|
|
SKULPTORIUS ANTANAS BRAŽDYS |
|
|
|
Parašė K. Barėnas
|
Jo kūrinių parodos New Yorke proga
Netrukus New Yorke, turbūt Marl-borough galerijoje, bus surengta didžiulė kol kas Britanijos Londone gyvenančio skulptoriaus Antano Braždžio kūrinių paroda. Didžiulė, nes ligi šiol dar nė vienoje parodoje jis nebuvo išstatęs tiek daug darbų, kiek jų bus šitoje (jei rengėjai matys reikalą, galės panaudoti net ir daugiau kaip 80 vienetų, nors kol kas planuojama pasitenkinti gal 60-65). Kol kas plačiausiai žinomam ir po pirmųjų parodų vis teigiamai vertintam Britanijoje, New Yorko paroda A. Brazdžiui, be abejo, atvers kelią pasirodyti taip pat ir kituose pasauliniuose centruose, o jo darbais susidomėti tiek modernųjį meną renkančius žymiuosius muziejus, tiek ir privačius kolekcionierius. Šito galima tikėtis ir dėl to, kad New Yorko parodos ruošą į savo rankas yra paėmusi rimta ir piniginga organizacija, turinti tokiuose reikaluose patyrimo ir galinti iškelti menininko talentą.
Šios būsimosios parodos rengėjai jau maždaug prieš ketvertą metų priėjo išvadą, kad A. Braždys yra būsimoji meno jėga, kuri neturi sąlygų tinkamai pasirodyti iš karto su didesniu kiekiu darbų. Jis savo skulptūroms naudoja brangią medžiagą — nerūdijantį plieną; dėl to, vieną kūrinį baigęs, turi jį parduoti, kad galėtų nusipirkti medžiagos kitam, ir taip sukasi nesustojantis ratas. Kai reikia organizuoti didesnę parodą — trūksta jai pakankamai darbų, kad jie tinkamai pristatytų kūrėją: užsakytosios skulptūros stovi kur nors prieš žymius miestų pastatus ar puošia parkus, o patekusias į privačių kolekcionierių rankas mato tik savininkai ir išrinktieji. Taigi A. Brazdžiui buvo pasiūlyta sutartis su sąlyga: dirbk ir nebeparduok, kol surengsime New Yorke parodą. Tos jam palankios sąlygos prisilaikydamas, jis ir dirbo, tik retkarčiais atlikdamas vieną kitą užsakymą ar perleisdamas kolekcionieriams kokį kūrinį.
Talentą, kuriuo iškylama iš kitų, A. Braždys parodė jau nebe kartą. Baigęs Chicagos meno institutą, jis gavo Edward L. Ryerson vardo stipendiją, kad galėtų metus pastudijuoti užsienyje. Apsistojęs Londone ir gilindamas studijas Karališkojoje meno kolegijoje, po metų gavo Sains-bury premiją, kuri įgalino jį dar metus paskirti studijoms. Kai 1965.XII. 15 - 1966.1.15 Londone buvo surengta jo vieno darbų paroda, kritikai apdovanojo jį, sakytume, daugiau vien išskirtinėmis liaupsėmis: jo darbai turį šerdį, kuri įtaigaujanti, kad Braždys įsitvirtins; jo darbuose esanti įžiūrima beveik religinio iškilmingumo žymė, kuri iš esamojo laiko nukelianti žiūrovą į belaikį pasaulį; jo darbuose matyti autoritetas, kokio, sako, negalėtume tikėtis iš tuomet dar tik 26 m. amžiaus skulptoriaus. Spėtina, kad ne vien tas pirmosios parodos garsas sudarė jam ir daugiau progų iškilti, bet ir iš darbų veržiąsis retas talentas. Kai buvo paskelbtas konkursas sukurti skulptūrai, kuri būtų pastatyta Londone prieš Woolgate House, dalyvavo daugiau kaip 600 skulptorių, ir komisija pasirinko didžiulį A. Braždžio projektą "Bodywork". Jam buvo pavesta sukurti skulptūrą, kuri stovėjo prie britų paviljono Osakos parodoje (tą darbą dabar įsigijo Leicestershire grafikos švietimo komitetas, ir jis stovi prieš tos institucijos rūmus). Garsaus britų architekto Sir Fredericko Gibberd planuotasis naujas Britanijos miestas Harlow įsigijo net dvi jo skulptūras: 12 pėdų aukščio "Echo" stovi parke (kitos trys skulptūros tame parke yra Rodino, Mooro ir Elizabeth Frink), o žavusis "High Flying" puošia teatrą. Šis pastarasis kūrinys buvo nupirktas po mieste surengtosios skulptūrų parodo žiūrovų gėrėjimuisi ir pageidavimui patenkinti. "The Silver Bird" stovi prieš Londono St. Thomas ligoninės naująjį pastatą.
Nemaža jo darbų yra jau priva-vačiose kolekcijose. Gal daugiausia jų turi įsigijęs advokatas turtuolis ir meno dalykų kolekcionierius amerikietis Martin Ackerman, kuris kaip tik turbūt ir buvo tas žmogus, kuris sugundė A. Braždį keleriems metams užsidaryti studijoje ir pasiruošti didelei parodai. Jo darbų yra Sainsbu-ry, architekto Sir F. Gibberd ir jo žmonos kolekcijose, dar šen ir ten kitur. Net ir lietuvis Alfredas Pu-sarauskas užsisakė jau trečią darbą. Apie jo darbų sklidimą šį tą galėtų sakyti ir tai, kad po pirmosios parodos buvo parduota visa dvylika ten išstatytųjų skulptūrų.
Parodą, be tos 1965-1966 sąvartoje surengtosios, jis Britanijoje savo vieno yra turėjęs dar 1971. Daug kur yra dalyvavęs kolektyvinėse parodose, o iš tokių išskirtinai minėtinos būtų dvi. Po pirmosios jo vieno kaip tik JAV ambasada rengė Londone meno festivalį, kurio programon buvo įjungta ir dailės paroda, ir joje savo darbus buvo išstatę keturi tapytojai ir skulptorius A. Braždys. Kita reikšminga buvo 1972 Karališkojoje meno akademijoje surengtoji 24 skulptorių paroda, kurioje dalyvavo ir mūsų tautietis.
Nepaisant to, kad pastaruosius kelerius metus A. Braždys dirbo užsidaręs, domesys jo darbams ne mažėjo, o didėjo. Viena, dėl to, kad nemaža jo ankstesnių ir net naujesnių darbų prieinama kritikams ir apžvalgininkams, kurie domisi skulptūra, ypač tie kūriniai, kurie puošia viešąsias vietas. Antra, apie jį rašantiems specialistams pažįstama bent dalis ir naujų darbų net ir studijoje. Štai Martin Ackerman, tas pats, kuris sugundė A. Braždį atsidėti ir pasiruošti rimtai parodai New Yorke ir kurio namuose Londone meno kūrinių kolekcijoje yra bent keli mūsų skulptoriaus kūriniai, Harpers & Queen žurnalo 1978 liepos mėn. numeryje išspausdintame pasikalbėjime šneka, gali sakyti, tik apie jį, kaip jauną talentą, kuris bus "didelis vardas". Kai Arts Review šių metų gegužės 12 Michael Shephard rašė apie skulptūromis garsėjantį naująjį Harlow miestą, to žurnalo viršelis buvo papuoštas parke stovinčios A. Braz-džio skulptūros "Echo" fotografija, ir reportaže kaip tik labiausiai pasidžiaugiama abiem miesto įsigytaisiais jo kūriniais. "Landscape De-sign" 1978 vasario mėn. numeryje arch. Sir F. Gibberd rašė apie skulptūras privačiuose soduose ir iliustracijai panaudojo A. Braždžio sukurtojo fontano fotografiją.
Bet pats įdomiausias dalykas yra 1978 rugpjūčio 18 Arts Review išspausdintasis Max Wykes-Joyce straipsnis, vertinąs A. Braždį, koks jis buvo pirmojoje parodoje ir koks yra dabar. Įdomi taip pat to straipsnio kilmė. Britanijos meno taryba pasirinko kelis menininkus ir nutarė su jais supažindinti visuomenę per tą žurnalą. Tarp tų kelių kaip tik yra A. Braždys, ir apie jį rašąs M. wykes-Joyce pirmiausia pabrėžtinai nurodo savo mastą, kuriuo jis matuojąs skulptorius ir skulptūras. Tas jo mastas — žmogaus kuklumas, o jo darbuose reiškiamas didelis dėmesys žmoniškumui ir žmogiškosioms vertybėms. A. Braždžiui tas mastas tinkąs.
O konkrečiai kalbėdamas apie kūrinius, M. Wykes-Joyce sako, kad A. Braždys jau toli gražu dabar nebe tas, koks buvo iki pirmosios parodos. Darbams jis ir toliau naudojasi vis ta pačia medžiaga — nerūdijančiu plienu, bet iš pradžių savo kūrinių paviršių slopindavo juodais dažais. Dabar jis metalą nušlifuoja, ir tuo labiau pabrėžiamos švelnios kūrinio kreivės, kurios įgalina patraukti į save kiekvieną šviesos ir šešėlių srovę ir duoti žiūrovui vis naują aplinkos pasaulio viziją. Šlifavimu panaikinami suvirinimo pėdsakai, ir skulptūra atrodo lyg būtų ne žmogaus pagaminta, bet gamtiškai išaugusi. Kritikas tą naująjį metodą laiko griežtu ir didžiuliu posūkiu ir dideliu kūrėjo laimėjimu. Jau taip esanti sukurta ta skulptūra, kuri stovi Londone prieš woolgate House.
Kritiko manymu, skulptoriui labai į gera bus išėjęs tas užsidarymas studijoje ir persvarstymas savo padarytosios pažangos, darbo metodų, idėjų ir galimybių. Naujieji darbai rodo puikesnį apdirbimą, didesnį dėmesį nušlifavimui ir kreivėms, naują įsijautimą į žmogiškąją harmoniją ir judesį, didesnį pasitikėjimą savim, nors tenka dirbti su sunkiausiai nugalima medžiaga. Apvaldęs suliedini-mą ir sudėtingą trijų matavimų klausimą, skulptorius pasiekęs tai, kad dabar labiau atsiveria jo kūrinių formos, ko anksčiau trūkę, kai formos buvusios statiškesnės. Naujieji darbai esą sudėtingesni, išradingai ir mokamai padaryti, bet vis dėlto taip, kad teikia paprastumo vaizdą.
Tame pat Arts Beview numeryje apie A. Braždį dar rašo ir Lady Patricia Gibberd. Ji gerai pažįsta tuos darbus, kurie yra Harlow mieste ir jos namuose, bet žavėjimasis mūsų skulptoriaus darbais buvo atviliojęs ją ir į studiją. Kas jai ypač krito akys-na, tai naujuose kūriniuose reiškią-sis dekoratyvumas. Jos nuomone, A. Braždys turėtų taip pat dirbti ir su architektais ir projektuoti skulptūrinius papuošimus. Pats skulptorius neneigia, kad architektūra jam artimas ir pažįstamas dalykas ne tik kaip toks, bet ir per šeimos aplinką: tėvas — architektas, sesuo — architektė, kitos sesers vyras — architektas.
Be kita ko, tas Arts Review numeris, kuriame rašo M. Wykes-Joyce ir Lady P. Gibberd, yra iliustruotas net septyniomis A. Braždžio kūrinių nuotraukomis. K. Barėnas
|
|
|
|