ĮVYKIAI IR ŽMONĖS Spausdinti

Mirties slėnyje sudeginti 2.480 lietuvių


Netoli Veideno yra buv. Flossenburgo konc. stovykla, kur vad. Mirties slėnyje buvo sudeginta 2.480 lietuvių.
Iš viso ten yra žuvusios 73.696 aukos: rusų 26.430, lenkų 17.546, vokiečių 5964, prancūzų 4771, čekų 3784, žydų 3132, italų 3413, lietuvių 2480 etc., iš viso 18 tautybių žmonių. Lietuvių aukas sau norėjo pasisavinti sovietai, paskiau juos norėjo kai kas apskelbti Baltų piliečiais. Dabar jų sąrašai yra Dachau ir bus paskelbti, kai bus baigtos bylos.

Žuvusiems lietuviams tautinio paminklo projektą paruošė dipl. arch. A. Tylius. Tai bus keturkampis pliko granito blokas, kurio viršūnėje, primeną vilniškius bus trys kryžiai, o apčioj didelėmis raidėmis įrašas:

„Tėvynės garbę gindami, Įrašėm savo mirtimi Žmonijai laisvės testamentą.“


Parašas: „2.480 lietuvių kankinių“. Apačioj smulkesnis įrašas „Lietuviai tremtyje 1947“.

Žuvusiems lietuviams paminklinis antkapis yra lygiai prieš krematorijaus duris — su Vyčio reljefu ir įrašu: „Lithuania“, Toliau — parašas lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Čia nukankinta 2.480 lietuvių už gilia tėvynės meile, ir Lietuvos laisvę.“ Šalia lietuvių ankapio — anglų ir amerikiečių.

Koplytėlėj, pavadintoj „Kristus kalėjime“ vardu, yra septyni langai, kurių vienas papuošti tautiniais vitražais pavesta ir lietuviams, Vitražas viršuje vaizduos Aušros Vartų Dievo Motiną, o apačioje — įkomponuotą Vytį ir tautinę juostą.

Per Sekmines buvo su didelėmis iškilmėmis pašventinta koplytėlė ir su didelėmis iškilmėmis prisiminti visi nacių nužudytieji kacetininkai. Jose lietuviai tinkamai reprezentavosi. Ypač gražų įspūdį darė lietuvės tautiniais drabužiais. Koplytėlę pašventino asistuojamas rusų senelio vyskupo, pasakydamas 4 kalbomis pamokslus (anglų, prancūzų, lietuvių ir vokiečių) vysk. Padolskis. Savo žody pabrėžė, kad žus kiekvienas režimas, kuris eis prieš žmonių paskirtį ir paneigs Dievą. Iškilmės buvo transliuojamos per radiją. Jose dalyvavo aukšti amerikiečių karinės valdžios pareigūnai, Bavarų vyriausybės nariai, prancūzų, lenkų ir kt. ryšininkai, net trys sovietų karininkai, su savo dryžais drabužiais kacetininkai ir apsčiai kitų.

„Vėliau vysk. Podolskis pašventino tautybių paminklinius antkapius. Lietuvių antkapis buvo papuoštas 2 vainikais su įrašu: „A. a. žuvusiems dėl laisvės ir tėvynės. Lietuviai tremtiniai.“

Lietuvių Antinacinės Rezistencijos b. Politinių Kalinių Sąjunga, kurios atstovas prof. S t. Yla įėjo į komitetą, norėjo gauti teisę pasakyti kalbą, bet, jos negavusi, įteikė iškilmių komitetui ir spaudos atstovams preiškimą raštu, kurį pasirašė pirmininkas ir keturi buvę KZ polit. kaliniai.. Jame sako, kad lietuvių tauta turėjo pakelti didžiausias aukas. Žuvo geriausių mūsų tautos žmonių apie 21.000, o paliegusių kankinių yra apie 12.000. Jų visų vardu pareiškiama, kad kova dėl Lietuvos laisvės dar nėra baigta. Dabar žūva dešimteriopai ir net daugiau aukų už nacių aukas. Pati Apvaizda leido mums gyventi, kad savo dar neužgijusiomis žaizdomis nuolat žadintume pasaulio sąžinę, siekdami panaikinti netiesą, tironiją ir pavergimą.

Lietuviams skirtą urną su Flossenburgo stovykloje nukankintų lietuvių pelenais priėmė Weideno lietuvių tremtinių apylinkės atstovai. Ji tuoj „buvo pervežta b. Polit. Kalinių S-gos C. Valdybos būstinėn ir greičiausiai bus persiųsta į Ameriką, kad iš ten ją būtų galima vėliau pergabenti į Lietuvą.

Minimąjį Mirties Slėnį su kartuvėmis, šaudymo vieta etc. žada gausiai lankyti ekskursijos ir pavieniai asmenys, pagerbdami savo žuvusių tautiečių atminimą.

* Pirmą kartą po 1939 m. tarptautiniame kongrese, suruoštame Paryžiuje, Unesco salėse, šūkiu „Motina, žmonijos pažangos nešėja“, lygiai su kitų kraštų moterimis dalyvavo Lietuvos kai moterų atstovės p. B a č k i e n ė, Dr. V. Karvelien ė, ir p. N a v a k i e n ė. Kongreso garbės pirmininkė buvo p. Auriol ir p. Čiangkaiček. Į kongreso komitetą, kur garbės pirmininkė buvo p. Bidault, tarp kitų 28 kraštų atstovių Lietuvos atstove įėjo p. Bačkienė.

* Sorbonos amfiteatre už geriausias apie motiną parašytas įvairiomis kalbomis knygas buvo įteikti medaliai. Liet. Kat. Moterų pirmininkei p. Karvelienei buvo įteiktas medalis už Pečkauskaitės knygą „Sename D v a r e“. Lietuviškoji knyga gavo daugiausia už visas kitas balsų.

Kongreso dalyviai labai šiltai sutiko lietuvių atstovių pasirodymą su tautiniais drabužiais. Lietuvių moterų vardu p. Karvelienė pasirašė į Paryžiaus Hotel de Villa aukso knygą. Paskiau jos kartu su kitų kraštų atstovėmis buvo pristatytos Paryžiaus arkivyskupui kard. Suhard'ui. Apie minimąjį kongresą rašė visa žymesnioji prancūzų spauda.

* Amerikos lietuvių komunistų spauda išgarsino Justo Paleckio straipsnį apie dabartinę Lietuvos padėtį ir tremtinius, kuriuos jis ragina grįžti namo. Jau paskelbtas jam J. Kuosos-Aleksandriškio ir paruoštas kolektyvinis kitų atsakymas.

* Lietuvių knygos sukakčiai pažymėti lietuvių spaudos paroda buvo suruošta Augsburge ir Memingene ir dar platesnė ruošiama per lietuvių rašytojų suvažiavimą.

* Londone projektuojama steigti lietuvių sąjungą, Kuri atstovautų Anglijoj esantiems lietuviams ir padėtų dirbti Lietuvos pasiuntinybei.

* Anglų konservatorių atstovas p rof. S a v o r y nenuilstamai gina baltų reikalus britų parlamente, pažymėdamas, jog konservatoriai niekad nesutiks su darbo partijos pasirinktąja dėl Pabaltijo valstybių taktika.

* Didžiausias Amerikos dienraštis „Chicago Daily Tribūne“ paskelbė, kad Dr. K. Grinius įteikė p r e-z i d. T r u m a n u i laišką, reikalaudamas pašalinti iš Lietuvos Sovietus. Laiške smulkiai išskaičiuojami visi Sovietų brutalumo žygiai.

* Amerikoje lietuvių spauda plačiai paminėjo kun. Dr. K. Urbonavičiaus — jono Kmito 55 metų kunigystės sukaktį..

* Austrijoj, Karnteno provincijoj, kurią norima prijungti prie Jugoslavijos, gyvena apie 20 0 lietuvių. Jų centras yra Spital — Drau slovėnų lagery. Ten jų yra apie 100, kitas 100 išsiblaškė tarp ūkininkų ir fabrikų. Gyvenimas sunkus.

* Tremtinių įkurdinimo reikalais įvykusiame Augsburge pasitarime išklausyta svarbių pranešimų įkurdinimo reikalais ir išrinktas 5 asmenų komitetas, kuriam vadovauti pakviestas Dr. VI. Viliamas. Pasitarime konstatuota, kad toliau pasilikti Vokietijoj ir Austrijoj tremtinių masei yra nepageidaujama. Priimta tremtinių įkurdinimas D.Britanijoj. Klimatiniais sumetimais, nepriimtini tropikų kraštai. Komitetas kordinubs darbą ir teiks reikalingų informacijų.

Tikimasi, kad iš amerikiečių zonos tremtinių žymią dalį ar daugumą įsileis JAV. Į Angliją perkėlimas darbams vyksta toliau. Tačiau iš ten ateina ir pesimistiškesnių balsų. Į Belgiją, pirmiesiems ten neblogai įsikūrus, manoma, lietuvių išvyks iš viso apie 4.000.

* Šv. Tėvas Pijus XII priėmė priv. audiencijoj Vysk. V. Brizgį ir paprašė perduoti visiems lietuviams nuoširdžiausius linkėjimus ir apaštalinį palaiminimą...

* Amerikos lietuvių katalikų spauda duoda smulkesnių žinių apie sunkią Bažnyčios padėtį Lietuvoj. Bažnyčios apdėtos dideliais mokesčiais. Telšių vysk. Borisevičius su savo pavaduotoju vysk. Ramanausku buvo areštuoti dar 1946 m. Manoma, kad vysk. Borisevičius nuteistas mirti, nors jo naudai teisme liudijo jo išgelbėti vokiečių metu keli žydai. Vysk. Ramanauską areštavo pamaldų metu. Išvežti vysk. Matulionis ir jo generalvikaras, prel. Labukas, taip pat suimtas kun. V. Mieleška. Kauno vyskupijos valdyti išrinktas kan. J.Stankevičius.

* AP žiniomis, nuo pietinės Švedijos krantų buvo grąžinti 27 baltai, žydai, be leidimo atvykę į Švediją. Prieš juos išgabenant įvyko panašių scenų, kaip tada, kai švedai 100 baltų išdavė pernai Rusijai.

* Augsburge įvyko metinis inžinierių sąjungos suvažiavimas, kuriame svarstyta visa eilė statybos ir Lietuvos atkūrimo temų. Rudenį nutarta suruošti, konkursą namų apyvokos daiktų projektams ir pavyzdžiams paruošti.

* Hanau lietuvių stovykloje seniau lankėsi respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Stassenas, o gegužės 24 d. — Amerikos Raud. Kryžiaus pirmininkas Mr. B a s i l O' C o n n o r. Lietuviai svečią gražiai sutiko. Visų tautybių vardu kalbą pasakė D r. A. Gyįys.

* Tremties metams atsiminti yra išleistas specialus DP ženkliukas, papuoštas Gedimino stulpais.

* „Dirvos“ - žiniomis, nuo 1937 m. ligi šiol Amerikoje mirė 16.700 lietuvių.

* Jėzuitas misionierius tėvas J.Bružikas šiemet gegužės 20d. sulaukė 50 metų amžiaus jubiliejų. Sukaktuvininkas 5 metus buvo Jėzuitų gimnazijos Kaune direktorius, redagavo „Žvaigždę“, atliko arti 700 misijų ir kt.

* Anglų kard. Griffinas, kalbėdamas apie Pabaltijį, kaip praneša „I. Dr.“, pastebėjo: „Sov. Rusija užėmė Latviją. Estiją ir Lietuvą, ir iš Atlanto chartos pagrindų buvo pasityčiota. Derėtų pagaliau baigti su kompromisais.“

* Airių dienraštis „Irish Independent“ išspausdino ilgą straipsnį apie Lietuvą ir dabar Airijoj gyvenantį min. K. Škirpą, iš kur jis nori vykti į Ameriką. Dabar jis tvarko savo atsiminimus, kurių dalis pasirodys minimajame dienrašty. Airiai lietuviams labai atjaučia.

* Amerikos lietuvė p. V. Keri-šiene davė gražų veiklos pavyzdį, pasiųsdama į Vokietiją tremtiniams kas mėnuo iki 50 maisto siuntinukų. Ji pati viena jau yra išrūpinusi 15 afidavitų. Ponia Laurinavičienė, kuri Ameriką pasiekė jau karui prasidėjus, išsiuntė tremtiniams per 30 pakietėlių.

* Pabaltijo Moterų Taryba paskelbė į viso pasaulio moteris atsišaukimą, pranešdama, kad birželio 15-ji yra Baltijos kraštų rimties ir susitelkimo diena.

* Lietuvių Danijoj yra apie 1.000 žmonių. Dabar jų padėtis, panašiai, kaip kad Austrijoj ir Italijoj, taip pat pablogėjo.

* Amerikoje rūpinamasi Amerikos trumpų bangų radio transliacijomis ir į Lietuvą. Valst. Departamentas pažadėjo inž. Labanauskui tokį galimumą išstudijuoti.

* P r e z. T r u m anas Vašingtono klebonui lietuviui kun. Giedrai atsiuntė laišką, pritardamas jo minčiai kiekvieną D. Penktadienį skirti 3 valandas Kristaus kančios mąstymui ir dvasiniam susitelkimui.

*Čikago veikianti Amerikos rašytojų moterų ir žurnalisčių draugija pakvietė veikėją P. Daudžvardienę skaityti paskaitą apie Lietuvą ir supažindinti ją su dabartine Lietuvos padėtimi. Amerikietės pasižadėjo kuo galėdamos remti Lietuvos byla, kad ji vėl atgautų nepriklausomybę.. * Pradėjus imtis prieš Amerikos komunistus griežtesnių priemonių, tarp Amerikos lietuvių komunistų, kurie ten, iš šalies remiami, yra gana stiprūs, kilo panika — rečiau lanko susirinkimus, nenori viešai rodytis etc.