LITERATŪRA Spausdinti

* Liepos 2 d. Hermannas H e s s ė, Nobelio premijos laureatas, kukliai atšventė savo 70 metų amžiaus sukaktį. Ta proga jis paskelbtas gimtojo Calwų miestelio (Wūrtemberge) garbės piliečiu. Svarbiausias mūsų amžiaus uždavinys, sako Hessė, kovoti prieš dvigubą beprotybę: prieš technikos ir prieš perdėto nacionalizmo, pavertusias po dviejų paskutinių karų pasaulį griuvėsiais. Į šitą kovą turi sutartinai dėtis visi taurios dvasios europiečiai.

Visa Nobelio laureato Hermanno Hessės lyrika išleidžiama vienu leidiniu, pavadintu „Eilėraščiai“. Leidžia Sahrkamp leidykla Berlyne.

* Anglų rašytojas Somerset M a u g h a m baigia spausdinti paskutinį romaną „Katalina“ ir žada daugiau visai neberašyti. Gyvenimą baigti ruošiasi prancūzų „Žydriojoj pakrantėj“.

* G. B. S c h a w liepos 26 d. sulaukė 91 metų amžiaus. Ta proga savo pjesei „Atgal į Matūzelį“ jis parašė įvado žodį, kuriame taip samprotauja: „Kūniškai aš silpstu. Mano juslės, judrumas, atmintis taip pat smarkiai nyksta, jog iš manęs su laiku, jei dar ilgiau gyvensiu, bepaliks bejėgis paliegęs žmogelis. Tačiau visai priešingai yra su mano dvasinėmis galiomis: jos nuolatos auga, nes mano troškimas žinoti ir pažinti yra stipresnis, nei buvo kada nors kitados.“


* Tarp Šveicarijos ir Vokietijos netrukus numatoma leisti laisvai keistis knygomis. Anglų valdžia pirkti vokiečiams reikalingų knygų Anglijoje paskyrė 40.000 svarų sterlingų kreditą.

* Prancūzų zonoje Thesaurus leidykla Baden-Badene pradėjo leisti pigiausiais leidiniais pasaulinės literatūros šedevrus. Pirmoj eilėj išleistas Goethės „Faustas“, paskiau Homero „Odisėja“ ir kt.

* Amerikiečiai „Wiesbadene atidarė iš eilės dvidešimtąją biblioteką, skirtą amerikiečių autoriams susipažinti su vokiečių skaitytojais. Į ją dar šiemet atsiųs šveicarai apie 2.000 veikalų ir 1.000 amerikiečiai.

* Koblence žydai įsteigė pirmąją Vokietijoj savo leidyklą, pavadintą „Humanitas“ vardu. Leidykla pirmoj eilėj spausdins nacių 1933 m. sudegintas žydų autorių knygas ir leis žurnalą „Žydų Žinija“.

* Prancūzų humoristų akademija šiemet didžiąją premiją už geriausią humoro veikalą paskyrė prancūzų rašytojui Jean Paul L a c r o į x už jo romaną ,,Je suis un oboliąue“ („Aš esu tas, kuris nežino, ko jis nori“).

* Horsto Wolframo Geislerio „Lengvo gyvenimo istorija“, kitaip vadinama dar „Der liebe Augustin“, amerikiečių įtraukta į pavyzdinę mokyklinę lektūrą, kaip
puikiai pavaizduojanti kultūrinį gyvenimą ir žmonių buitį aplink Bodeno ežerą. Minimasis veikalas išverstas į visą eilę svetimų kalbų. Dabar jis Murnau miestely išleidžiamas nauju leidimu vokiškai ir jau yra pasiekęs 600.000 egz. tiražą.

* New Yorke mirė žymus vokiečių žurnalistas ir literatas Renė Kraus, dirbęs prie Stresemanno vokiečių užs. reikalų ministerijoj ir prie Schuschniggo vadovavęs Austrijos užsienio spaudos skyriui. Po aneksijos buvo Gestapo suimtas, bet vėliau pro Šveicariją paspruko į Ameriką, kur išleido garsiąją knygą „Vyrai aplink Churchillį“ ir kt. veikalus.

* Faberio Meno ir literatūros antikvariatas Miunchene paskelbė senų raštų varžytines, per kurias už Propylaen meno istoriją buvo įkelta 26.000 RM. kaina, už Biblia Latina net 44.000 RM, už Beethoveno devintosios pirmąjį leidinį — 16.000, Rembrandto paveikslo „Eunucho krikštas“ atspaudą 11.000, Delacroix grafinį kūrinį „Faustas“ — 22.500 RM etc.

* Per senų leidinių varžytines Londone buvo parduota Gutenbergo Biblija už 22.000 svarų sterlingų. Tą 1455 Mainze atspaustą leidinį anglai įsigijo 1884 m. už 6.000 svarų. Tai pirmoji knyga, atspausta judomaisiais metaliniais įtaisais.

* Amerikiečių literatūros istorikas Eduardas Roditis per Berlyno radiją davė išsamią amerikiečių literatūros apžvalgą, pažymėdamas, kad modernusis jų romanas remiasi realizmu ir Cooperio ir Beechler — Stowe („Dėdės Tomo lūšnelė“) protestais; iš kitos pusės jis pasisavino E. Poės misticizmą ir valdinius, sudarančius pagrindines sąlygas amerikiečių romanui tarpti. Vėliau į romaną buvo įjungtos dar Freudo psichoana-litinės teorijos. Tas iš Vienos pusės nepaprastas realumas, net natūralumas, iš kitos — svajingumas ir nekonkretumas atsiliepė net į Hollywoodo filmų gamybą, kur buvo išleistos į apyvartą tokios filmos, kaip „Aš vedžiau raganą“, „Sapnas be galo“ ir kt. Iš tų alegorinių — mistinių polėkių išsimušė socialistinė literatūra su Teod. Dreiseriu priešaky. Tai rodo kad ir nuolatos auganti Thorntono Wilderio įtaka.
Modernusis amerikiečių romanas pasisako taip pat prieš pesimizmą ir perdėtą kankinį individualizmą, ypač stipriai po Pirmojo pasaulinio karo atstovautą Faulknerio. Jaunoji amerikiečių rašytojų karta yra pasukusi naujojo humanizmo kryptimi ir čia ieško iš visokių negerovių išeities. Kelius jiems praskynė Katarinos Ann Porters žmoniškumas ir Roberto Penn Warrenzo klasicismas. Modernioji amerikiečių kūryba vėl artėja į Dantės, Racine'o ir Goethės kūrybą, nes joje jauti plazdant gyvastingąjį dvasinį universitas.

*Goethės200metųgimimo sukakčiai paminėti šveicarų Artenesis leidykla Zūriche ruošiasi išleisti visus Goethės raštus, kurių bus 25 tomai.

* Šiemetinė prancūzų nuotykių romano premija už geriausią tos rūšies veikalą paskirta (iš eilės jau 12 kartą) Erikui C e r tonui ir Armandui Ziversui už jų romaną „Vidurnakčio gauja“.