LITERATŪRA

Mirė ežerų ir vynuogių dainius

Šveicarija, o kartu su ja ir visa prancūziškai skaitančioji visuomenė neteko pasižymėjusio rašytojo, C h. Ferdinando Ramuzo. Įvertin“ damas jo veikalus Ir nuopelnus pasaulinei literatūrai, prancūzų „C o m b a t“ pažymi, kad tai būta vieno iš paskutinių didžiųjų europiečių. „P o p u l a i r e“ kritikų tikinimu, Ramuzas šveicarų literatūrą prancūzų kalba iškėlė iki tokio aukščio, kokio ji nebuvo pasiekus per pastaruosius du šimtu metų. „C a r r e 1 o u r“ jo mirtį lygina su Paul Valery netekimu.

Ramuzas yra tikras žemės poetas, ežerų ir vynuogių dainius. Skaitydamas jo raštus, giliai persunktus gimtosios žemės meile, kaip gyvus prieš dvasios akis matai Ženevos ežero krantus, į dangų šaunančias didingas kalnų viršūnes ir sklendenančioj tyloj, saulės atokaitoj sirpstančias vynuogių sultis. Gimtasis kraštas ypačiai ryškiai iškyla jo atminty per tuos 12 metų, kuriuos jis jaunas būdamas išgyveno Paryžiuj. Jo netekimas, kaip tik ir parodė jo vertę, įtikindamas, jog žodis tėvynė nėra koks svaičiojimas, mistikų ir humanitarų fikcija, bet gyva, tyriausiu širdies krauju pulsuojanti žmogiškoji realybė, tokia pat sava ir brangi, kaip slapčiausi, širdies troškimai ir gaivastingiausi ateities lūkesčiai.

Tos gimtojo krašto meilės kupini beveik visi jo veikalai. Nieko ten juose ypatinga nėra — ir vis dėlto daug. Tai daugiausia paprastutės, iš kaimiečių, žvejų ir kalnėnų buities paimtos istorijos, bet tokios mielos ir savos, lyg gyvos išnirusios prieš skaitytojo akis, papuoštos skambia, sultinga kalba. Iš jų dvelkia kažkokia paslaptinga dvasia, kuri atliepia kiekviename savo gimtąjį kraštą mylinčiame žmoguje, juo labiau tremtinyje. Tada toji kasdienybė, tie paparasčiausi pilkos realybės įvykiai, natūraliausia gyvenimo tikrovė, pasidaro dar šiltesnė ir įspūdingesnė. Todėl nenuostabu, kad Ramuzas ramus savo krašto epikas: buvo taip branginamas ne tiktai palčių šveicarų, bet net skirtingos krypties ir įsitikinimų prancūzų, kurių literatūroj yra taip pat nemaža tos rūšies pavyzdžių. Jis — katalikas, bet jį brangina ir gerbia taip pat socialistai ir net su katalikybe kovojantieji.

Velionis buvo gimęs 1878 m. rugsėjo 24 d. Lozanoj. Tarp Lozanos ir Ženevos yra pačios gražiausios Lemano ežero vietos, kadaise dar ir Bairono apdainuotos. Mylimojo ežero pakrantėje ilsėsis ir jo paskutiniai mirtingieji palaikai.

Kaip anglai pagerbia Shakespeare'ą

Britai yra dideli tradicijų mėgėjai. Nuo to laiko, kai 1879 m. Straford-on-Avon mieste, kur Shakespeare'as gimė ir mirė, Ed. Floweris pastatė teatrą, kiekvienais metais reguliariai nuo didžiojo rašytojo gimimo dienos iki jo mirties, būtent — nuo balandžio 23 iki rugsėjo mėn. pabaigos, ten vyksta Shakespeare'o garbei ruošiami vaidinimai, pavadinti jo vardo ciklu. Pirmajam teatrui 1926 m. sudegus, 1932 m. buvo pastatytas naujas „Memoral teatras“.

Mažasis britų miestelis savo didįjį sūnų pagerbia su tokiu pietizmu, kaip kad vokiečių Weimaro miestas savo įsūnį Goethę. Shakespeare'o gimimo data atžymima Šokių iškilmėmis ir viešais vaidinimais. Archyve, įtaistame gimtajame Shakespeare'o name, sudėti visi jo dokumentai, bibliotekoje rasi visus jo veikalus, išleistus visomis pasaulio kalbomis, nuo pirmutinio iki paskutinio. Juo retesnė kalba, juo daugiau ji ten branginama. Jo įkapy įrašyti žodžiai: kaip jis gražiai ilsisi po neramios gyvenimo karštinės!
Tačiau Shakespeare'as nėra miręs: jo dvasia tebėra gyva iki mūsų dienų. Kasmet iš visų Britanijos kampelių ir užsienio kraštų traukia į mažutį miestelį ji naujoviškieji piligrimai, norėdami pasigrožėti jo komedijomis ar tragedijomis, pasigėrėti jo dvasios platumu ir didingumu. Ir kaip dažnai jiems tenka nusivilti, kai negauna nė vieno vienintelio bilieto, kurie jau iš anksto išparduodami prieš kelias dienas ar net savaites.

Naujasis teatras pasižymi visais moderniojo teatro įrengimais. Jam vadovauja įžymusis britų teatralas Jacksonas, pagal tradiciją tų iškilmių metu turi būti pastatyti 8 jo veikalai, tuo būdu programa keičiama kasdien. Šiemet rodomi šie jo veikalai: Mackbettas, Mastas už mastą, Kaip jums patinka, Audra, Henrikas V, Tuščios meilės pastangos ir Cymbelin; vienas veikalas turi būti vis svetimo autoriaus. 1946 m. tai buvo „Faustas“. Be to, dar viena naujovė: kiekvienam veikalui imamas vis naujas režisierius, kuriam paliekama visiška laisvė. Tuo būdu gauname išvysti Hamletą su moderniškais drabužiais, Šiemet sueina 100 metų sukaktis prancūzų beletristo Prospero Merimee novelės ,, Karmen“, pagal kurią Bize t 1875 m. sukomponavo to paties vardo operą. Sukaktis literatūros ir muzikos mėgėjų plačiau atžymima.

* Amerikoje Marie Cecilie Buchrle parašė knygą, pavadintą „Out of Many Waters“ (,, Iš daug vandenų“), vaizduojančią, kaip visame pasaulyje išgarsėjusio Berlyno spaustuvininko Rotšildo žmona surado kelią į Dievą. Autorė sutiko Rotšildus prieš porą metų Amerikoje ir, patyrusi visas tos istorijos smulkmenas, nutarė parašyti apie tai veikalą. Ji pati dėsto un-te anglų literatūrą. Taip pat konvertitės Rotšildienės vyras yra universiteto profesorius Kalifornijos statė. Už katalikybę Rotšildienė galutinai apsisprendė, pamačiusi nacių siautėjimus Vokietijoje.

* Leningrade įsteigtas vad. „Literatūros muziejus“, į kurį sugabenti rankraščiai ir kita turimoji medžiaga Puškino, Tolstojaus, Lermontovo, Gorkio ir kt. žymiųjų rusų rašytojų. Taganroge vėl atidarytas Čechovo namas ir Čechovo muziejus.

*Albin Michel leidykla Paryžiuje yra pasiryžusi savo skaitytojams duoti ne ideologinės, bet grynai mokslinės lektūros ir tam tikslui leidžia specialią apžvalgą, kurioj, pvz., Nobelio premijos laureatas Louis de Broglie rašo apie „Šviesą ir medžiagą“, Jean Thibaud — apie atomų gyvenimą ir kt.

* Amerbach leidykla Bazelyje leidžia rinktiniais puošniais leidiniais įvairių tautų klasikus. Paskiausiai išleistos Gothės „Romos elegijos“, Goethės albumas ir kt.
Šiandien su visomis filialėmis didžiausia pasauly leidykla yra D o u bleday and Company N e w Y o r k e . Ji šiemet mini savo gyvavimo 50 metų sukaktį. Šiuo metu leidykla turi apie 5.000 tarnautojų. Yra išleidusi per 2.200 leidinių, o pereitais metais pardavė per 40 milijonų knygų, tam skaičiuj tiktai vieno W. Somerseto Maughamo romano „The Razors Edge“ išėjo 3 mil. egzempliorių. Leidyklai į pirmaujančias pasaulines firmas iškilti padėjo pasirinkimas geriausių rašytojų, kaip J. Londono, Irvingo Stonės, Kiplingo, Rebeccos West, Helenos Keller. Leidykla leidžia visą eilę žurnalų ir ypatingą dėmesį kreipia į jaunųjų literatų rėmimą. Kasmet skiria už geriausią romaną 20.000 dolerių premiją, 2.500 dol. už geriausią negrų rašytojų parašytą knygą etc. Šiais metais laeidykla žada savo gamybą dar daugiau suintensyvinti, nes Amerikoje jaučiama geros, rinktinės knygos stoka.

*Lietuvių rašytojų valdyba taip pasiskirstė pareigomis: pirmininkas — St. Santvaras, vicepirm. — B. Brazdžionis, sekretorius H. Radauskas, išdininkas — Pulgis Andriušis, valdybos narys — A. Nyka Niliūnas. Naujo rašytojų metraščio redaktorium išrinktas H. Radauskas, redakcinę kolegiją sudarys visi valdybos nariai, literatūras žurnalo organizavimu pavesta rūpintis Pulgiui Andriušiui, kuris taip pat pasiėmė pareigą rūpintis palaikymu kontakto su kitų tautų rašytojų organizacijomis. Švietimo Valdyba yra paskyrusi 10.000 RM romano ir dramos konkursui. Jo sąlygos netrukus bus paskelbtos.

* Rašytojas kun. St. Būdavas išvyko į Ameriką. Iš ligoninės grįžęs J. Kruminas atgaivina „Gintaro“ leidimą. Į Argentiną iš Italijos nuvyko vilnietis poetas J. Kėkštas. Argentinoj gyvenąs P. Babickas leidžia knygą „Conoce Ud. Lituania?“

* Iš 1010 JA Valstybėse leidžiamų ne anglų kalba laikraščių lietuviams tenka 12-toji vieta iš 39 tautų. Lietuvių laikraščių išleidžiama 28. Mažiau už lietuvius išleidžia graikai, armėnai, rusai, danai, ukrainiečiai ir kiti. Marijonų seminarijoj įsikūręs „Lietuviškosios knygos klubas“ pirmaisiais metais žada duoti knygos mėgėjams apie 1.000 spaudos puslapių knygų (tris keturis veikalus).

* Pirmosios lietuviškos knygos sukaktį savo pranešimuose paminėjo ir vokiečių kat. žinių agentūra CND.

* V. Krėvės-Mickevičiaus „Gilšė“ Amerikoje išleidžiama anglų kalba.

* Šveicarijoje, Berne yra leidžiamas Lietuvių Bibliografinis archyvas, kurio vedėjas yra Dr. A. Gerutis. Archyvo adresas: Bern, Karl-Spitte-ler-Str. 22. Archyvas yra globojamas Dr. J. Šaulio.