MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
— Steigiamojo seimo 50 metų sukakties proga buvusieji jo atstovai V.15 paskelbė pareiškimą, skatinantį laisvojo pasaulio lietuvius budėti, kad sovietų agresijos veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų tarptautinių institucijų pripažinti teisėtais, ir reikalauti, kad SSRS pasitrauktų iš okupuotos Lietuvos ir kitų sovietų užimtų kraštų. Pareiškimą pasirašė krikščionių demokratų bloko atstovai EI. Draugelis, M.Galdikiene, M. Krupavičius ir A. Milčius, socialdemokratas J. Pakal-ka ir valstiečiai liaudininkai J. Pronskus ir K. Škirpa. VLIKas paragino visuomenę didesnėse kolonijose surengti Steigiamojo seimo minėjimus. Pirmasis minėjimas surengtas Filadelfijoj V.17 (V. Vaitiekūno jame skaityta paskaita bus išspausdinta kitame žurnalo numeryje). Atitinkamą atsišaukimą paskelbė ir PLB Valdyba.

— Visose didesnėse kolonijose vyko 1941 birželio trėmimų ir sukilimo minėjimai. Čikagoj Shera-ton viešbutyje VI.13-20 rengiama lietuvių tautos genocido paroda, kurią sudaro 29 didelio formato skydai su 686 dokumentinėmis nuotraukomis. Parodos iniciatorius ir meninis apipavidalintojas — dail. Z. Kolba. Daugiausia jam talkino A. Va-lėnas. Parodos ruošimas buvo pradėtas prieš 10 metų, bet vėliau susi-trukdė. Parodai ruošti 1967 buvo sudarytas komitetas: pirm. J. Jasaitis, nariai — J. Bertašius, Z. Kolba, L. Prapuolenis, J. Skorubskas, A. Valėnas ir prof. Ad. Varnas. Paruošimas kainavo per 12.000 dol. Kadangi parodos ruošimą finansavo ALTas, tai jam šią parodą komitetas ir perleido pilnon nuosavybėn.

— Lietuvių fondo tarybos posėdy V.3 jos pirmininku ketvirtai kadencijai perrinktas dr. G. Balukas. Fondo iniciatoriui, organizatoriui, tarybos ir vėliau valdybos pirmininkui dr. A. Razmai atsisakius kandidatuoti, nauju Lietuvių fondo valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas dr. K. Ambrozaitis. Pastaruoju metu Lietuvių fondas susilaukė savo istorijoje didžiausios aukos — Jonas Krukonis (gimęs 1894 Merkinės vis., atvykęs į JAV 1913 ir nuo 1935 gyvenąs Patersone, N. J.) savo milijoninį palikimą 1969.XII.18 testamentu užrašė Lietuvių fondui.
S u v a ž i a v i m a i — Vokietijos ateitininkų visos trys sąjungos (moksleivių, studentų ir sendraugių) Bad VVorishofene V.16-18 surengė ateitininkijos 60 metų sukakties jubiliejinį suvažiavimą. Istoriškai ateitininkijos kelią apžvelgė piof. Z. Ivinskis, ateities perspektyvas diskutavo dr. J. Norkaičio vadovaujamas simpoziumas (moksleiviams simpoziume atstovavo R. Palavinskas, studentams — V. Bartusevičius, sendraugiams — kun. A. Rubikas). V.17 mišias laikė ir pamokslą sakė vysk. A. Deksnys.

— Toronte V.30 - 31 vyko Pasaulio ir Amerikos liet. inžinierių ir architektų sąjungų suvažiavimas (PLIAS pirm. — J. V. Danys,. (ALIAS pirm. — dr. S. J. Matas).. Skaitytos 5 mokslinės paskaitos. Dr.. V. Klemas (vadovaująs General Electric Co. optikos ir paviršiaus fizikos: laboratorijai ir lektoriaująs Pensilvanijos valst. un-te) skaitė apie erdvių, technologijos pritaikymą medicinos, problemoms. Dr. V. Fidleris (Atomic: Energy of Canada Ltd. tyrimų mokslinis bendradarbis) svarstė technikos ateities problemas metalurgo akimis, o M. Pakštys (General Dynamicsr Corp. smūgių ir vibracijos tyrinėjimų skyriaus viršininkas) nagrinėjo vandenynų inžinerijos ateities perspektyvas. Automobilio saugumo klausimu kalbėjo S. Eačkitis (JAV susisiekimo departamento struktūrines mechanikos skyriaus viršininkas). Architektūros aktualiuosius klausimus gvildeno J. Okunis. Inžinieriaus ir architekto vaidmuo lietuvių visuomenėj svarstytas simpoziume, kuriame dalyvavo H. Bankaitis, J. V. Danys, B. Nainys, J. P. Nasvytis ir pedagogas A. Rinkūnas. Suvažiavimo metu vyko dvi parodos — lietuviškų vasarnamių projektų ir mokslinių darbų. Vasarnamių projektų konkurse I premija paskirta E. Arbui, II — dr. A. Kulpai-Kulpavičiui, III — J. Okuniui. Suvažiavime išrinkta nauja ALIAS valdyba: pirm. V. Vidugiris, vicepirm. E. Arbas, sekr. 2. Brinkienė, ižd. E. Vilkas, nariai A. Juodikis ir Br. Galinis.

M i r t y s. — Australijoj, Melbour-ne V.3 mirė mokytojas Antanas Krausas, baigdamas 65-sius amžiaus metus. 1930 baigęs Vytauto D. imtą, pedagoginį darbą ilgiausiai dirbo Šiaulių berniukų gimnazijoj, ėjo inspektoriaus, o Skuode 1937 - 39 ir direktoriaus pareigas. Plačiai reiškėsi visuomenine veikla, daugiausia — skautuose. Australijoj vadovavo LB Kultūros tarybos lituanistinio švietimo sekcijai. Kaip Australijos lietuvių atstovas 1968 dalyvavo PLB seime New Yorke ir eilėj kolonijų skaitė paskaitas apie Vydūną, kurio sekėju jis buvo nuo moksleivio dienų. Rūpinosi Vydūno raštų išleidimu, bet mirtis nebeleido šį užmojį ištesėti. Bendradarbiavo daugely laikraščių, redagavo Vokietijoj atgaivintą "Skautų aidą" (1946 - 48), parengė ir suredagavo keliolika skautiškų ir kt. leidinių.

— Linden, N. J., V.6. mirė Salomėja Staniulytė - Čerienė - Mulks, baigdama 71-sius metus. Lankiusi Čikagos muzikos konservatoriją (1911-17), reiškėsi kaip chorų vedėja ir koncertų solistė. Buvo ir pati sukūrusi dainų. Parengtas didesnis dainų rinkinys liko nespėtas išleisti. 1929 išvykusi Lietuvon, grįžo į JAV, užėjus sovietams, ir keletą metų dirbo BALPo centre. Lindeno lietuvių kolonijoj buvo judri visuomenininke.

— Vilniuj V.9 mirė lituanistė Elzbieta Mikalauskaitė. Buvo gimusi 1899.VII.13 Lazdijų apylinkėj. 1933 baigė Vytauto D. un-to teol. - filosofijos fakultetą ir vėliau, 1937 -39, studijas gilino Berlyno, Leipcigo ir Hamburgo un-tuose, kur studijavo pas M. Vasmerį, J. Geruli ir kt. Lietuvių kalbos žodyno redakcijoj dirbo 1931-33 ir vėl 1939-44. Pedagoginį darbą 1934 - 37 dirbo Biržų ir Alytaus gimnazijose, o nuo 1944 rudens Vilniaus Pedagoginiam institute. 1960 buvo pakelta docente. Dėstė fonetiką ir istorinę lietuvių kalbos gramatiką. Iš jos mokslinių darbų svarbiausias yra gimtosios pietvakarių dzūkų tarmės tyrinėjimas, kurio dalis (apie kirčio ir priegaidės kaitą) išspausdinta Mokslų akademijos serijiniame leidinyje "Lietuvių kalbotyros klausimai" (I, 1957). Ji buvo viena studenčių ateitininkių draugovės "Birutės" kūrėjų.

— Šveicarijoje, Zūriche, V.22 mirė prof. Konstantinas Regelis, eidamas 80-sius amžiaus metus. Kilęs iš Rusijoj įsikūrusios šveicarų šeimos, gimė ir baigė mokslus (1912) Petrapilyje. 1921 įgijęs daktaro laipsnį Wūrzburgo un-te, jis buvo 1922 pakviestas į besikuriantį Lietuvos un-tą ordinariniu profesoriumi ir dirbo jame iki sovietinės okupacijos, vadovaudamas botanikos katedrai ir 1923 suorganizuotam botanikos sodui. Iš savosios augalų sistematikos specialybės paskelbė vadovėlį (1934 ir 1936) ir dviejų tomų veikalų "Augalų sistematika" (I 1935, II 1941). Specialasniais Lietuvos augalijos klausimais paskelbė mokslinių straipsnių mūsų ir užsienio žurnaluose.

— Klaipėdoj V.28 mirė žurnalistas Antanas Bružas, sulaukęs 77 metų amžiaus. Lietuviškosios spaudos istorijon jis įrašė savo vardą 1927 įsteigtu ir redaguotu savaitraščiu "Mūsų rytojaus", kuris praskynė periodinei spaudai kelią į kaimo plačiąsias mases.

— Lietuvoj gegužės mėn. pabaigoj mirė mokytojas Juozas Lazauskas, sulaukęs 78 metų amžiaus. Mokytojo darbiį jis dirbo nuo Veiverių mokytojų seminarijos baigimo 1911 iki pasitraukimo pensijon 1952 (tik 1946-50 mokyklą buvo pakeitęs leidykla). Siekdamas aukštesnio mokslo, pradėjo filosofijos studijas ir jas baigė 1942 Vilniaus un-te. Pradž'os mokyklai parengė lietuvių kalbos gramatiką, elementorių ir kitų leidinių. Ideologinių leidinių išspausdino du: "Principinės liaudininkų ideologijos idėjos" (1932 ir 1934) ir "šis tas apie pasaulėžiūros sroves ir sūkurius" (1938).

S u k a k t y s. 75 amžiaus sukaktį V.21 atšventė dr. Balys Matulionis. 1919 gale baigęs Petrapilio karo medicinos akademiją, tuoj grįžo Lietuvon ir dirbo karo gydytoju ligi sovietinės okupacijos 1940. 1933 - 40 tvarkė LRK Birštono kurortą. 1941-44 eidamas vyr. sveikatos valdybos valdytojo pareigas, gynė lietuviškuosius reikalus nuo nacių įvairiopo kėsinimosi. Visuomeniškai reiškėsi
"Fraternitas Lithuanica" korporacijoj, valstiečiuose liaudininkuose, JAV tris kadencijas buvo LB taryboj. "Medicinos" žurnale paskelbė eilę specialybės straipsnių, o JAV suredagavo du leidinius: apie korporaciją "Fraternitas Lithuanica" (1958) ir apie gen. VI. Nagevičių (1962). Rengia monografiją apie F. Bortkevičienę.

To paties 75 metų amžiaus V.31 sulaukė kan. Feliksas Kapočius. Kunigu įšventintas 1918. Iš Šėtos perkeltas į Kauną katedros vikaru, jis pora metų redagavo "Pavasarį" ir kurį laiką vadovavo visai Lietuvos pavasarininkijai. 1927 buvo paskirtas Žaliakalny organizuoti Prisikėlimo parapiją. Ir dabar Kauno panoramą dominuoja jo pastatydinta paminklinė Prisikėlimo bažnyčia, deja, sovietų paversta fabriku. Pasižymėjęs moderniais pastoracijos metodais, po karo kan. F. Kapočius buvo paskirtas Trečiosios Popiežiaus Misijos (tremtiniais rūpintis) tautiniu delegatu. Tuo būdu jam teko lietuvių tremtinių sielovados tvarkymas DP stovyklose, šias pareigas vykdė, šiandien sakytume, II Vatikano dvasia. Platėliau jo to meto veiklą esame mūsų žurnale aptarę prieš penkeris metus (1956 nr. 6).

— 70 metų amžiaus VI.15 pasiekė klasikinis filologas dr. Antanas Rukša. 1933 baigęs Vytauto D. un-tą ir 1936 Vienos un-te įsigijęs daktaro laipsnį, jis buvo paskirtas Kauno III gimnazijos direktorium, o 1939 pakviestas lektoriumi į Vytauto D. un-tą. 1940-44 dėstė Vilniaus un-te vyr. asistento ir vėliau docento titulu. 1946-49 profesoriavo Pabaltijo un-te, vėliau kurį laiką buvo Vasario 16 gimnazijos direktorius, o nuo 1957 ligi pasitraukimo pensijon dirbo vokiečių gimnazijoj Augsburge. Įvairiuose leidiniuose paskelbė nemaža studijinių straipsnių savo specialybes klausimais. Turime jį ir tarp mūsų žurnalo bendradarbių. Didžiai reikšminga jo talka buvo Lietuvių Enciklopedijos darbe, kur jis teikė klasikinės senovės straipsnius. Lietuvoj buvo išleistas jo drauge su A. Venclova atliktas Sofoklio trijų tragedijų vertimas (1939). 1966 išspausdino Vergilijaus "Enėjidės" vertimą.

— 60 metų amžiaus VI.12 prikopė dr. inž. Algirdas Leonas Nasvytis. Vytauto D. un-tą baigęs 1937, jis buvo paliktas dirbti un-te jaunesniuoju, o vėliau vyr. asistentu. Vokietijoj 1949 įsigijo daktaro laipsnį Han-noverio aukštojoj technikos m-loj. Nuo 1950 gyvena JAV ir dirba mokslinių tyrimų darbą. Nuo 1958 specializuojasi analitinės mechanikos ir mechaninių transmisijų srityje. Turi keliolika patentų. 1965 jis buvo vienas tarp 10 kandidatų geriausio JAV išradėjo vardui gauti. Kaip .'sėkmingai jis reiškiasi moksliniame darbe, taip visą laiką jis dalyvauja ir visuomeniniame gyvenime. Veikė studentų organizacijose, inžinieriuose, sportininkuose, pasižymėjo šachmatuose, 1955 - 67 buvo JAV LB taryboj ir drauge 1960 - 62 valdybos vicepirmininkas. 1963 - 68 PLB valdybos vicepirmininkas, o nuo 1969 PLB Kultūros tarybos pirmininkas. Jo angliškai parengti tremtinės B. Armonienės atsiminimai "Leave Your Tears in Moscow" turėjo tokio pasisekimo, kad susilaukė 6 leidimų ir eilės vertimų j kitas kalbas.

— 50 metų amžiaus IV.29 sulaukė pranciškonas kun. Pranciškus Giedgaudas. Gime jis Patersone, N. J., bet vėliau buvo nuvykęs Lietuvon, kur mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoj. 1938 įstojęs į pranciškonus, 1940 pasitraukė į Vokietiją ir 1942 pasiekė JAV. Kunigu įšventintas 1947, talkino lietuvių pranciškonų kūrimuisi JAV. Kurį laiką buvo pranciškonų administruojamos Brid-geville, Pa., parapijos klebonu. Pranciškonų spaustuvės vedėjas nuo pat jos įkūrimo Brooklyne 1951, T. Pranciškus turi didelius nuopelnus visame pranciškonų varomame spaudos leidimo darbe.

— 50 metų amžiaus V.19 sulaukė dr. Petras Povilas Lukoševičius. 1941 pradėjęs studijas Žemės ūkio akademijoj Dotnuvoj, jas 1948 baigė Bonnos un-te Vokietijoj. Atvykęs Kanadon, studijas gilino McGill un-te, 1956 įgydamas magistro ir 1962 daktaro laipsnį. Dirba Kanados žemės ūkio departamente mokslinių tyrimų srityje. Jo mokslinį darbą nuo studento metų lydi ir visuomeninė veikla. 1962 - 65 jis pirmininkavo Kanados LB krašto valdybai ir 1965 surengė Kanados lietuvių jaunimo I kongresą. PLB II ir II seimo narys ir pirmininkas.

— V.26 sulaukė 50 metų amžiaus solistas Stasys Baras (anksčiau Baranauskas). Kilimo suvalkietis — gimė Mielčių dvare, žaliosios vis., Vilkaviškio aps. Baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją. Dainavimą studijavo Kauno konservatorijoj ir pas J. Būtėną. Studijas vėliau gilino Vokietijoj ir Italijoj. Kaip solistas debiutavo 1943, iš karto atkreipdamas dėmesį savo galingu ir gražaus tembro tenoro balsu. Pasiekė tokio populiarumo, kad per keturis pokario metus Vokietijos DP stovyklose surengė apie 200 koncertų. 1948-49 buvo išvykęs gastrolėms į Angliją, kur susilaukė teigiamo įvertinimo ir anglų spaudoj. 1949 emigravo į JAV. Nežiūrint sunkių kūrimosi sąlygų, St. Baras nepalūžo. 1956 buvo išvykęs Italijon lavinti balso pas Maria Cascilini Romoj. 1957 turėjo koncertą drauge su Lily Pons, o 1958 Chicago Tribūne muzikos festivalyje laimėjo pirmą vietą kaip geriausias dainininkas vyras. 1958 Bostono Symphony Hali dainavo su Boston un-to simf. orkestru, 1959 New Yor-ko Webster Hali; 1962 Peoria, 111., buvo solistas, simf. orkestrui ir chorui atliekant Beethoveno IX simfoniją. Kolumbijoj dainavo su Bogotos simf. orkestru. Šį pavasarį su koncertais aplankė Australijos lietuvių didžiąsias kolonijas. O JAV ir Kanadoj vargu ar yra kolonija, kuri nebūtų pasikvietusi St. Baro. Daugely kolonijų jis yra koncertavęs po kelis kartus. Juo remiasi ir Čikagos lietuvių opera. Nuo 1957 jis dainavo Faustą to paties vardo operoj, Don Jose (Carmen), Manrico (Trubadūre), Radames (Aidoj), Turiddu (Cavalleria rusticana), Canio (Pajacuose), Cavaradossi (Toscoj), Liutaurą (Gražinoj), Florestaną (Fidelio), Stanaitį (Danoj) ir Don Aivaro (Likimo galioj). Be Stasio Baro Čikagos lietuvių opera tiesiog neįsivaizduojama. Taip pat jis dainavo D. Lapinsko operų "Lokys" (1966) ir "Maras" (1967, III kultūros kongreso metu) premjerose. Savo 10 arijų ilgo grojimo plokštelę išleido 1966. Šią plokštelę, įgrotą Stuttgarto simf. orkestro, mūsų žurnale (1967 nr. 1) plačiau aptarė St. Santvaras.

— V.26 sulaukė 50 metų amžiaus inž. Pilypas Narutis. 1938 baigęs Panevėžio gimnaziją, kurioj buvo pirmininkavęs ateitininkų kuopai, j's stojo technikos studijuoti į Vytauto D. un-tą. Pirmuoju bolševikmečiu vadovavo pogrindy savo veiklą tęsusiai šio un-to studentų ateitininkų sąjungai. Buvo vienas pagrindinių 1941 birželio sukilimo organizatorių, nors tuo metu tebuvo 21 metų jaunuolis. Tęsdamas rezistencinę veiklą ir nacių okupacijoj, 1943 pavasarį buvo suimtas ir ligi karo pabaigos kalintas Stutthofo koncentracijos stovykloj. 1950 baigęs Karlsruhės aukštąją technikos mokyklą ir dėl sveikatos kliūčių į JAV emigravęs tik 1956, apsigyveno Čikagoj. Dirbdamas savojoj inžinieriaus profesijoj, jis lieka visuomeniškai jautrus visiems lietuviškiems reikalams.

— VI.24 pasiekė 50 metų amžiaus Juozas Stempužis. Gimtinių Kaišiadorių gimnaziją baigė 1939 ir Vilniaus Pedagoginį institutą 1914. Pirmininkavo šio instituto studentų atstovybei 1942-44. Veikė rezistenciniame Lietuvių vienybės sąjūdyje, buvo jo centro valdyboj ir pogrindinio "Atžalyno" redakciniame kolektyve. Nuo 1945 iki 1952 jis pirmininkavo Čiurlionio ansamblio valdybai — administravo šio ansamblio gausius koncertus Vokietijoj ir vėliau JAV. 1949 atvykęs į JAV, apsigyveno Clevelande, kur įsijungė žinių pranešėju į tais metais pradėtą lietuvių radijo programą "Tėvynės garsai", nuo 1954 vadovauja šiai radijo programai ir yra ją išugdęs iki aukšto lygio.

R a š y t o j u o s e. — Detroite V. 17 Vaižganto minėjime paskaitą apie jį skaitė V. Alantas, o iš jo raštų ištraukas paskaitė D. Jankie-ne ir M. Sajauskas.

— Bostone V.16 surengtame prieš seseris metus mirusio poeto F. Kiršos prisiminime jo poetinę asmenybę ir kūrybą aptarė Ant. Gustaitis. Jo poezijos paskaitė D. Dikinytė -Pundienė.

— Lietuvių rašytojų draugijos valdyba savo V.28 pranešime informuoja F. Kiršos raštų reikalu: "Stasys Santvaras sutiko velionies pomirtinę poetinę kūrybą suredaguoti iki šio rudens. LRD valdybai yra prieinamas Fausto Kiršos palikimas jo kūrybai išleisti. Valdyba mielai rūpinsis minėtų raštų išleidimu". Tame pat pranešime painformuojama, kad P. Jurkui atsisakius, LRD valdybos sekretoriumi tapo L. Žitkevičius.

— Bostone V.23 K. Almenas savo paskaitoj portretavo Lietuvos -Lenkijos valdovus 1720 - 70 m. laikotarpyje.

— Latvių autorius A. Rubulis parengė baltų (suomių, estų, latvių ir lietuvių) literatūros apžvalginį veikalą Baltic Literature (212 p.), kurį išleido Notre Dame un-tas Indianoj.

D a i l e. — Joniškio gimnazijos 50 metų sukakties proga Čikagoj Jaunimo centre V.29 - VI.7 surengta joniškiečių dailininkų paroda. Be Čikagos joniškiečių dailininkų — Ad. Varno, O. Stankaitytės - Baužienės ir VI. Vaitiekūno, parodoj dalyvavo ir iš Anglijos atvykusi skulptore EI. Gaputytė, išstačiusi keliolika skulptūros kūrinių ir pluoštą piešinių.

— Čikagos Sheraton viešbutyje VI.13-20 drauge su genocido paroda vyko ir dail. P. Puzino 19 kūrinių paroda, kurioj išstatyta 19 jo paveikslų.

— Ignas rodė savo tapybos ir grafikos kūrinius Hartforde VI.13-14.

— Australijoj Adelaidės Lombard St. meno galerijoj savo penktąją individualinę tapybos parodą surengė L. Žygas.

Teatras. — Detroite V.16 pastatyta dviejų veiksmų muzikine komedija Piršlybos Šapnagiuose. Tekstą parengė kun. V. Kaleckas, o režisavo J. Pusdešris (jo ir dekoracijos), kuriam talkino jaunimo choro vadovas St. Sližys ir tautinių šokių grupes "Šilaines" vadove G. Gobie-ne. ši muzikine komedija — dainų ir šokių pyne, kuri sutelkė iki 90 dalyvių — choristų, instrumentalistų, šokėjų. Vyresniųjų (tėvo ir motinos) roles vaidino K. Balys ir EI. Zubrickienė, tarp jaunųjų aktorių buvo R. Selenis (skerdžius piršlys) ir A. ir R. Tautkevičiūtės, A. Smalins-kaitė, B. Kutkutė, B. Kvietytė, A. Paškus, L. Mikulionis, K. Karvelis.

— Adelaidės studentai V.17 Mel-bourne suvaidino A. Kairio vien-veiksmį Palikimą, kurį anksčiau buvo pastatę Vasario 16 minėjimui.

M u z i k a. — Smuikininkai Iz. Vasyliūnas su kun. V. Valkavičiumi ir pianistas V. Vasyliūnas Bostone V. 25 pakartojo savo koncertą, IV.19 surengtą Hudsono (Mass.) viešojoj bibliotekoj. Programą sudarė A. Co-rellio sonata Da Chiesa, Chr. Sindin-go serenada op. 92 ir specialiai šiam koncertui J. Gaidelio sukurta sonata dviem smuikams ir fortepijonui.

— Clevelando Muzikos institute V. 10 surengtame Čikagos De Paul un-to Naujosios muzikos grupės koncerte D. Lapinsko Ainių dainas dainavo Aid. Stempužienė.

— Čikagoj V.23 surengtas Alice Stephens sukaktuvinis pagerbimas. Savo muzikinę veiklą Čikagoj ji tęsia jau 40 metų. Lietuviuose šiuo metu ji vadovauja mergaičių ansambliui "Aidutės" ir dirba su Čikagos lietuvių operos moterų choru.

— Čikagoj Jaunimo centre V.31 surengė rečitalį pianistas Mindaugas Mačiulis, šiemet baigęs gimnaziją, bet jau nuo vaiko metų studijavęs De Paul un-to muzikos mokykloj ir jos pavasario festivaly V.20 atlikęs Griego koncertą A minor. Jo rečitalio programą sudarė Scarlatti trys sonatos, Bacho Partita nr. 2, Beet-hoveno sonata F minor ir kt.

— Eilė chorų surengė savo prieš-vasarinius koncertus. New Yorko Lietuvių vyrų choro (vadovas V. Strolia) metinis koncertas įvyko V. 24, dalyvaujant solistei F. Railaitei-Riley (baigusi Juliard muzikos mokyklą, koncertavusi daugely JAV miestų amerikiečiuose, lietuviams dainavo pirmą kartą). — Rocheste-rio LB choras, vadovaujamas J. Adomaičio, V.23 koncerte atliko Br. Bud-riūno kantatą "Lietuvos šviesos keliu", solo partijas dainavo B. Čyp'.e-113 ir A. Cieminis. Tai buvo šio choro 20 metų sukaktuvinis koncertas. — Filadelfijoj V.16 koncertavo Hartfordo choras "Aidas". Į paskutinę programos dalį buvo įsijungęs ir vietinis choras "Viltis".

— Kalifornijoj, Santa Monica LB apylinkės vakare IV.25 G. Gudauskienė parengė lengvosios muzikos programą, kurioj 11 kompozitorių dainų padainavo L. Zaikienė, J. Čekanauskienė, K. Dargis ir V. Dūda. Pirmą kartą atlikti G. Gudauskienės sukurti "Metų laikai" ■— keturių dainų ciklas, kurių teksto autorius yra Pr. Lembertas.

— Los Angeles Immaculate Heart kolegijos salėj V.23-24 pastatytas O. Metrikienės muzikinė pynė "Kartą gintaro pakrantėj". Atliko A. Pavasaris, B. ir R. Dabšiai, J. Čekanauskienė ir kiti solistai, "Vakarų aidų" choras ir "Audros" grupės šokėjai.

— Toronto "Varpo" choro, vadovaujamo Vc. Verikaičio, metinis koncertas surengtas V.9, programai pasitelkus ir Danforth technikos mokyklos pučiamųjų orkestrą, su Kuriuo drauge atlikta J. Sibelijaus "Finlandijos" ištrauka ir Br. Jonušo maršas "Ramovėnai žengia".

— Vilniaus operos solistas Vc. Daunoras koncertavo Kanadoj: Londone V.17, Toronte V.22 ir Montre-alyje V.30.

— Melbourno Dainos sambūris (vadovas A. čelna) savo V.24 koncerte atliko "Fausto" operos komišką imitaciją, kurią parengė A. Karazijienė, talkinama P. Rūtenio.

J a u n i m e. — PLB valdybos sušauktas JAV ir Kanados lietuvių jaunimo atstovų suvažiavimas Cle-velande V.16-17 svarstė 1972 rengiamo II Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso reikalus.

— PLB jaunimo sekcijon pakviesti G. Breichmanas, J. Čeponkutė, M. Gailiušytė, A. Idzelis, A. Kalvaitis, A. Kubiliūtė, D. Orantaitė ir R. Sa-kadolskis. Sekcijai pirmininkaus PLB valdybos jaunimo vicepirmininkė M. Lenkauskienė.

— Čikagos tautinių šokių grupė Grandis (vadovė Ir. Smieliauskiene) V.9 surengė savo vakarą, kuriame 64 šokėjai pašoko 20 tautinių šokių.

— New Yorko tautinių šokių grupė savo veiklos dvidešimtmetį atšventė koncertu V.16. Per tą laiką grupė perleido apie 200 jaunuolių ir įvairiomis progomis šoko 180 kartų. Repertuare turimi 55 šokiai, kurių 5 yra ilgametės vadovės Jadv. Matulaitienės - Meiliūnaitės choreografija. Išleistas sukaktuvinis leidinukas (red. K. Čerkeliūnas).

— Clevelando tautinių šokių grupė Grandinėlė VI.14 išvyko gastrolėms į P. Ameriką — Kolumbiją ir Venecuelą.

— VLIKas Čikagoj VI.6-7 surengė jaunimo seminarą politiniais klausimais, kuriais kalbėjo VLIKo pirm. dr J. K. Valiūnas, valdybos nariai dr. J. Puzinas ir R. Kezys, Lietuvos atstovybės Vašingtone patarėjas dr. S. Bačkis ir M. Mackevičius.

— šių mokslo metų bendrinės Lietuvių studentų sąjungos valdyba pareigas perėmė tik balandžio 15. Pareigomis taip pasiskirstyta: pirm. — Ant. Kalvaitis, vicepirm. — T. Nei-manaitė, sekr. — T. Idzelytė, ižd. — G. Lazdinis, nariai — V. Gatau-tis ir A. Rimas. Savo pirmame pranešime naujoji valdyba atvirai pripažino sąjungos veiklos "sušlubavi-mą" (faktiškai — sunykimą), ir tai teikia vilties, kad bus iš tikro imamasi sąjungą atgaivinti, o ne tenkinamasi reklama.

— Studentų ateitininkų sąjungos kursai vyko Dainavoj V.30 - VI. 1 Kursai buvo skirti išstudijuoti ateiti-ninkiškąjį veiklumą pagal tam reikalui kun. St. Ylos specialiai pa.-rengtą vadovėlį "Akciologija". Kursus pravedė kun. St. Yla, Vc. Kleiza ir dr. K. Keblys.

— Associated Press sudarė 6 jaunų reporterių kolektyvą rašyti jaunajai kartai (18 - 34 amžiaus metų) jos klausimais. Tarp tų 6 jaunųjų reporterių yra ir lietuvaitė Jūratė Kazickaitė.

— Kanados LB Švietimo taryba (pirm. L. Tamošauskas) pravedė Švietimo ir šeimos 1969 metais paskelbtą lietuviškos veiklos, laikraščių iškarpų, dailiojo skaitymo, deklamavimo ir rašinių konkursą. Atrinkti jaunesniųjų (iki 12 m. imtinai) ir vyresniųjų (13 - 16 m.) grupių pirmųjų trijų vietų laimėtojai buvo pagerbti Toronte V.10. Konkursuose dalyvavo tik didžiųjų Toronto, Hamiltono ir Montrealio kolonijų lituanistinės mokyklos.

— Čikagos inžinierių skyrius antri metai suorganizavo jaunųjų mokslo mėgėjų darbų parodą (V.3). Pradžios mokyklų grupė pirmąsias premijas laimėjo E. Rundzaitytė ir R. Kubiliūtė, aukštesniųjų mokyklų — Vyt. Gaižutis ir R. Brizgys.

Iš visur. — Čikagoj V.30 - 31 minėta Joniškio gimnazijos 50 metų sukaktis. Trumpą šios gimnazijos istorinę apžvalgą pateikė buvęs jos mokytojas J. Masilionis. Meninę programą atliko solistės joniškietės D. Stankaitytė ir G. Čapkauskienė, Surengta joniškiečių dailininkų paroda.

— Lietuvių fondo tarybos posėdy VI.3 patvirtinta nauja LF valdyba: pirmininkas dr. K. Ambrazaitis, vi-cepirm. dr. VI. Šimaitis ir A. Rėklaitis, išd. H. Darąs, sekr. J. Ku-čėnas. Pelno paskirstymo komisijon išrinkti dr. J. Valaitis, dr. Razma ir dr. F. Kaunas (kitus 3 narius paskirs LB).

— Pabaltijo moterų tarybos pirmininke naujai kadencijai išrinkta lietuvių delegacijos atstovė G. Žilionienė.

— Leono XIII fondo nauja valdyba sudaryta Detroite: pirmininkas — dr. VI. Bublys, nariai — dr. O. Vaitas, St. Garliauskas, Pr. Polteraitis ir B. Brizgys.

— JAV LB Čikagos apygardos pirmininku, naujai valdybai pareigas pasiskirstant, išrinktas J. Jasaitis.

— Lietuvių teisininkų draugijos korespondenciniu būdu išrinkta nauja valdyba: M. Mackevičius, Alg. Budreckas, Vyt. Račkauskas, J. Ta-lalas, O. Tamulevičienė, F. Gaudušas ir J. Vasaitis.

— Pasitraukus L. Valiukui, nauju Į Laisvę redaktoriumi pakviestas Juozas Kojelis, kuris yra ir mūsų žurnalo nuolatinis bendradarbis.

Korektūros klaidos

Kovo numery, straipsny apie Pr. Kuraitį 99 puslapio II skilty 3 eilutėj iš apačios turi būti 81 metų (ne 84 metų).
Balandžio numery, Vaižganto laiškuose, 163 puslapio I skilty 14 eilutėj iš viršaus turi būti būtų ir — (pri-dėtinas "ir") , o 19 eilutėj iš apačios turi būti nusipasakosiu (vietoj "nepasakosiu" ).