Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BELAUKIANT LKMA SUVAŽIAVIMO IR ATEITININKŲ KONGRESO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   

Iš daugelio įvairių suvažiavimų, kurie ir šiais metais liudijo mūsų tautinės gyvybės pastangas, pirmon eilėn savo reikšme ir mastu iškyla du: Lietuvių katalikų mokslo akademijos VIII suvažiavimas Toronte rugsėjo 1-6 ir ateitininkų VIII kongresas Čikagoje rugsėjo 4-6 su prieškongresine stovykla Dainavoje nuo rugpiūčio 30. Nors žurnalas savo skaitytojus pasieks jau seniai po šių įvykių, šios eilutės rašomos dar prieš juos, rugpiūčio pabaigoj.

Nėra reikalo šioje vietoje aiškinti, kokį didelį vaidmenį mūsų tautoje yra atlikę ateitininkai, šiais metais švenčia savo organizacijos 60 metų sukaktį. Pakanka konstatuoti: visi krikščioniškosios kultūros žygiai per šį laikotarpį rėmėsi ateitininkais. Taip pat visiems žinomas reikšmingas darbo baras, kurį varo Lietuvių katalikų mokslo akademija. Šio darbo vaisiai — stambūs "Suvažiavimo darbų" ir "LKMA metraščio" tomai, plaukią vienas po kito. Jokia kita mūsų mokslinė institucija nepajėgė taip intensyviai pasireikšti.

Nuoširdžiai sveikiname ir ateitininkų kongresą, ir LKMA suvažiavimą, abiems jiems linkėdami visos sėkmės.

Tačiau drauge atvirai pareiškiame savo nusistebėjimą, kad šie du katalikiškajai visuomenei reikšmingi susitelkimai vykdomi tuo pačiu metu. Be abejo, daugeliui būtų reikėję ir buvę noro dalyvauti ir ateitininkų kongrese (kas penki metai), ir LKMA suvažiavime (kas trys metai). Bet šį kartą noromis nenoromis reikės rinktis tarp Toronto ir Čikagos, arba tą savaitę pusiau dalyti (kas norės bent pusiau abejur pasimaišyti).

Nėra kalbos, kad dėl tokio šių dviejų suvažiavimų tuo pačiu metu rengimo neišvengiamai nukentės abu. Vykdamas tomis pačiomis dienomis su LKMA suvažiavimu, ateitininkų kongresas savotiškai dokumentuos savo intelektualinį abejingumą. Gal būt, neatsitiktinai prieškongresiniame birželio mėnesio "Ateities" numeryje vienas pačių jaunųjų ateitininkų intelektualinio prieauglio atstovų, pasirašęs K. Dagiu, viešai kėlė balsą prieš atkaklų antiintelektualizmo skleidimąsi studentuose ateitininkuose. Būtų buvę pravartu LKMA suvažiavime kiek galima gausiau dalyvauti ir ateitininkų jaunimui, nesibaiminant šio suvažiavimo akademiškesnio lygio. O dabar gi iš paties Toronto studentai ateitininkai iškviečiami į Dainavą ir Čikagą.

Ligi šiolei nebuvo ateitininkų tradicija ignoruoti savo intelektualus. Ar nebus šių metų kongrese pasigendama žymios savo intelektualų dalies? Ligi šiolei LKMA suvažiavimais naudojosi ir plačiosios visuomenės intelektualesnieji atstovai bei intelektualia kai pažangesnioji studentija. Ar šių metų LKMA suvažiavime nebus pasigendama įvairesnės auditorijos — ir' tų, kuriuos bus atitraukęs ateitininkų kongresas?

LKMA pirmininkas prof. kun. A. Liuima, SJ, "Tėviškės žiburiuose" (1970.VI.25) paaiškino: "Ateitininkų Federacija pradėjo savo kongresą rengti tada, kai Akademijos suvažiavimas savo visumoje jau buvo paruoštas". Norint užglostyti šį nelemtą dviejų katalikiškų suvažiavimų tuo pačiu laiku sutapatinimą, buvo spaudoj šokama aiškinti, kad dėl to neverta skųstis. Iš tikro bergždžia skųstis, kai po laiko — padėtis nebepataisoma. Vis dėlto turime teisės pasakyti, jog sunku suprasti, kaip lengva širdimi buvo sudaroma tokia padėtis. Vargu ar kada ir priešiškos organizacijos buvo taip sutapatinusios savo platesniu mastu ruošiamus suvažiavimus, šiuo gi atveju tai yra tų pačių žmonių "padalijimas", net jokio konflikto nekilus.

Ne koks nors konfliktas sukūrė šią padėtį, o tik "parapinis" nusiteikimas: kam žiūrėti bendro reikalo — kaip ką sumanei, taip ir vykdyk. Atskirose kolonijose pakankamai esame patyrę, kaip nukenčia įvairūs perengimai dėl vienų nesuderinimo su kitais. Skundžiamasi visuomenės abejingumu, o greičiau reikėtų skųstis tos pačios visuomenės "plėšymu" į visus šonus. Bet jei toks neracionalus "parapiškumas" yra žalingas atskirose kolonijose, juo labiau jis yra žalingas, kai "suparapinami" ir tokie įvykiai, kurie neturėtų likti tik "parapiniai".

Mūsų sąlygomis ir taip sunku "parapiškumo" išvengti, šaukiamas koks nors platus suvažiavimas, bet faktiškai iš kitų kraštų ar to paties krašto kitų vietovių vos vienas antras žmogus atvyksta. Sunku nugalėti atstumus. Bet užtat juo sunkiau suprasti, kai ta pati visuomenė pastatoma prieš klausimą, kur tomis pačiomis dienomis vykti — Torontan ar Čikagon.

Norint pridengti neatsakingai sudarytą padėtį, buvo bandoma net ja pasidžiaugti: "Atvirkščiai, reikėtų kone didžiuotis, kad organizuota ir kūrybinga mūsų visuomenės katalikiškoji dalis yra tokia gausi, tokia savo užmojuos potenciali, kad tuo pačiu metu sugeba suorganizuoti net du tokius svarbius ir turiningus įvykius", pajėgia "tuo pačiu laiku sujudinti ir Chicagą ir Torontą" (Draugas, 1970.VII.il). Ir "Darbininko" redakcija spaudos apžvalgoj pritaria šiai "nesisielojimo" nuotaikai: "Draugo redaktorius betgi teisingai nesisieloja, kad du įvykiai sutampa". Tačiau "Darbininko" spaudos apžvalgininkas nepraranda tikrovės jausmo ir blaiviai pastebi: "Ir tikrai: Chicago-je vyraus chicagiškieji arba arti jos esą dalyviai, Torontas sutrauks daugumą iš Toronto artumos" (1970.VIII.5). Be abejo, kur kas rengiama, iš ten ir daugiau dalyvaujama. Bet nereikia šio neišvengiamo "parapiškumo" dar patiems kultivuoti, tuo pačiu laiku žmones skaldant dviem suvažiavimais. Kiekvieno jų "parapiškumą" tai tik padidina, nors ir šiaip sunku jo išvengti.

Ir Čikaga, ir Torontas yra didelės lietuviškos kolonijos. Todėl, be abejo, pakaks "publikos" ir vienur, ir kitur. Betgi visų pirma svarbu, kad tiek ateitininkų kongresas, tiek LKMA suvažiavimas praeitų ne kaip parapiniai Įvykiai, suteikia pramogos mūsų didžiosioms kolonijoms, o kiek galima sutelktų ir iš toliau atvykusiųjų. To ir linkime abiems suvažiavimams — ir Toronte, ir Čikagoj.

Pasisakėme šiuo klausimu ne "po laiko", o ateičiai — kad organizaciniame mūsų gyvenime būtų daugiau vieni kitų paisymo ir kuo mažiau "parapinio" nusiteikimo tik savęs težiūrėti. Juo labiau tai svarbu, kad aplamai ir mums būdingas emigrantinis "persiorganizavimas" — prisisteigimas įvairių organizacijų daugiau negu reikia ir žmonių pakanka.
Alaušius


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai