtį dėžių knygų iš savo bibliotekos. Kun. A. Burbos biblioteka irgi atiteko Lietuvos universitetui. Abiejų kunigų bibliotekas pargabeno kun. Pr. Būčys ir jas padovanojo Lietuvos universiteto bibliotekai. Dr. A. M. Račkus (1926) padovanojo LU savo privatinio muziejaus pinigų, iškasenų, kaulų ir akmenų rinkinius. New Britain, Conn., JAV pripažinus Lietuvą de jure, padarė mieste rinkliavą Lietuvos universitetui ir $1100.00 pasiuntė rektoriui prof. J. Šimkui.24 J. O. Sirvydas knygoms pirkti buvo išleidęs 5000 dolerių. Daugelį jų buvo įrišęs. Grįždamas į Lietuvą, tas knygas parsivežė ir prieš mirtį padovanojo Vytauto Didžiojo universitetui.
Nutarus kurti Lietuvos katalikų universitetą, vysk. Pr. Karevičiaus pasiųsti kunigai Br. Bumšas ir Pr. Garmus Amerikoje surinko keliasdešimt tūkstančių dolerių.25 Katalikų universiteto steigimą atidėjus, tos aukos atiteko Lietuvių katalikų mokslo akademijai, kuri buvo įsteigta 1922 Kaune. Tais pačiais metais gavo iš JAV Katalikų federacijos bonais $42,500.00. Iš tos sumos sudarė stipendijų fondą, kuris veikė 18 metų (iki akademijos uždarymo). Stipendijų pagalba paruošė daug pajėgių asmenų profesūrai ir akademinei spaudai.26
Lietuvos tautininkų studentų korporacijai nusprendus pasistatyti Kaune sau bendrabutį, jų atstovai — Kazys Marčiulionis ir Vytautas Banaitis — atvyko (1923.XII.24) į Ameriką rinkti aukų ir iki 1925 surinko apie $10,000.00.27 Lietuvos ateitininkams pasiryžus įsigyti savo organizacijai namus, kun. P. Dogelio vadovaujamas komitetas pradėjo telkti lėšas. Kun. St. Kiškis ir stud. A. Tylenis 1925 surinko iš JAV lietuvių $12,000.00. Kun. P. Karalius vėliau surinko daugiau kaip $2000.00. Kaune pastatytieji namai kainavo $50,000.00.28 Užsienio lietuviai sudėjo daugiau kaip trečdalį ($17,000.00) reikalingos sumos.
f. Rėmė spaudą. Spauda yra labai didelis veiksnys tautos švietimo darbe, tad JAV lietuviai rėmė ir nepriklausomos Lietuvos spaudą. Lietuvoje įkurtos Šv. Kazimiero draugijos narių didelį skaičių sudarė JAV lietuviai. Jie savo nario mokesčiais darė draugiją pajėgią leisti lietuviškus leidinius. O minėtos draugijos reikalams atsiųstas į Ameriką kun. Kaščiukas (1924) surinko grynais pinigais ($29,562.00) ir Laisvės paskolos laikštais ($6900.00) $36,462.00. Kun. A. Maliauskis (1915-1920) "Vilčiai" surinko $6663.82.29 g. Rėmė Lietuvos Bažnyčią. Daugelis Lietuvos šio šimtmečio bažnyčių pastatytos ar remontuotos Amerikos lietuvių pinigais.
Kai Šv. Kazimiero seserų (1920.X.2) dalis nusikraustė į Lietuvą, JAV katalikų centrinės organizacijos jas finansiškai parėmė. Tautos fondas (1920.VI.30) jų reikalui paskyrė $5,000.00, Šv. Kazimiero kapinių valdyba(Chicagoje)davė$9000.00.30 Lietuvoje seserys kazimierietės, įsikūrusios savo centrą gražiame Pažaislyje, išvystė plačią švietimo, auklėjimo ir globos veiklą.
Šia proga reikia pažymėti, kad jau minėtų kapinių valdyba gerokai parėmė ir kitas institucijas. 1923 vysk. Pr. Karevičiui (Katalikų universitetui) pasiuntė $2000.00, 1924 Vargdienių seselėms į Marijampolę — $5000.00, 1927 Telšių seminarijai — $2000.00, mergaičių žemės ūkio mokyklai — $1000.00, 1929 Kūdikėlio Jėzaus draugijai Kaune — $1000.00, lietuviams našlaičiams Vilniuje $500.00.31 Kun. A. Petraitis planavo Lietuvoje įsteigti observatoriją, todėl 1930 grįžo į Lietuvą ir įsigijo Gelgaudo pilį. Neradęs pritarimo, prieš mirtį visą savo turtą užrašė saleziečiams, kurie toje pilyje įsikūrė, pavadindami ją Vytėnais. Vilkaviškio vyskupija ryžosi statyti kunigų seminariją. Tinkamiausia vieta buvo Vilkaviškio dvaro žemė. Tos žemės nupirkimui reikėjo $26,000.00. 1925 kun. A. Steponaitis atvyko į JAV rinkti aukų ir paskelbė, kad jam reikia surinkti $26,000.00. Išbuvo metus laiko ir surinko apie $23,785.00.32 Kai vyko seminarijos statyba, prof. M. Ražaitis lankėsi (1935-1837) Amerikoje. Kaune statomos paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statybos reikalais (1937-1938) lankėsi Amerikoje kun. F. Kapočius. Kiek paskutinieji surinko, neteko užtikti. Kai Telšiuose kūrėsi vyskupija, tai kurijai ir steigiamai kunigų seminarijai reikėjo tinkamų patalpų. Vyskupas atsiuntė savo įgaliotinį kun. Juozą Valaitį parinkti Amerikoje gyvenančių žemaičių katalikų tarpe aukų. Iš čia gautų aukų 1928 vysk. J. Staugaitis pastatė kunigų seminarijai keturių aukštų mūrus, o iš likučių 1929 pastatė vyskupui ir jo kurijai tinkamus rūmus. Sumos nepavyko sužinoti.33 Šiame skyriuje suminėtos aukos sudaro tikrai didelę sumą, sukeliančią pasigėrėjimo — $264.134.24.
1. Vytautas Sirvydas (red.), Juozas O. Sirvydas, Cleveland, 1941, 242; Lietuvių enciklopedija, XXXV, 270. 2. Vienybės metraštis 1926, 44. 3. Amerikos Lietuvių katalikų darbai, 1943, 112; Lietuvių Enciklopedija, XIX, 322. 4. Lietuvių Enciklopedija, XIX, 322. 5. Ten pat, 322-323; Amerikos Liet. kat. darbai, 115 - 116. 6. A. Baronas, Šviesa ir kelias, Chicago 1954, 58. 7. P. Ruseckas (red.), Pasaulio lietuviai, Kaunas 1935, 81. 8. J. Šliūpas, Lietuvos laisvė, Brooklyn, N.Y., 1917, 36-37. 9. S. Michelsonas, Lietuvių išeivija Amerikoje, So. Boston 1961, 244.
10. J. Šliūpas, 36-37; plg. Laisvoji Mintis, 1911,Nr. 15 ($3540.00). 11. Lietuvių Enciklopedija, I, 473-474; Nauj. kalendorius 1905, 70; Vienybės metraštis 1926, 36-37. 12. P. Ruseckas, 76 psl. 13. Ten pat. Tačiau neaišku, ar ši suma neįeina 12-je išnašoje nurodytą sumą. 14. Vienybė Lietuvininkų, 1902, Nr. 22. 15. S. Michelsonas, 221. 16. Plg. Draugas, 1911, Nr. 46 ir 51; Vienybės metraštis 1926, 96. 17. Martynas Yčas, Atsiminimai, I, Kaunas 1935, 198 ir 201. 18. Plg. Vienybės metraštis 1926, 57, kur nurodoma 29,122.45, o Jonas Šliūpas nurodo dar didesnę sumą — $45,000.00 (Lietuvos Laisvė, 30). 19. Žiburio Kalendorius 1916, 132 - 133. 20. Sofija Sakalienė (red.), A.L.R.K. Moterų Sąjunga 25 metų veikimo šviesoje 1914-1939 Chicago, 127. 21. Ladas Natkevičius, Ryšiai su Amerikos lietuviais. Didysis Lietuvos ūkininko kalendorius 1924 metams, Kaunas 1924, 81; plg. Vienybės metraštis 1926, 85. 22. Vienybės metraštis 1926, 87. 23. L. Natkevičius, 82. 24. L. Šimutis, Amerikos lietuvių R. K. federacija. Pasaulio lietuviai, 81; Vienybės metraštis 1926, 85; L. Natkevičius, 82. 25. Lietuvių Enciklopedija, XVI, 124. 26. Draugas, 1960.X.7, II dalis; LKMA Suvažiavimo darbai, Roma 1964, 15. 27. Vladas Mingėla, Kunigas Antanas Milukas, 1962, 299-302; Vienybės metraštis 1926, 93, nurodo tik $6678.31. 28. Stasys Yla, Ateitininkų vadovas, Putnam, Conn., 242-243. 29. Vienybės metraštis 1926, 64. 30. Amerikos Lietuvių katalikų darbai, 1943, 158-159. 31. Ten pat. 32. Vienybės metraštis 1926, 94; 1928, 25. O pats Antanas Steponaitis, Tėvynėje ir pasauly, Brooklyn, N.Y., 1962, 159 ir 268, nurodo $20,000.00, turbūt, atskaitęs kelionių ir pragyvenimo išlaidas. 33. Kun. K. A. Matulaitis, MIC, Justinas Staugaitis, Draugas, 1967, Nr. 129. (Bus daugiau)
|
|
|
|