Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
"EGLUTĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kojelis   
Jei, kaip teigiama, kas 7-8 metai ateina nauja skaitytojų karta, tai vaikų žurnalėlis Eglutė per savo gyvavimo dvidešimtmetį jau yra išleidusi bent dvi skaitytojų generacijas, šešiamečiai - septynmečiai, kurie 1950 pradėjo skaityti Amerikoje pradėtą leisti "Eglutę", šiandien jau yra suaugę žmonės ir ne vienas jų jau savąjį prieauglį bepradedąs įjungti į "Eglutės" skaitytojų šeimą.

Pasklaidę Eglutės 20 metų komplektus, pamatysime, kad per pirmuosius devynerius metus ji turėjo keturis redaktorius: B. Brazdžionį, Pr. Naujokaitį, Stp. Zobarską ir A. šerkšną. Redaktoriai mainėsi, bet žurnalėlio pagrindinis charakteris nesikeitė. Eglutė tada buvo skirta vaikams bei paaugliams ir telkė tiesioginę vaikų laikraštėlio bei lituanistinio švietimo medžiagą. Mat, tuo metu trūko vaikams ir lietuviškų knygelių ir mokykloms vadovėlių. Todėl šalia žinomesnių vaikų literatūros kūrėjų intensyviai bendradarbiavo ir pedagogai - lituanistai, kaip V. Či-žiūnas ir A. Bendorius.

1959 "Eglutės" redagavimą perėmė Nekaltai Pradėtosios Marijos seserys Putname (Conn.). Paleng-vėl žurnalėlio veidas gerokai pakito ir pasidarė pradžios mokyklos vaikų laikraštėliu. Atsiradus lituanistinių mokyklų vadovėliams, tiesioginės lituanistinės medžiagos spausdinimas atpuolė. Spausdinimo technika sumodernėjo. Savo išvaizda ir turiniu "Eglutė" prisiderino prie dabartinio vaikų pasaulio ritmo. Už tą protingą ir kūrybišką pažangą lietuviškų šeimų padėka priklauso Putnamo seselėms, kurios žurnalėlio nesustingdė, bet priartino prie pačių geriausių amerikiečių vaikų spaudos pavyzdžių. Mūsų "Eglutė" su pagrindu gali puikuotis net tokio amerikiečių vaikų žurnalo kaip "Highlights" draugystėje.

Pasikeitė ir "Eglutės" bendradarbiai. Iš senesniųjų autorių rečiau kuris bepasirodo. Ėmė reikštis kad ir neskaitlinga nauja vaikų literatūros kūrėjų karta: L. Stačiokai-tė, G. Ivaškienė, R. šilėnaitė, L. Gudelienė, J. Šulcas ir kiti. Vieni iš pačių geriausių ir ištvermingiausių bendradarbių slepiasi po slapyvardžiais: R. Jotvingytė, Linutė, Pušelė. Jų visų kūryboje randame nemaža geros vaikų literatūros požymių: vaikams artimų gyvenimiškų situacijų, nejučiomis pereinančių į fantaziją ir vėl grįžtančių į žemišką tikrovę, švelnios nuotaikos, sveiko optimizmo, jautraus lyriškumo. Visoje kūryboje ir rašinėliuose daug lietuviškos tematikos. Su pagrindu galima tvirtinti, kad "Eglutė" šiuo metu yra vienintelis visame pasaulyje svetimų įtakų nesužalotas lietuviškas vaikų laikraštėlis. Labai gerai padarė seselės sustabdžiusios kadaise pradėtą "Eglutėje" lietuviškų žodžių aiškinimą angliškai, šių žodžių autorius anuomet labai stipriai redakciją įtaigojo nuo to eksperimento susilaikyti. Angliška kalba būtų suardžiusi žurnalėlio lietuvišką vienybę ir jokios praktiškos naudos neatnešusi. Aiškinimo pareigą (ir tai lietuviškais žodžiais) turi atlikti patys tėvai.

Po eilės gerų žodžių "Eglutės" adresu vis tiek yra dar likę daug galimybių jai ugdyti ir tobulinti. Turint jėgų ir išteklių, ją būtų galima didinti, įvairinti ir praturtinti praktiškų darbelių pavyzdžiais, uždaviniais ir pratimais, lavinančiais vaiko pastabumą, orientaciją, darbštumą ir darbo organizavimo sugebėjimus, nekalbant jau apie įugdymą į lietuviškąjį pasaulį. Žinoma, daugiau reikalauti iš dabartinės redaktorės ir jos bendradarbių nebūtų galima. Joms reikia talkos. "Eglutė" yra puiki dirva pasireikšti jaunosios kartos talentams, čia mokslus baigusiems pedagogams, dailininkams, jaunimo organizacijų veikėjams ir vadams. Kiek žinoma, "Eglutė" tokių talkininkų ieško, tik pakankamai neranda. O vis skundžiamasi, kad jaunoji karta neturinti progų įsijungti į lietuvišką darbą.

Galėtų, žinoma, iškilti ir klausimas dėl "Eglutės" leidimo prasmingumo. Gal ji skaitytojų nebepasiekia ir nebeatlieka savo misijos? Juk skaičiumi nesame labai gausūs ir ištekliais riboti. Tad kiekvienas visuomeniškas darbas turėtų būti laikas nuo laiko pasvertas ir įvertintas, kad būtų išvengta laiko, jėgų ir pinigo eikvojimo. To eikvojimo iš tikro yra daug ir kultūrinėje, ir ypač politinėje veiklos srityse. Kalbant apie "Eglutę", būtų labai įdomus uždavinys pastudijuoti klausimą, kiek ji prisidėjo ir prisideda prie užsienio lietuvių jaunimo lietuviško apsisprendimo ir įsijungimo į lietuviškų uždavinių vykdymą. Tuo reikalu tektų pravesti plačius apklausinėjimus. Tačiau ir be apklausinėjimų, jau pervertus; dvidešimties metų "Eglutės" komplektus, "Atžalėlių", "Mūsų kūrybos" ar laiškų skyriuose galima, gausiai užtikti ten rašiusių vaikų,, kurie šiuo metu kaip jauni žmonės pozityviai ir prasmingai reiškiasi jaunimo organizacijose ir platesnėje lietuviškoje veikloje, pvz. J. Gai-liušytė, M. Saulaitytė, D. Juozapavičiūtė, I. Stasaitė, D. Bajorūnaitė, D. Razutytė, A. Sužiedėlis, K. Kliorys, G. Naujokaitis, A. Bičiūnas ir kt. Labiausiai, tur būt, pagarsėjusi buvusi "Eglutės" bendradarbė yra dabartinė Metropolitano operos solistė Lilija šukytė.

Taip pat labai įdomus faktas, jog kai kurie "Eglutės" skaitytojai taip prie savo laikraštėlio yra prisirišę, kad prenumeratos nenori nutraukti net ir nuėję į universitetą. Ne kas kitas, o "Eglutė" tam tikrą mūsų jaunimo dalį yra įvedusi ir į kitos lietuviškos spaudos skaitymą.

Dėl "Eglutės" egzistencijos užtikrinimo dviejų nuomonių būti negali. Ji gyvybiškai reikalinga. Aktualus uždavinys, privaląs tapti bendruomenišku išeivijos rūpesčiu — tai atidaryti "Eglutei" kelius į visas mokslinio amžiaus vaikų turinčias ir dar lietuviška gyvybe plakančias šeimas. Kiek žinoma, "Eglutė" turi apie 1000 skaitytojų, o turėtų nueiti bent į 10,000 lietuviškų šeimų. Todėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenė turėtų imtis drastiško žygio ir visoms šeimoms šį laikraštėlį užsakyti. Tokių šeimų sarašus paruoštų visuose kraštuose veikiančios Lietuvių Bendruomenės apylinkės. "Eglutės" siuntinėjimas sustabdomas tik tiems, kurie įsakmiai to pareikalautų. Reikia prileisti, kad didžioji dauguma prenumeratą apsimokės pati. Už negalinčius (Pietų Amerikos kraštuose, gal ir Europoje), nenorinčius ar neprisirengiančius atsiteisti atsakomybę turėtų prisiimti JAV-bių ir Kanados lietuvių fondai ir gal turtingesnių kraštų Lietuvių Bendruomenės.

Pasaulio lietuvių didybės demonstravimas neturėtų sustingti tautinių šokių ir dainų švenčių ar kongresų organizavime.
Juozas Kojelis

Red. prierašas: "Eglutės" administratorė sesuo M. Palmira suteikė tokią informaciją. Nuo 1959 redagavo seserys M. Kristoforą, M. Paulė, M. Bernarda, dabar — sesuo Onutė Mi-kailaitė. Skaitytojų Amerikoj yra 1040, Kanadoj 263, kitur nedaug, viso 1486. "Jei būtų iki 2500, tada išsiverstume be didelių finansinių bėdų, o dabar tenka gerokai apsikarpyti, apsiskaičiuoti, kiek galima iliustruoti ir t.t."

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai