|
Parašė JOLANTA MALERYTĖ
|
 *
Trapų jaukumą po lašų
Suneštu į didelę pirkią . .
Stiklinę laimės paprašė
Užgesę langų žibintai.
Stiklinėmis samsčiau ežerus,
Kaimynų languos ieškojau,
Mačiau save tyliai veriančią
Šermukšnių žalius karolius . . .
Languose pasklis ratilai,
Įšals kibiruose dūmai . . .
Kažkas pas duris pritilo
Išėjo iš pirkios jaukumas.
*
Eglių naštą —
skarotą atodūsį
Tartum laimę namo parsivesiu . . .
Ir pušinių šakų sopuliu,
Jai įėjus, duris užremsiu.
Gal raudosiu —
kaip praeitą rudenį
Ir už stalo lyg svečią sodinsiu . . .
Bet, geltonų laiškų liūdesį,
Nuraminusi, rytą dingsiu — — —
Du atodūsius, springstančius ašarom,
Lyg dvi laimes namo parsivesiu . . .
Atraudos už mane vasaros,
jei naštos savo nepanešiu . . .
*
Gudobelėm sukrykštė naktys . . .
Pabusiu . . .
Ir, baugiai apglėbus šešėlį,
Suklustu . . .
Languose sustings minčių šukės.
Palūšiu . . .
Prašau, pasakyk man nebūti — — —
Nebūsiu.
O keistos gudobelių naktys
Vėl tylios,
Bejėgiškai purtau šešėlį
Nebylų . . .
Ir šiandien kaip vakar nuo skausmo
Užmigsiu,
Tik dar vieną šukę languose
Paliksiu . . .
Vienatvė per miegą sukliko!
Pabusiu . . .
Nutykino paupiu medžiai —
Pajusiu . . .
*
Nuo stogų, mačiau,
Ledo bokštų
Kasos blizgančios — nusidriekusios . .
Kai maža buvau,
Pilys rodėsi
Kaip varvekliai — nepasiekiamos.
Šiandien pamačiau
Kovo saulės
Iš varveklių tų — neišgriebiamos . . .
Tapo, supratau,
Pilys manosios
Kaip vaivorykštės — nepasiekiamos. |
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
