KITI APIE MUS Spausdinti
Amerikoje Shenandoah, Pa, laikraštis „Evening Herai d“ įsidėjo apie Lietuvos dabartiną padėtį objektyvų straipsnį, kuriame pastebi, kad vis dėlto „nei UNO, nei Amerikos oficialios įstaigos gaunamų skundų dėl baisios padėties Pabaltijy nepaiso. Atrodo, kad pasaulio diplomatų sąžinė atbuko ir jų ausys apkurto“.


Britų dienraščio „Daily Mail“ specialus korespondentas A. Glifford ryšium su Maskvos konferencijoj kilusiu ginču, ar galima laikyti baltus Sovietų piliečiais, pastebi, kad D. Britanija nepripažįsta Pabaltijo pagrobimo, taip apie tai bylodamas: „Mes niekad nesame pripažinę Rusijos įvykdyto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pagrobimo. Ir todėl mes Sovietų piliečiais laikome tuos, kurie Sovietų pilietybę turėjo karo prasidėjimo dieną ir kurie tada gyveno Sovietų Sąjungoje“.


Prancūzas prof. D r. G. Motore, keleris metus dėstęs Kaune Vyt. D. Universitete, vedęs lietuvę, dabar Paryžiaus lietuvių studentų leidžiamam žurnale parašė straipsnį, kuriame, priminęs keletą lietuvių ryškesnių ydų, kaip atkaklumas ir užsispyrimas, pvz., nenorint pramatyti, jog antroji bolševikų okupacija turėjo būti neišvengiama, linkimą per daug gerti, per didelį šovinizmą su lenkais, pastebi, kad „tarp prancūzų, su didele užuojauta sekančių Baltijos tautų — kankinių likimą, pirmoj vietoj stovi tie mano tautiečiai, kurie turėjo laimės gyventi Lietuvoje.

Mano tautiečiai, gyvenę tarp lietuvių, jiems jaučia didelę dėkingumo skolą, kuri ilgai neišnyks iš jų širdžių. Mes žinome žodžio „draugystė“ prasmę ir neklystame dėl šio jausmo vertės, o jausmai, kuriuos nešiojamės Lietuvai ir kuriuos šiandien galime parodyti tik žodžiais, kada nors pasireikš realiomis priemonėmis.

Tad drąsos, draugai! Dabartinė jūsų kova, kaip ir didvyriškas lietuvių gynimasis nuo viduramžiais užplūdusių mongolų gaujų, — yra kova už laisvę ir kultūrą. Ji gali baigtis tik pergale.“

Britų laikraštis „Leicester M e r c u r y“ įsidėjo reportažą apie balčių mergaičių darbą britų sanatorijose ir jį pailiustravo nuotrauka. Tarp jų yra ir lietuvių. Laikraštis pažymi, kad jos yra labai geros darbininkės, vis dėlto ir valgo nemaža — „antras raundas“ joms visuomet reikalingas. Gyvena ištaiginguose kambariuose, naudojasi maudymosi baseinais, teniso aikštelėmis etc. Nors jos ir maža ką tepasakoja apie savo kraštų kančias, tačiau, laikraščio nuomone, yra „aišku, kad jos kenčia, nes žino, kad jų draugai ir pažįstami yra nelaimingi ir nėra saugūs. Nepaisydamos to, Erika, Rozina, Marija, Velta, Olga, Alina ir visos kitos aštuoniolikametės nusišypso fotografui, kai jis pasirodė. Petronėlė yra teisininkė, o dar viena mergaitė irgi studijavusi universitete ...“

Didžiulis amerikiečių žurnalas „Chicago Daily Tribūne“, rašydamas apie Lietuvą, pažymi, kad, jei šiandien ji nebelaisva, tai „yra auka europinių agresijų ir svyruojančios glostomosios JAV užsienio politikos.“ Respublikonas Illinois senatorius Brooks ta proga pabrėžia, kad Marshallis ir JAV ambasadorius Maskvoj Bedell Smith „turi kietai ginti ameriekiečių idealus ir baigti glostymą.“ Senatoriaus paskelbtomis žiniomis „Sovietų okupuotoj Lietuvoj mažiausia 200.000 žmonių jau nužudyta, deportuota arba kaip priverstiniai darbininkai skursta žiaurioje rusų valdžioje.“

Garsus norvegų poetas A r n u 1 f Overland, anksčiau buvęs beveik raudonas ir kalintas vokiečių koncentracijos stovyklose, arčiau pažinęs bolševikus, dabar, kaip praneša jų spauda, važinėja po skandinavų kraštus skaitydamas apie tikrąją demokratiją ir bolševizmą paskaitas, nesigailėdamas kaltiesiems karčių tiesos žodžių. Kaltintojams prelegentas atkerta: ,,Mane visi smarkiai puola ir kritikuoja, kad aš darau lygiagretes tarp Hitlerio Vokietijos ir Stalino Rusijos, bet toji kritika prašauna pro šalį, nes ne aš stovėjau Raudonojoj aikštėje Maskovoj ir, griežiant „Horst Wessel“, priėmiau Ribbentropą.“ — „Didžiosios demokratijos pardavė Pabaltijį Rusijai už jos įnašą. O dabar kas ten dedasi? Moterų ir vaikų deportacijos, kon. stovyklos ir kitos panašios „demokratinės“ apraiškos vyksta ten kasdien ... Visa, kas Pabaltijy vyksta, yra ne kelias į socializmą, tai yra naujas fašizmo iškilimas.“

Amerikiečių „N. Y. Herald T'ribune“, rašydamas apie ginčus dėl tremtinių Maskvos konferencijoj, cituodamas dabartinio JAV karinės valdžios šefo Vokietijoje gen. L. Clay žodžius, pažymi, kad „prokuroras (p. Viškinskis) yra daugiau suinteresuotas bylą laimėti, negu objektyvūs bylos duomenys tatai leidžia padaryti.“ Į 221.525 DP skaičių vakarinėse zonose Višinskis įskaito ir Pabaltijo valstybių piliečius. Tačiau JA Valstybes, — sako gen. Clay, nelaiko Pabaltijo valstybių, absorbuotų Sov. Sąjungos, piliečių Sovietų piliečiais.

Bamberge leidžiamas vokiečių laikraštis „F r a n k i s c h e r T a g“ įsidėjo vyr. redaktoriaus A. H. Breyerio straipsnį, pavadintą „Displaced Persons“, kuriame, nurodęs visą eilę išvietintųjų adresu paleistų neteisingų priekaištų, kad jie esą spekuliantai, kriminalistai etc., rašo: „Trečiosios armijos štabas, surinkęs statistinius duomenis, konstatavo, kad pusę visų nusikaltimų, kuriais kaltinami DP, yra įvykdę vokiečiai. — Nereikia užmiršti, kad jų didžioji dalis pateko Vokietijon kaip darbo vergai. Jų tėvynės sunaikintos. Jie pergyveno visa, kas yra baisiausia, neteko šeimų ir namų. Jų laukia N dar neaiškesnė negu kitų ateitis. Gal mes jau turime užmiršti, ką Hitlerio Vokietija jiems yra padariusi? ...“

Švedų "Svenska Dagbladet“ įsidėjo platų straipsnį, kuriame rašo, kad „Pabaltijo valstybės negali būti pamirštos, nes jos liečia pasaulio sąžinės reikalą. Jei Latvija, Estija ir Lietuva turėtų būti atiduotos Rusijai, tai demokratijos principai gautų tokį smūgį, nuo kurio jie vargu kada beatsigautų. Rusai turi suprasti, kad jų priespaudos politika taip pat turės pagaliau baigtis katastrofa, nes jokia, net stipriausia diktatūra negali nuslopinti visam laikui moralinės jėgos, laisvės ir teisės sąvokos.“

Rusų „N ovoje Vremi a“, Molotovo organas, vertindamas Amerikos planus, rašo, kad Amerika siekianti užvaldyti pasaulį. Šitokių planų didysis įkvėpėjas esąs Popiežius. Tokius planus Popiežius paruošęs su Trumano asmeniniu atstovu prie Šv. Sosto Tayloru. Trumanas buvęs pakviestas ir sutikęs būti tokio plano realizatorium. Tas planas numatęs įvesti pasaulyje Amerikos ir kapitalizmo hegemoniją ir esąs nukreiptas prieš Sov. Sąjungą ir žmoniškumą. Sov. Sąjungai susilpninti pirmoj eilėj numatoma suartinti lotynų pasaulį — Ispaniją, Italiją ir Prancūziją. Šie katalikų kraštai būtų pagrindinė bazė prieš Sov. Sąjungą.

Vatikanas esąs aiškus federacinės Vokietijos santvarkos šalininkas. Popiežiaus ir Tayloru plane numatyta, kad, sutvarkius federaciniais pagrindais Vokietiją, kat. Bavarija suartės su Austrija, o į tą sąjungą dėsis Čekoslovakija, Vengrija, kat. Jugoslavijos dalis ir kiti kraštai. Tai būtų antra sąjunga prieš Sov. Sąjungą. Dar toliau Popiežius numatęs iš Sov. Sąjungos draugystės išplėšti katalikišką Lenkiją, kuri su gretimais katalikų kraštais sudarytų trečią grandį Sov. Sąjungai apsupti. Molotovo organas tvirtina, kad juodojo internacionalo ir Trumano reakcinis planas nepavyko, nes Sov. Sąjunga per 30 metų išmokusi budėti ir reakcionierių planus iššifruoti.

Stokholme leidžiamas latvių laikraštis „Latvių Žinios“ 177 rašo: „1946 m. Vorkutos koncentracijos stovykloje buvo jau 95.000 lietuvių, 60.000 latvių ir 50.000 estų. Pirmosios rusų okupacijos metu buvo deportuota per 40.000 lietuvių; rusams užplūstant Lietuvą, iš jos pasitraukė 250.000 lietuvių, tačiau ne visi jie pasiekė Vak. Europą. Vokietijos kone. stovyklose buvo kankinama per 3.000 lietuvių“.

Prancūzų rašytojas Henri d e C h a m b o n paskelbė dar vieną savo knygą apie Babaltijo valstybes, pavadintą, „Baltijos tautų tragedija“ Knyga gausiai dokumentuota ir vykusiai pavaizduoja dabartinę ten padėtį. Pabaigoj autorius, cituodamas Prancūzų himną, ypač jaudinančiai apeliuoja į prancūzų tautą: „Ar liksite kurti ir nebyliai jūs palikuonys Didžiosios Armijos karių, kurie pirmieji norėjo suteikti šitoms tautoms laisvę; anūkai tų 1830 ir 1848 m. vyrų, kurie po visą Europą paskleidė tautinės nepriklausomybės ir žmonių brolybės idėjas; 1914 m. kariai,, kurie kovojote dėl visų pavergtų tautų išvadavimo ir kurie savo pergale patikrinote Pabaltijo valstybių nepriklausomą gyvenimą; Prancūzijos partizanai, kurie juk esate solidarus su jūsų broliais lietuviais, latviais ir estais, nes jie kovoja dėl tikslo ir idealo, kurie buvo ir turi palikti visam laikui jūsų?“ Apie tą knygą, šiltai atsiliepė ir prancūzų spauda.

Švedų spaudoj dažnai pasirodo apie Lietuvą palankių sfraipsnia. Iš paskiausiai įdėtų švedų laikraščiuose „D a g e n s N y h e t e r“ ir „A ftonbladet“ pranešimų matyti, kad esą žuvę Lietuvoj 9.000 partizanų ir apie 100.000 lietuvių deportuota į Rusiją. „Dagens Nyheter“ žiniomis, norint išgauti informacijų ir užmegsti kontaktą su pasipriešinimo sąjūdžio vadovybe buvę parašiutais nuleisti rusų agentai su anglų ir amerikiečių karių uniformomis.