Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DALIA KUČĖNIENĖ   
METAXA

Girdžiu,
a-tei-na
dar vienas ruduo.

Suskamba skambutis.
Duris atidarau, —
bet nebe tas pats ruduo?

Nauji žodžiai
krenta su lapais.

Pernai buvai Kainas,
buvau Elektra —
o dabar?

Ištiesiu tau ranką,
(žinai, kad gimiau be rankų).

Pasveikini mane,
ir lauki -- -- --
gerdamas konjaką.
— šešioliktoji su tašku!
sakai.
— ne, be taško!
atsakau.

Be taško!
Su tašku!
Be, su, be . ..

Be taško, krenta
dar vienas ruduo.

-- -- --


Aplankai
tylos pėdomis.

Veidrodžio sparnuos
susitelkia,
Van Gogh geltonumas.

Besišypsantis laikas
sūpuoja baltą lopšį
snieguotose nendrėse.

Picasso aklasis gitaristas
dažnai nori pasikalbėti.

Nevisuomet turiu laiko.

Jis klausia
apie skirtumą spalvų:
pi l-kos-mė-ly-nos-juo-dos,
apie naktį ir gitaros
šešėlį.

Kažin kodėl jis prašo,
kad dainuočiau jam
tik liūdniausias dainas?

Jis toks liūdnas . . .

Nevisuomet turiu
liūdno laiko.

Kartais noriu
dainuoti jam
linksmiausias dainas.
Bet...
tada jisai su manim
nebekalba.

Nuleidžia galvą —
ir miršta rėmuose.

-- -- --

Nutrūksta šviesa,
įžiebiu miglą.

Rūkau,
rūką -- -- --
-- -- --

Berods? rinkau?
vandens lašus? ?
Bet štai — !
pabiro gyvsidabris
ir juokiasi.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai