Aidai.eu Apžvalga

Eilėraščiai

Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ

ir vėl už lango
žydi alyvmedis
// // // //
taip nuoširdžiai,
ir su tokiu atsidavimu
girtaudamas
saule ir vėju

ŽYDI ALYVOS
1.
aš neverta
to kvepėjimo.
aš neverta
tos spalvos —

2.
tiktai žemėje,
vieną dieną —
(klane saulės)
ir kvepėjimą
ir spalvas —
apkabinsiu . .

JEIGU TU, TAS TOLIMAS JŪROS HORIZONTAS

jeigu Tu —
tas tolimas jūros horizontas,
Viešpatie!
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _
aš laivas,
išplaukęs paklysti Tavyje;
negrįžti išplaukęs . .

kas belieka pasakyti
atsisveikinus?
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _
kai tu esi tas vasaros
dangus,

į kurį aš:
menkas debesėlis —neturiu teisės įplaukti

LIETUS ŽYDI
lietumi pražydo krūmas
// // // //
ir noksta lietaus žiedai
tarp šakų —
iki vakaro
*
alyvos žydi;
sujudo kvepėjimas
lapuose.
(Mėnuo žolėj pramynė takų.)
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _
ir kažkas manyje,
vėl reikalauja negalimo.

KOL DAR VASARA
žaiski manimi, Viešpatie —
kol dar vasara:
kol dar žaidžia jūros bangos,
ir smėlis —
šiltu ir raudonu gintaru
*

geriau neklausk,
kodėl taip yra . . .
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _
kodėl tu:
saulėtekis,
saulėleidis —
atsimuši į mano langą;
ryte ir vakare —
kasdien, nuolat
// // // //
kodėl taip yra,
geriau neklausk

*
ak, ta saulė!
tai dūdų orkestras,
kuris kasdien groja man vasara;
zinijoms sode bežydint

RUDENĮ
užtrenksim namų duris,
šį vakarų —
ir eisim prie upės;
kur vyksta saulės griovimas . .
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _
ir eisim per mišką:
Raudonąją Jūrą

Sukurta: Kretingos pranciškonai