|
„Unitas“ gina užsieniečių studentų reikalus
Birželio mėn. 13-15 dienomis Titisee prie Freiburgo Prancūzų zonoj įvyko vokiečių ir užsieniečių studentų atstovų suvažiavimas. Buvo tariamasi dėl WSR (World Student Relief) ir ISS (International Student Service) įkūrimo Vokietijoje. Suvažiavime dalyvavo Austrijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Did. Britanijos, Olandijos, Indijos, Italijos, Švedijos, Šveicarijos, Čekoslovakijos, JAV ir visų vokiečių un-tų atstovybių atstovai. Iš užsieniečių Vokietijos universitetų studentų dalyvavo tik užsieniečių kat. studentų Federacijos UNITAS trys atstovai: pirm. Dr. Akos Senyei, gen. sekr. Ihor Suchowerskij ir sekr. p-lė Nagy, kurie į ten atvyko su Pax Romaną mandatais. Kadangi suvažiavime nedalyvavo joks teisėtas užsieniečių atstovas, tai šie trys UNITO valdybos nariai jautėsi įpareigoti kalbėti visų Vokietijoj studijuojančių užsieniečių vardu.
Po ilgesniu pastangų darbotvarkėn pavyko įtraukti ir UNITO gen. sekretoriaus Ihor Suchoverskij referatą tema „Užsieniečiai studentai Vokietijoje“. Referato trumpą turinį pateikiame skaitytojams.
Vokietijoj esą apie 12 tūkstančių studentų užsieniečių, kurie skiriasi į DP ir pabėgėlius. Abejas grupes sudaro studentai maždaug 8 tautybių. Jų galvas ir jų pečius šiuo metu slegia trys pagrindinės problemos: 1.) Iki 1946 m. galo studentai DP gavo UN-RRos pagalbą, ne DP — turėjo tas pačias sąlygas, kaip ir vokiečiai. Po 1946 m., kai UNRRA savo darbą apribojo tik repatriacija, užsieniečių studentų padėtis prilygo vokiečių padėčiai, su tuo skirtumu, kad užsienietis yra Vokietijoj svetimas ir jam jokios tarnybos neprieinamos, jis pats turi sau pragyvenimą užsidirbti. 2.) Pagal Kontrolinės Tarybcs Vokietijai nutarimą 10-12% visų studentų Vokietijos universitetuose turi būtį užsieniečiai. Nors šis skaičius yra daug kur ir peržengtas, tačiau dar yra apie 1000 studentų užsieniečių, kurie negali į jokią aukštąją mokyklą patekti. 3) Visi užsieniečiai studentai karo metu buvo priversti dirbti vergų darbus nacinėje Vokietijoje. Po išvadavimo vargais negalais 11.000 studentų užsieniečių pateko į universitetus, savo mokslu prilygdami vokiečiams, tačiau jie visą laiką jautėsi atriboti nuo studentiškojo gyvenimo. Kolegos studentai už Vokietijos ribų, atrodo, nieko nežino apie užsieniečius vokiečių universitetuose, ką tvirtina ir tas faktas, kad į šitą suvažiavimą nėra nė vienas jų pakviestas. Be to, Vokietijoj nerandama jokios institucijos, kuri rūpintųsi studentais užsieniečiais. UNRRA rūpinosi repatriacija, Sąjungininkų armijos — okupacija, karinė valdžia — vokiečių įstaigų priežiūra, vokiečių valdžia — vokiečiais, o užsieniečiais studentais — niekas.
Kas būtų tuo reikalu darytina? 1.) Materialinei problemai pašalinti kiekviena kad ir menkiausia parama yra užsieniečiui studentui didelės reikšmės. Čia tikimasi galėtų daug padėti užsieniečių studentų savitarpinės pagalbos organizacijos. 2.) Įstojimo į universitetus problemą galima būtų išspręsti tuo būdu, jei būtų ne likviduojami, o remiami, UNRRos, Pabaltijo ir ukrainiečių universitetai. 3.) Morališkai Vokietijos universitetų studentai užsieniečiai būtų paremti, jei vokiečiai atkreiptų daugiau dėmesio į juos ir nevengtų užmegsti su jais ryšių. Tikimasi, kad ir WSR ir ISS savo autoritetu užsieniečius studentus galėtų paremti morališkai ir net materiališkai.
Sis referatas ir privatūs pasikalbėjimai rado didelį atgarsį. Buvo nutarta kiekviename vokiečių universitete Vokietijoj įsteigti WSR ir ISS komitetus, susidedančius iš 5 narių, kurių tarpe turi būti vienas užsienietis. Universitetų komitetai, siųsdami po vieną atstovą, sudaro zonos komitetą, kurio sudėtyje taip pat turi būti vienas užsienietis. Tokiu būdu užsieniečių studentų reikalai galės būti sėkmingiau ginami.
Beveik visi užsienio studentų atstovai pažadėjo viską padaryti, kad užsieniečiai Vokietijoje turėtų įmanomesnes sąlygas. Vokiečių atstovai pareiškė, kad jie pasistengsią užmegsti artimesnius santykius su užsieniečiais.
Po šito suvažiavimo UNITAS siūlo visom tautinėm studentų valdybom prie universitetų imtis žygių, kad kiekviename universitete būtų sudaryti vad. tautybių komitetai, turį teisę užsieniečius atstovauti. Tai būtų galima įvykdyti, jei tautinių studentų centrinių organų pirmininkai sudarytų centrinį užsieniečių komitetą. Kiekvienoje zonoje turėtų būti sudarytas šoninis komitetas. Tada bus galima sėkmingiau ginti užsieniečių studentų reikalus.
Studijų dienos ir stovyklos
Š. m. rugpiūčio mėn. 16-24 dienomis studentų Ateitininkų S-gos Centro Valdyba Seeshaupte prie Stanbergo ežero, netoli Miuncheno ruošia studijų savaitę. Dalyvauja 220 studentų atstovų iš visų Vokietijos universitetuose esančių studentų at-kų draugovių. Be diskusijų įvairiais klausimais skaitomos dar šios paskaitos: kun. prof. St. Ylos ,.Katalikų akcija“ įr „Katalikybės esmė“, kun. D. Vaišnoros „Krikščioniškoji etika“, prof. Z. Ivinskio „Lietuvių visuomeninės diferenciacijos bruožai“, prof. J. Graurogko „Kultūra kryžkelėj“, prof. J. Griniaus „Meno kūrinys, kaip tiesos ir grožio išraiška“ ir „Meno reikšmė tautos ir asmens gyvenime“, J. Girniaus „Pasaulėžiūrinė kova dabarties filosofijoje“, Dr. B. Stočkaus „Šių dienų gamtos mokslo bendrieji klausimai“, V. Natkevičiaus „Krikščionybei priešingi dabartiniai sąjūdžiai ir ateitininkų orientacija, Dr. V. Bieliausko „Inteligentiškumas“, prof. A. Maceinos „Socialinė demokratija“, J. Būtėno „Politinė apžvalga“ ir kun prof. Levano „Ateitininkų veikimo uždaviniai“.
Studijų savaitės iškilmingas atidarymas rugpiūčio 17d. Iškilmingas mišias laiko Jo Prakilnybė Šv. Sosto Tautinis Delegatas kan. Fel. Kapočius, popietyje ruošiamas koncertas, kuriame dalyvauja poetai, solistai ir instrumentalistai.
* Pirmojoj akademinėj skautų stovykloj dalyvavo apie 70 skautų ir skaučių iš įvairių Vokietijos universitetų, tarpe jų daug abiturientų ir filisterių. Stovyklos programa be sporto varžybų, laužų ir miško žaidimų pasižymėjo ir įdomiomis pašnekesių temomis. Keletas iš jų: Dr. V. Čepas „Skautybė ir sroviškumas“ ir „Šiu metų pasaulio skautų jamboree“, vyr, skautin. Čepienė „Skaučių seserijos aktualūs klausimai“, „Skautų Aido“ redaktorius vyr. skautn. Krau-zas „Skautiškos spaudos reikalai“, p. Kairienė „Mūsų tremties lyrika“ ir kt. Stovyklai vadovavo skautininkas prof. St. Kairys.
* Pax Romaną šaukia tarptautinį studentų katalikų atstovų suvažiavimą Vokietijoj Bavarijoj netoli Starnbergo ežero, Rottmannshohe vietovėje. Šis suvažiavimas ruošiamas specialiai Vokietijoje, kadangi vokiečių studentams yra sunku išvažiuoti į užsienį. Jis tęsis nuo rugpiūčio 30 d.
* Iki rugsėjo 5 d. Jame dalyvaus atstovų iš Belgijos 1, Danijos 1, JAV 2, Prancūzijos 3, Anglijos 2, Airijos 1, Italijos 1, Liuksenburgo 1, Norvegijos 1, Olandijos 2, Švedijos 1, Šveicarijos 3, ir iš Čekijos 1. Be to ten bus ir du Pax Romaną generalinio sekretoriato nariai. Padarius reikiamus žygius, gauta viena vieta ir liet. stud. ateitininkų S-gai. Vokiečių dalyvaus 20 atstovų. Tai yra pirmoji tarptautinė studentų katalikų konferencija po karo, kurioje vėl vokiečiai galės dalyvauti, nes jų ryšys su užsieniais nuo karo pradžios buvo nutrūkęs, o jau ir nuo 1933 metų jis buvo labai suvaržytas.
New Jersey norima suorganizuoti didelė lietuvių katalikų studentų ir klierikų draugija: „Association of Lithuanian Catholic Students and Alumni“.
* Freiburgo i. Br. lietuviai studentai išsirinko savo naują Valdybą bei atstovus į tarptautinę DP studentų sąjungą, kuri atstovauja studentus prie Karinės Valdžios. Yra išrinkti atstovai ir į Pabaltijiečių studentų sąjungą.
* DP studentai Anglų zonoje raginami greitinti studijas, kadangi dabartinė padėtis ilgai nesikesianti, ir studentams teksią įsitraukti į darbą, duodantį pragyvenimą.
* Vokiečiai kai kuriuose universitetuose nori sumažinti užsieniečių studentų skaičių vienu trečdaliu. Sunkumai daromi ne tik norintiems naujai įstoti, bet ir laikantiems baigiamuosius egzaminus.
* LRK ir BALFas šelpia virš 1600 studentų.
* Buxtenhudės technikos mokykla išleido 144 mokinius. Labai gerai baigusių yra 87. Mokyklos direktoriumi yra prof. V. Čepas.
* Pabaltijo DP jūrininkų mokykla išleido 10 tolimojo plaukimo antrųjų šturmanų, 5 tolimojo plaukiojimo trečiuosius mechanikus, 5 šiporius ir 4 mechanikų asistentus.
Šiuo metu toje mokykloje yra 26 lietuviai mokiniai. Veikia trys klasės, I ir II navigacijos ir III — mechanikos.
* Amerikoj universitetai ir aukštosios mokyklos perpildytos studentų. Ypač daug studijuoja paleistų iš kariuomenės karių. Kad jaunimas turėtų kur lavintis, ten plačiai organizuojami 9—19 metų jaunimui vad. „mokslinei klabai, vadovaujami prityrusių mokslo žmonių, kurių skaičius iš 700 1941 m. šiemet išaugo net iki 10.000. Ypač domimasi gamtos mokslų, taip pat fizikos, chemijos, matematikos problemomis. Tokie klubai žymiai palengvina eiti normalų kursą mokyklose. |
