ISTORIKAS J. JAKŠTAS Spausdinti
Parašė Vincas Trumpa   
1970.IX.9 Juozui Jakštui sukako 70 metų- Gimęs Slabados k., Pabaisko vis., jis 1923 baigė Ukmergės gimnaziją, paskui studijavo Kauno un-to humanitarinių mokslų fakultete, kartu dirbdamas į-vairiose mokyklose bei kursuose. Studijas gilino Berlyno ir Vienos universitetuose, pastarajame pas prof. Alfonsą Dopschą, garsųjį me-devialistą.

Iš pradžios, atrodo, J. Jakštas norėjo pasišvęsti Lietuvos istorijos studijoms, nes čia dar buvo tiek daug netyrinėtų ar nepakankamai ištirtų klausimų ir taip labai trūko rimtų darbininkų. Deja, likimas nustūmė Jakštą į pasaulinės istorijos viduramžį ir renesansą. Sakome — likimas, nors iš tikrųjų prie to prisidėjo ir truputį nenormali padėtis jaunajame Lietuvos universitete, kai apie doktoranto darbą sprendė daktaro laipsnio neturį, o kartais ir labai mėgėjiški profesoriai.

Vis dėlto ir nuklydęs į svetimus laukus ir parašęs puikią disertaciją apie Romos imperiją Vakarų krikščionių raštuose ligi V amžiaus, už kurią V. D. universitetas 1938 jam suteikė daktaro laipsnį, J.Jakštas nepaliko ir Lietuvos istorijos baro. Specifinis jo studijų objektas buvo Lietuvos santykiai su vokiečių ordinu Vytenio - Gedimino ir Vytauto - Jogailos laikais. Taip pat originalus jo svarstymas apie Gediminaičių kilmę iš Aukštaitijos.

Daugybę straipsnių Lietuvos ir pasaulinės istorijos klausimais J-Jakštas pažarstė ir tebežarsto periodinėje spaudoje, o taip pat Lietuvių enciklopedijoje, kur jis buvo viduramžių istorijos skyriaus redaktorius.

Juozas Jakštas — atsargus, šaltas ir kritiškas istorikas. Jis savo išvadas paprastai atremia į gilią šaltinių analizę. Gerai susipažinęs su Vakarų istoriografija, J. Jakštas kartais nevengia savo nagrinėjamam klausimui suteikti platesnį filosofinį podirvį. Tai ypač būdinga jo pasaulinę istoriją liečian-tiems straipsniams. Šalia prof. A. Dopscho J. Jakštui, atrodo, nemaža įtakos turėjo anglų kultūros istoriko Ch. Dawsono veikalai. Iš prof. L. Karsavino (su kuriuo dirbo Kauno ir Vilniaus universitetuose) gal jis nugriebęs mažutę skepticizmo dozę.

Džiaugiamės, kad ir šio gražaus amžiaus sulaukęs istorikas Juozas Jakštas gyvai tebedalyvauja įvairiuose istoriniuose leidiniuose, mokslininkų konferencijose ir periodinėje spaudoje. Jis seka taip pat istorijos mokslo ir kultūros raidą Lietuvoje: tai liudija ne tik jo išsamus Gedimino laiškų aptarimas, prof. Pašutos veikalo analizė, bet ir pagarsėjusios Justino Marcinkevičiaus dramos "Mindaugas" istorinio podirvio nagrinėjimas.

Paskutiniu metu J. Jakštas dirba prie Jono Šliūpo monografijos. Gerai, kad šis tautinio atgimimo ir lietuviškosios emigracijos milžinas susilaukė rimto istoriko.
Vincas Trumpa