MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
M i r t y s. — Australijoj, Adelaidėj kovo 19 mirė Jurgis Arminas (anksčiau Glušauskas), baigdamas 61-sius metus. Pirmuoju bolševikme-iu paskirtas miškų pramonės komisaru, palaikė ryšį su antisovieti-ne rezistencija. 1948 emigravęs į Australiją, ten įsteigė ir redagavo pirmąjį lietuvišką laikraštį "Australijos lietuvį" (1948.IX. - 1956.V). Pastaraisiais metais redagavo rotatorines "Adelaidės lietuvių žinias". Buvo ėmęsis ir leidėjo darbo. Tarp kitų dalykų jis išleido ir specialiai užsakytą P. Andriušio knygą "Sudiev, kvietkeli".

— Toronte kovo 25 mirė Stepas Kairys, vos sulaukęs 54 amžiaus metų (gimė 1916.III.2). 1939 baigęs Vytauto D. un-to medicinos fakultete farmacijos skyrių, buvo paliktas asistentu, 1942 perkeltas į Vilniaus un-tą, 1943 pakeltas adjunktu ir paskirtas farmacijos katedros vedėju. Dėstė farmacinę chemiją. Vokietijoj pora metų profesoriavo Pabaltijo un-te. 1948 emigravęs į Kanadą, dirbo kaip tyrimų chemikas. Buvo iš skautų veikėjų, 1937-38 vadovavo korporacijai "Vytis" ir ją 1948 atkūrė Pabaltijo un-te. Nuo 1951 seseris metus redagavo "Skautų aidą" ir 1952-58 buvo Lietuvos skautų brolijos vyriausias skautininkas, vėliau LSS tarybos narys, o šiemet buvo išrinktas garbės teismo nariu. Taip pat reiškėsi ir Kanados lietuvių bendruomenėj (LB krašto valdybos vicepirmininkas).

— Kovo 23 mirė rašytojas Kazys Plačenis, autorius romano apie A. Strazdą "Pulkim ant kelių". Buvo gimęs 1908. Mirė Klaipėdoj.

— Kaune balandžio 3 mirė Karolis Vairas - Račkauskas, eidamas 88-uosius metus. Reikšmingi jo nuopelnai kaip vertėjo: išvertė arti šimto įvairių knygų, tarp jų Longfellow "Hiavatos giesmę", eilę G. H. Well-so, T. Dreiserio ir kt. raštų.

S u k a k t y s. — 75 metu IV.1 atšventė agronomas Alpas Gilvydis. Nepriklausomybės metais jis buvo ilgametis Panevėžio apskrities agronomas, o nuo 1937 Lietūkio direktorius. Paskutiniojo seimo vicepirmininkas. Veikė ūkinėse ir visuomeninėse organizacijose. JAV apsigyvenęs Detroite, taip pat visuomeniškai reiškėsi, pirmininkavo Detroito liet. kultūros klubui ir kt. ALT sąjungos vietinis skyrius V. 3 surengė viešą jo sukakties paminėjimą.

— 70 metų IV.16 sulaukė dailininkas Juozas Pautienius. Kauno meno mokyklą jis baigė 1924, vėliau mokytojavo ir dirbo reporteriu. 20 metų nutolęs nuo dailininko darbo, grįžo j jį jau Vokietijoj, kur pirmąsias parodas surengė 1948-49. Atvykęs j JAV, toliau tęsė kūrybinį darbą, dalyvavo daugely amerikiečių ir lietuvių dailės parodų, savo individualines parodas surengė visose didesnėse JAV ir Kanados lietuvių kolonijose. Laimėjęs premijų amerikiečių parodose, dalyvavo Čikagos meno instituto parodoj 1957 ir O-mahos Joslyn meno muziejaus parodoj 1959. Išvystęs tapybinio peilio (špachtelio) techniką, savo kūrybine linkme jis atstovauja impresionizmui. Daugiausia pasireiškė kaip peizažistas.

— 60 metų III.19 sulaukė aktorius Juozas Palubinskas. 1933 baigęs režisieriaus A. Olekos - Žilinsko vadovaujamą dramos studiją, tais pačiais metais jis debiutavo Jaunųjų Teatro statytoj "Dėdės Tomo lūšnelėj". 1934 buvo pakviestas j Kauno valstybini dramos teatrą, vėliau trejetą metų dirbo Klaipėdoj, o 1940-44 — Vilniaus valstybiniame dramos teatre. Buvo tarp pačių iškiliųjų savo kartos aktorių. Sukūrė apie 100 įvairių vaidmenų. Ypač pasižymėjo Bevardžio vaidmeniu K. Inčiūros pjesėj "Vincas Kudirka", Brando vaidmeniu Heijermanso "Viltyje" ir dr. Ranko vaidmeniu Ibseno "Noroj". A. Gustaičio žodžiais LE, "čia. aiškiausiai atsispindėjo jo sugebėjimas įsigilinti j sudėtingus charakterius, gyvas meninės tiesos pajutimas ir meistriškas išgyvenimas scenoje". Vokietijoje jis buvo Augsburgo lietuvių dramos teatro meninis vadovas, režisierius ir aktorius. Su šiuo dramos sambūriu pastatė eilę dramos veikalų: Vincą Kudirką, Mokyklos draugus, Pirmą skambutį ir kt. JAV apsigyveno Bal-timorėj. čia lietuvių kolonija yra silpna, ir dėl to nebebuvo galimybes nė mėgėjinį dramos sambūri sutelkti.

— 60 metų III 19 sulaukė ir mokytojas Juozas Plačas. Nesitenkindamas tik mokytojo darbu Čikagos lituanistinėse mokyklose, jis pasireiškė ir kaip vadovėlių autorius: VIII skyriui parengė "Gintarą" (1961) ir III skyriui — "Tėviškės sodybą" (1936). Didžiai vertintinas ir jo darbas, nuo 1951 rudens atsidėjusiai "Drauge" redaguojant vaikų skyrių "Tėvynės žvaigždutė".

— 60 metų 111.23 atšventė prof. dr. Bronius Kasias (Kazlauskas). Teisės mokslus jis baigė Vytauto D. un-te 1935, o toliau specializavosi tarptautinėj teisėj ir politiniuose moksluose Strasburgo un-te. 1939 gavo daktaro laipsnį, parašęs disertaciją apie Pabaltijo santarvę — "L'En-tente Baltique" (1939). Grįžęs po studijų baigimo Lietuvon, iki sovietinės invazijos dirbo redaktoriumi Eltoj, o 1941-44 vyr. asistentu Vytauto D. un-to Filosofijos fakulteto sociologijos katedroje. JAV nuo 1949 profesoriauja Wilkes kolegijoje, Wil-kes-Barre, Pa. Tarptautinės teisės ir Rytų Europos klausimais paskelbė straipsnių įvairiuose užsienio žurnaluose, šiuo metu jis yra pasiėmęs redaguoti sovietų ir nacių sąmokslo prieš Lietuvą dokumentų rinkinį.

— 60 metų IV.23 sulaukė poetas Henrikas Radauskas. Jis debiutavo 1935 rinkiniu "Fontanas", iš karto užtikrinusiu jam pripažinimą. Po 15 metų išleido antrą poezijos rinkinį "Strėlė danguje" (1950). Trečiasis jo poezijos rinkinys "Žiemos daina" (1955) buvo atžymėtas Lietuvių rašytojų draugijos premija. Prieš pen-keris metus išėjo jo poezijos rinktinė "Eilėraščiai" (1965), kurią sudaro atrinktoji kūryba ir naujas rinkinys "žaibai ir vėjai". Henrikas Radauskas stovėjo nuošaliai nuo mūsų literatinių grupavimųsi, bet užtat itin plačiai gilinosi į užsienio literatūras, tiek slavų, tiek Vakarų. A. Vaičiulaičio žodžiais, "iš visų poetų, kurie buvo žinomi Lietuvoje, Henrikas Radauskas po karo iškilo į viršūnes strėlės staigumu ir taiklumu" (Lietuvių literatūra svetur, 41). Mūsų žurnale platėliau jo kūrybą buvo analizavusi V. Skrupskelytė (1967 nr. 5), recenzuodama jo rinktinę. Šiame numery spausdiname jo naujausių eilėraščių.

Mokslas. — Baltų tyrimo instituto (Baltisches Forschungsinsti-tut) Bonnoje vedėju naujai kadencijai išrinktas prof. Z. Ivinskis.

— Dr. A. Kabaila, nuo 1963 lektorius Sydney universitete, pakeltas, j profesorius. Jis pirmasis iš lietuvių pasiekė Australijoj profesoriaus rango. Dr. A. Kabailos specialybe — statybos inžinerija.

— Prof. A. J. Greimas balandžio mėnesį buvo išvykęs paskaitoms į Italiją: Palerme vadovavo tarptautiniam mitologų ir folklorininkų simpoziumui, o vėliau skaitė paskaitas Pizoj.

— Inž. G. P. Kurpis kaip pranešimo koautorius dalyvavo tarptautiniame submilimetrinių elektromagnetinių bangų simpoziume Brookly-no Politechnikos institute 111.31 -IV.2.

— Montessori draugijos tarptautiniame suvažiavime Vašingtone IV.1-2 dalyvavo J. Juknevičienė.

Rašytojuose
. — 1969 m. grožinės literatūros veikalams vertinti Lietuvių rašytojų draugijos jury komisija sudaryta Los Angeles: A. Rūta, B. Brazdžionis, Alf. Gricius, J. Tininis ir Pr. Visvydas. Leidėjai prašomi savo išleistų knygų po 5 egzempliorius tuojau siųsti šiuo adresu: LRD Jury komisija, 4364 Sun-set Blvd., Hollywood, Calif. 90029.

— Čikagoj III.22 vyko "Draugo" romano 19-tosios premijos įteikimas. Premiją laimėjusio romano "Rugsėjo šeštadienis" autore B. Pūkelevičiūtė nedalyvavo. Iš jos kūrybos paskaitė K. Baltrušaitytė. Jury komisijos pirmininkas A. Kairys savo kalboj kritikavo kritikus ir dėstė, kad "kūryba yra nuolatinė kančia, kova su viskuo ir visais".

— Rochesteryje III.14 literatūros vakaras buvo skirtas Ant. Vaičiulaičiui. Iš savo kūrybos jis paskaitė eilėraščių ir novelę "Vyskupo tėvas", o taip pat papasakojo iš savo kūrybinės patirties ir santykių su Maironiu, Milašiumi, Krėve. Tai pastaraisiais metais šeštasis toks vienam rašytojui skirtas literatūros vakaras šioj kolonijoj.

— Čikagoj IV.12 J. Tumo-Vaižganto 100 m. gimimo minėjime kalbėjo prof. A. Augustinavičienė, kun. Pr. Garšva ir prof. A. Ramūnas.

T e a t r a s. — Antro kaimo spektakliai Čikagoje vyko 111.14-15 ir 20-21. Programoj buvo per 40 smulkių dalykėlių. St. Meringis "Drauge" (1970.1 V.4) teigiamai išskiria K. Almeno "Kelionę j praeitį" ir A. Landsbergio "žilos senovės bytniką". Kitus tekstus daugiausia parengė A. T. Antanaitis, šį kolektyvą pernai atgaivinęs. Iš senųjų kolektyvo narių išliko R. Stakauskas ir R. Cinką, kiti nauji — E. Kavaliūnaitė, L. Koklytė, J. Jakštytė, V. Marčiukai-tis, R. Vasiukevičius. St. Meringio vertinimu, daugiausia ši satyrinio teatro bandymą dusina repertuaro stoka, dėl ko tenka verstis "nieka-niekiais".

— Adelaidėje 111.21 vietinis Vaidilos teatras pakartotinai vaidino Putino dramą Valdovas, o taip pat su šia drama Velykų metu gastroliavo Melbourne, kur vyko Australijos LB surengtos lietuvybės išlikimo studijų dienos.

M u z i k a. — Čikagos Loyolos universiteto koplyčioj III.22 buvo pirmą kartą atlikta Br. Markaičio oratorija "100 Suns" (teksto autorius — jėzuitas B. Akers). Oratorija buvo užsakyta Loyolos universiteto paminėti įsikūrimo šimtmečiui. Kantatos premjerai dirigavo pats kompozitorius. Ją atliko studentų choras su simfoniniu orkestru, solistų partijas dainavo sopranas D. Stan-kaityte, mezzo sopranas D. Mastie-nė, baritonas A. Brazis ir amerikietis tenoras Wahman (pavadavęs St. Barą, nespėjusį grįžti iš Australijos). A. Stephens paruoštame studenčių nonete taip pat dalyvavo 3 lietuvaitės. Į oratoriją buvo įjungti ir 2 išraiškos šokiai, kurių atlikėjoms kostiumus suprojektavo Br. Ja-meikienė. Sceną dekoravo dail. A. Valeška.

Stasio Baro koncertinė kelionė Australijoj sėkmingai baigėsi. Po pirmojo koncerto Adelaidėj (II. 28) susirgęs, pasveiko ir visus numatytuosius koncertus (nors ir vėlesne data) atliko: III.ll Melbourne, 111.13 Sydney ir 111.15 Canberroj. Drauge koncertavo vietinė solistė lyrinis sopranas Genovaitė Vasiliauskienė, padainavusi liaudies dainų ir arijų. Abu drauge atliko Mikaelos ir Don Chozės duetą "Carmen" operoj.

Lilija Šukytė Metropolitano operoj 111.31 ir IV.2 dainavo "Traviatos" pagrindinį Violetos vaidmenį. Čikagoj IV.5 buvo surengtas jos rečitalis Orchestra Hali. Programa buvo panaši, kaip pereito rudens koncertuose Atlanto pakraštyje (Mozarto, Schuberto ir R. Strausso dainos, mūsų kompozitorių Gruodžio ir Banaičio apipavidalintas K. Binkio gėlių ciklas, eilė liaudies dainų). Čikagos dienraščių (Chicago Tribūne, Chica-go Daily News, Chicago Today) muzikos kritikai (Linda Winer, B. Ja-cobson, K. Sanson) solistę vertino entuziastiškomis recenzijomis, sugestionuodami, kad vėl būtų progos ją Čikago užgirsti.

— Gavėnios metu surengta eilė religinės muzikos koncertų.
Bostono šv. Petro liet. parapijos choras, vadovaujamas J. Kačinsko, religinį koncertą surengė 111.15 ir jame iš stambesnių dalykų atliko G. Verdi "Stabat Mater". Be to, koncerto programoj buvo solistas St. Liepas, V. Vasyliūnas (vargonais pagrojo F. Mendelssohno - Bartholdy sonatą nr. 6 in D minor) ir Berk-lee muzikos mokyklos varinių instrumentų ansamblis.

Brooklyno Apreiškimo parapijos bažnyčioj 111.22 ir Elizabetho lietuvių parapijos bažnyčioj III.21 religinį koncertą bendrai surengė šių parapijų chorai, vadovaujami savo vadovų Alg. Kačanausko ir V. Mamai-čio. Tarp kitų dalykų buvo atliktos ištraukos iš Th. Dubois oratorijos "Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai" ir iš Č. Sasnausko "Reąuiem". Kaip solistai talkino Louise Senken ir St. Citvaras.

Providence, R. I., lietuvių parapijoj religinį koncertą III.8 surengė jos klebonas kun. V. Martinkus. Programą atliko sol. St. Daugėlienė, smuikininkas Iz. Vasyliūnas ir vargonais V. Vasyliūnas.

Cicero liet. parapijos bažnyčioj III.22 religinį koncertą surengė vietos LB apylinkės valdyba, programai pakvietusi Marąuette Parko liet. parapijos chorą, vadovaujamą VI. Baltrušaičio, atlikti č. Sasnausko "Reąuiem".

Čikagos liet. evangelikų liuteronų Tėviškės bažnyčioj III.22 buvo sureng tas giesmių vakaras. Be įvairios kitos programos, buvo atliktos F. Schuberto G-dur mišios.

New Yorko Operetės moterų choro metinis koncertas įvyko IV. 11. Programoj buvo M. Cibo vadovaujamas moterų choras, aktorius L. Barauskas ir kompozitorius D. Lapinskas.

— Pianistė R. Apeikytė surengė savo rečitalį Los Angeles Immacu-late Heart kolegijoj 111.14. Buvo atlikti J. Gruodžio, Bacho, Beethoveno, Chopino ir Ravelio kūriniai.

— D. Lapinsko Ainių dainas A. Stempužienė dainavo Čikagos De Paul universiteto surengtame Moderniosios muzikos pavasario festivalyje IV.8.

— Montrealietė solistė Gina Čapkauskienė -Butkutė atliko koncertinę programą "Draugo" romano konkurso premijos įteikimo parengime Čikagoj 111.22.
— Solistai Violeta čižauskaitė -Balčiūnienė ir Stasys čitvaras bendriems koncertams buvo pakviesti į Filadelfiją IV.4 ir į Bostoną IV.12.

D a i l ė. — Adomo Galdiko pomirtinė tapybos darbų paroda Čiurlionio galerijoj Čikagoj surengta IV. 11-18. Rūpinamasi ir jo monografijos išleidimu. M. Galdikienės prašomas, monografijos leidimo reikalus tvarkyti apsiėmė T. L. Andriekus, talkinamas dailininkų V. Vizgirdos, A. Kašubienės ir T. Valiaus. Jie visi 11.28 - III.l susirinkę New Yorke Galdiko namuose suklasifikavo velionio kūrinius ir aptarė monografijos, leisimos anglų kalba, pobūdį, autorių, leidėją ir kt.

R. Viesulas drauge su kitais trimis amerikiečių dailininkais dalyvavo Romoj III.5 JAV patalpose ati-darytoj parodoj. Buvo išstatęs 11 savo naujausių grafikos darbų.

— Čikagoj baptistų studentų centre vykusioj religinio meno parodoj IV.5-19 iš lietuvių dalyvavo Br. Jameikienė ir A. Valeška.

K. Varnelio tapybos darbų parodą surengė Čikagos Museum of Contemporary Art. Šis muziejus rengia šio meto dailėj pasižymėjusių dailininkų parodas. Paroda vyko III. 26 - V.10. Buvo išstatyti 25 kūriniai.

— Čikagoj Čiurlionio galerijoj III. 14-22 savo tapybos darbus rodė Vanda Balukiene-Kanytė. Tai jos antroji individualine paroda. Buvo eksponuoti 48 tapybos (aliejaus ir akri-lio) darbai, kurių vyraujanti tema buvo įvairiai traktuojama moters figūra.

— Bostone 111.14-15 buvo Alb. Elskaus tapybos darbų, piešinių ir vitražų nuotraukų paroda. Parodos atidaryme dailininkas išdėstė savo žvilgsnį į modernųjį meną, dėl jo skeptiškai pasisakydamas ir teigdamas, kad viltis slypi žmoguje. Jo darbų nuotraukomis iliustravome mūsų žurnalo pereitą numerį, o šiame numery duodame dail. V. Vizgirdos žodį apie jo kūrybą, tartą parodos atidaryme.

— Bostone 111.14-15 ir 21-22 savaitgaliais savo studijoj naujuosius skulptūros kūrinius rodė M. Balkuvienė. Tuo laiku savo studijas buvo atidarę 26 Bostono dailininkai, sudarą Studio Coalition (nuo pernai metų).

— Filadelfikoj Craftsmen 70 taikomosios dailės parodoj 111.6 - IV.19 su savo 24 dailiosios keramikos darbais dalyvavo P. Vaškys. Jis buvo tarp 30 kviestinių dailininkų (kitų per 100 dalyvavo "atvirajame skyriuje").

— Kanados dailininkų grafikų ir tapytojų parodoj Toronte rotušės bibliotekoj III.6 - 26 iš lietuvių dalyvavo T. Valius (piešęs ir katalogo viršelį) ir J. Račkus. Jiedu buvo ir vertintojų komisijoj.

Lietuvių foto archyvo surengtame foto nuotraukų konkurse I premiją laimėjo J. Prapuolenis, II — K. Daugėla ir III — V. Kaulius, SJ. spalvotų skaidrių konkurse I premiją laimėjo taip pat J. Prapuolenis, II —A. Jelionis, III —J. Sablaus-kas.

J a u n i m e. — Jaunimo žygio už tikėjimo laisvę komitetas 111.30 laišku kreipėsi į pop. Povilą, prašydami privačios audiencijos įteikti atitinkamai peticijai. Tas pats komitetas išspausdino Vilniaus vyskupijos 40 kunigų žinomojo laiško Kosyginui vertimą anglų kalba.

— Kovo mėnesį pagaliau išrinkta šiems mokslo metams nauja Lietuvių studentų sąjungos valdyba: V. Gatautis, T. Idzelytė, Ant. Kalvaitis, G. Lazdinis, T. Neimanaitė, R. Sir-vaitytė (visi iš Clevelando) ir A. Rimas (iš Čikagos). Visos sėkmės linkime naujajai valdybai, atgaivinant šią sąjungą po kelerių metų merdėjimo.

Audronė Kubiliūtė pakviesta JAV LB centro valdybos nare jaunimo reikalams.

— Tautinių šokių grupė Grandinėlė III.l šoko savajame Clevelande (per 1200 žiūrovų), gastroliavo Broo-klyne IV.4 ir Detroite IV.12. Birželio mėnesį Grandinėlė išvyksta gastrolėms į P. Ameriką.

— Čikagos lietuvaičių vokalinė grupė Aidutės dainavo Clevelande IV.4 ir Čikagoj IV.11.

— Hamiltono tautinių šokių grupė Gyvata ras savo dvidešimtmetį paminėjo IV.5 surengtu koncertu, kuriame, be 100 šokėjų, dalyvavo solistai V. Bendžiūtė ir Vc. Verikaitis. Ilgametė vedėja — G. Breichmanienė.

— Montrealyje IV.4 koncertavo vietinis jaunimo ansamblis Gintaras, dalyvaujant Toronto jaunimo sambūriui Birbynei. Toronte IV.26 bendrai koncertavo vietinė Birbynė su Londono, Ont., jaunimo ansambliu Baltija. Tai sveikintinas jaunimo bendravimas. Tačiau iš toliau sunku suprasti, kas privertė Toronte III.15 ne tik tą pačią dieną, bet ir tą pačią valandą abiejose parapijų salėse rengti atskiras jaunimo popietes. Tai nebe bendravimo, o skaldymosi apraiška.

Moksleivių ateitininkų sąjungos centro valdyba, pirmininkaujama Algio Puterio, kas mėnesį leidžia savo kuopoms aplinkraštį, kuriame ne tik duodamos bendrosios sąjungos žinios, bet ir pateikiama medžiagos atitinkamą mėnesį numatytajai temai. Pvz., sausio mėnesį buvo telkiamasi ekumeninei temai "Kad visa būtų viena", vasario mėnesį buvo keliami tautiniai klausimai: kas yra tauta, ką reiškia būti lietuviu ?

I š   v i s u r. — VLIKO veiklai planuoti komisija sudaryta Clevelande: pirm. J. Daugėla, vicepirm. S. La-niauskas, sekr. N. Kersnauskaitė, nariai A. Augustinavičienė, A. J. Ka-sulaitis, J. Krygeris, J. Mikonis, Pr. Razgaitis, J. Stempužis ir J. Virbalis.

— Bostono 111.21 kultūrinis subat-vakaris buvo skirtas paminėti Lietuvių Enciklopedijos baigimui ir Encyclopedia Lituanica I tomo išleidimui. Kalbėjo leidėjas J. Kapočius ir redaktorius S. Sužiedėlis.

Lietuvių Fondo 11.28 suvažiavime perrinkti 6 tarybos nariai, kurių kadencija buvo pasibaigusi, būtent dr. G. Dalukas, dr. A. Razma, dr. P. Kisielius, dr. J. Valaitis, H. Darąs ir V. Kutkus. Kontrolės komi-sijon išrinkti V. Kamantas, K. Grina ir J. Sadūnas.

Lietuvos Nepriklausomybės Fondo perrinkta valdyba: pirm. E. Če-kienė, J. Kiaunė, A. Senikas, S. Si-rusas ir L. Tamošaitis. Išsisėmus šio fondo išleistai knygai "Lithuania 700 years," ji pakartota nauju leidimu.

Vokietijos LB tarybos suvažiavime 11.27 - III.l išrinkta valdyba: pirm. inž. J. K. Valiūnas, vicepirm. ir sekr. kun. Br. Liubinas, ižd. J. Barasas.

Vysk. A. Deksnys sudarė Vakarų Europos lietuvių sielovados centrą: T. dr. Kl. Žalalis, OFM — ekonomas ir spaudos administratorius, kun. dr. P. Celiešius — krikščioniškos spaudos direktorius, kun. R. Krasauskas — religinės spaudos biuro sekretorius.

Ateitininkų gydytojų korporacijos Gajos nauja valdyba: pirm. J. Starkus, J. Meškauskienė, P. Rasu-tis, O. Garūnienė, Br. Valadka ir Aid. Rimkienė.
— LB New Jersey apygardos valdyba Elizabethe IV.ll surengė lietuviškos mokyklos dieną, kurioj atžymėti šeštadieninės mokyklos buvusieji ir esamieji mokytojai. Paskaitą skaitė A. Masionis.

Australijos LB krašto Kultūros taryba (pirm. J. Maksvytis) Melbour-ne Velykų metu surengė studijų dienas, kuriose diskutuota lietuvių ateities Australijoj, lituanistinio švietimo ir spaudos klausimai.

Padėka
Inž. P. Lelis (Toronto, Kanada), užsisakydamas mūsų žurnalą dviem metams, redakcijos reikalams paskyrė 30 dol. Nuoširdus dėkui.

ŠIO NUMERIO DAILININKĖS Dalia Ramanauskaitė - Jensen dailės studijas bakalauro laipsniu baigė Southern Connecticut kolegijoj ir porą metų dėstė meną Old Saybrook, Conn., vidurinėj mokykloj. Nuo 1956 dalyvavo daugely amerikiečių grupinių parodų, daugiausia Connecticut valstijoj ir New Yorke. Individualines parodas surengė N. Yorko Amel galerijoj 1964, 1965 ir 1966, New Britain amerikiečių meno muziejuj 1967. Pernai dalyvavo New Yorko Al-len Stone galerijos grupinėj parodoj. Būdingas jos domėjimasis mašinomis kaip technologinės civilizacijos simboliu.

Lijolė Židonytė dailės studijas baigė Yale universitete (B.F.A. 1958, M.F.A. 1960) ir dėsto meną Newing-ton, Conn., vidurinėj mokykloj. Yra dalyvavusi eilėj grupinių parodų amerikiečiuose (Bostono ir New Haveno meno festivaliuose ir kt.). Šiais metais dalyvavo bendrosiose lietuvių dailės parodose Čikagoj ir New Yorke; anksčiau yra dalyvavusi keliose kitose moterų parodose Nevv Yorke. Priešingai D. Ramanauskaitei, L. židonytės žvilgsnį traukia ne civilizacinis mašinų, o gyvasis gamtos pasaulis, kurį jai pirmiausia atstovauja gėlės ir kita augmenija.