DIENORAŠČIAI RAŠYTI VILNIUJE XVII IR XVIII AMŽIAIS Spausdinti
Parašė P. Rėklaitis   
Miesto praeities palikimas: įvairūs aktai (nuosavybės, teisminiai ir kitokį) — sausi ir fragmentarūs, materialinės kultūros paminklai, kartais įdomūs savo formomis — nebylūs. Gyvenimas, iš kurio tie reti paminklai išaugo, lieka paslaptimi. Spalvingesnių praeities bruožų perteikia labai retais atvejais išlikę dienoraščiai ir atsiminimai. Prieš metus pasirodė du tokie buv. Vilniaus gyventojų mažai žinomi raštai:

1. Maciej VORBEK - LETTOW : Skarbnica Pamięci. Pamiętnik le-karza krola Wladyslawa IV. Opra-cowali E. Galos i F. Mincer pod red. naukov.a Wl. Czaplinskiego. Zaklad Nar. im. Ossolinskich 1968, XXVII +327 p., 10 pav. Motiejus Vorbek-Lettow gimė 1593. II. 12 Vilniuje. Mokėsi Vilniuje prie ev.-liut. bažnyčios ir jėzuitų akademijoje, Karaliaučiuje ir Dancige; Pacų tarnyboje apkeliavo Vakarų Europą, Paduvos universitete baigė medicinos studijas, Vilniun 1616 sugrįžęs vedė; 1618-1635 tarnavo gydytoju prie Kristoforo Radvilo, Lietuvos didžiosios kunigaikštijos didžiojo etmono, gydytoju. 1635-1648 buvo karaliaus Vladislovo IV dvaro gydytoju ir ekspertu Lietuvos reikalams, o taip pat Lietuvos didžiosios kunigaikštijos iždo pareigūnu. Jo atsiminimų stambus rankraštis išliko Krokuvos Čartoriskių bibliotekoje, šie atsiminimai nuo 1646 pereina į dienoraščio formą; jų turinys — daugiau politinio-karinio pobūdžio. Įdomus 1610 Vilniaus miesto gaisro ir 1655 metų įvykių aprašymas, kai Maskvos kariuomenė artėjo prie Vilniaus. Gynimui pairus, autorius su kitais miestiečiais paskutiniu momentu pabėgo į Karaliaučių. Sumini visas bėgimo sustojimų vietoves — per Nemuną persikėlę prie Jurbarko, Prūsų sieną perėjo prie Vištyčio. Su namais Vilniuje žuvo jo turtinga biblioteka. 1657 sugrįžo Lietuvon, gyveno savo dvare. Mirė 1668. Vorbekai kilimo buvo vokiečių riteriai nuo Rūgeno; vienas protėvis Reimar (m. 1351), grįžęs iš Ordino žygio prieš Lietuvą, gavo prievardę "Littauer", arba "Lettow' (lietuvis). Vorbekai vėliau nusigyveno. Autoriaus tėvas Matas XVI a. atvyko į Vilnių kaip Žygimanto Augusto gydytojo tarnas, bet vėliau, vedęs savo pono našlę Vilniuje, praturtėjo. (Beje, iš tos pačios giminės yra žinomas vokiečių generolas Paul von Lettow - Vorbek, 1914-1918 narsiai kovojęs Afrikoje.)
2. Wilhelm K A1.1N S KI: Dziennik 1787-1788. Opracowal L. Kurdyba-cha. (Archiwum dziejow ošwiaty 4.). Zaklad Nar. im. Ossolinskich 1968, 90 p. šis Kurniko bibliotekoje prie Poznanės išlikęs dienoraščio dviejų metų fragmentas yra nuostabiai autentiškas šviečiamosios epochos kasdienybės dokumentas. Kun. Vilhelmas Kalinskis (1747-1789), kilimo bene mozūras, profesoriavo Vilniaus dvasinėje seminarijoje ir plačiai dalyvavo Lietuvos sostinės visuomenės gyvenime. Tai liudija jo kasdieniniai įrašymai dienoraštin: kurias žymias šeimas lankė, kur pietavo, kur vengrų vyną ar anglų alų gėrė, su kuo karieta važinėjosi, kuriomis temomis kalbėjo, taip pat aprašo savo rūpesčius apie įsigytą Kinų dvarelį prie Antakalnio, visų pirmiausia — laikė ar nelaikė šv. mišias, ypač tais atvejais, kai autorių kankino galvos skausmai ir kitokį kūno negalavimai.
Dr. P. Rėklaitis