Mūsų buity Spausdinti


* Rugsėjo 10-11 d. Augsburge įvyko Lietuvos Raudonoje Kryžiaus Vokietijos ir Austrijos skyrių atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo iš maždaug 50 skyrių apie 100 atstovų.

Baigiant buvo priimta sveikinimai ir rezoliucijos. Suvažiavimas rezoliucijose konstatavo, kad LRK organizavimosi darbas yra baigtas ir savo veikime toliau visą dėmesį reikėtų sukoncentruoti: 1) skyrių veiklos plėtimui, organizuojant išteklius, 2) teikti tautiečiams moralinę ir materialinę paramą; imtis visų priemonių, kad emigracija nepalaužtų LRK darbo, 3) savo veikloj nevengti viešumos, 4) didinti narių skaičių, 5) šelpti Mažosios Lietuvos tautiečius ir išskirtuosius, 6) į savišalpos akciją pritraukti mūsų visuomenininkus ir t. t.

Suvažiavimas taip pat išreiškė savo padėką uoliai dirbančiai LRK Vyr. Valdybai, gen. įgaliotiniams ir Vyr. Mot. Komitetui.

* Š. m. rugpiūčio mėn. 26 d. Augsburge įvyko įvairių meno ir kultūros sričių atstovų pasitarimas, sudaryti Kultūros Tarybą, kaip patariamąjį organą prie Švietimo Valdybos.
Nutarta sukviesti mūsų stovyklų kultūros vadovų suvažiavimą. Tik kultūros vadovus tinkamai įsąmoninus ir juos instruktuojant, galima pakelti mūsų kultūrinio gyvenimo dabartinį neaukštą lygi. Prašyti mūsų spaudą paskelbti, kad visų sričių menininkai su šeimomis susiregistruotų, kad tuo būdu būtų galima sudaryti visų sričių menininkų kartoteką, galimą panaudoti ir emigracijos reikalui.

Prašyti Švietimo Valdybą, kad ji paskirtų premijas ar išleistų naujų muzikos kūrinių. Ligi šiol, skiriant literatūros premijas, nuskriaudžiama muzika ir tapyba, nes knygos ir be premijų išperkamos, ir jų autoriai gauna honorarą, tuo, tarpu, pav., muzikai negali rasti leidėjo jų kūriniams išleisti.

Yra rasta būtina suruošti bendrą tremtyje esančių dailininkų parodą ir prašyti Švietimo Valdybą bei kitas organizacijas paskirti už geriausius kūrinius premijas.
Pasitarimas nutarė atkreipti mūsų žurnalistų dėmesį į mūsų spaudos korespondentų entuziastingai diletantiškas recenzijas įvairių spektaklių, ansamblių koncertų, etc. ir prašyti redaktorius, kad būtų santūresni.

* Rugsėjo mėn. 13 d. Augsburge įvyko DP laikraščių leidėjų ir bendradarbių sąjungos suvažiavimas. Ši sąjunga buvo prieš pusmetį įkurta ir apima visus amerikiečių zonoje einančius DP laikraščius. Šiuo metu amerikiečių zonoj išeina 8 tautų (lietuvių, latvių, estų, rusų, ukrainiečių, lenkų, jugoslovų ir kalmukų) 22 laikraščiai ir 18 žurnalų.
Į suvažiavimą atsilankė JAV Kongreso Vokietijoj šiuo metu esančios komisijos atstovas Atstovų Rūmų narys W. Besterman ir DP reikalų karininkas cpt. E. Carr.
Suvažiavimas praėjo darbingoj ir darnioj nuotaikoj.

* Tėvo J. Bružiko pastangomis buvo suorganizuota lietuvių maldininkų kelionė rugsėjo 8 d. proga į Altottingo Marijos šventovę iš visų Vokietijos kampų, kelionė, primenti keliones į Šiluvą ar Žemaičių Kalvariją.

Rugsėjo 8d. bazilikoje vysk. Padolskis laikė pontifikalines mišias. Garbės svečiais dalyvavo latvių vyskupas ir dabartinis latvių prezidentas vysk. Rancanas ir kan. Feliksas Kapočius. Beveik visa suplaukusi tikinčiųjų minia ėjo prie Šv. Komunijos.

Po pietų įvyko laiminimas stebuklingąja Marijos statula. Pamoksle kun. Gutauskas iškėlė visus pažymėtinus istorijoj Marijos apsireiškimus, ilgiau sustodamas ties Fatimos įvykiais, kurie ir mums žada grįžimą tėvynėn. Jis perskaitė maldininkų prašymą Šventam Tėvui, kad jis įvestų Marijos litanijos šiuos žodžius: Tremtinių Motina, melskis už mus“. Paskiau buvo kalbama maldininkų pasiaukojimas Marijos Širdžiai. Po to didžiulė maldininkų procesija nulydėjo stebuklingą Marijos statulą atgal į koplyčią.
Ši šventė buvo lietuvių religinių ir tautinių įsitikinimų pareiškimas.

* Jei seniau į pasaulinę spaudą būdavo sunku, tiesiog neįmanoma prasimušti su informacijomis mūsų krašto reikalais, tai šiandien tų informacijų kai kurie spaudos organai
tiesiog prašyte prašosi. Amerikos, turkų ir graikų spauda jos su mielu noru įdėtų kiek galint daugiau, jei ji būtų tinkamai paruošta ir suteiktų jiems aktualios, naujos medžiagos.

Lietuvių ir iš viso Baltų vardas dažniau užtinkamas ir įvairiuose Amerikos spaudos organuose. Prie tokių tenka priskirti ir Amerikoj tautiniam gyvenimui nagrinėti skirtą žurnalą „D e s t i n y“.

„Destiny“ yra savotiškos pakraipos laikraštis. Nevienas turbūt bus girdėjęs hipotezę apie aštuonių Izraelio šakų likimą. Ji skelbia, kad dvi šakos liko Palestinoj, o kitos aštuonios dar neištirtais kelias išsidangino į Europą. Tarp anglų atsirado tokių, kurie laikosi įsitinkinimo, jog anglosaksai su keltais kaip tik ir sudaro minimųjų dingusių Izraelio šakų kamieną. „Destiny“ ir yra tų anglų organas Amerikoje, skelbiąs anglų tautos pirmumą.

Jų propaganda ir idėjomis užsidegė ir vienas Čikagos lietuvis, Vincas Stulpinas, kuris parašė laikraščio redakcijai laišką, klausdamas, kaip yra su lietuviais, ar jų neįskaito į tą rinktinių tautų tarpą. Gavo atsakymą, kad galimas dalykas, jog ir lietuviai sudaro vieną iš to kamieno atžalų. Žurnalo redaktorius labai susidomėjo lietuvių tautos likimu, ir retas kuris numeris išeina, kuriame nebūtų vienu ar kitu būdu užsimenama apie Lietuvą. Už tokį palankumą ir ministeris Zadeikis ir konsulas Daudžvardis yra pasiuntę padėkos laiškus. S. m. rugpiūčio mėn. numeryje yra įdėtas P. Daudžvardžio straipsnis aktualiais Lietuvos reikalais, pavadintas „The Day of Soviet Infany“.
Kitas spaudos organas, būtent — „Chicago Daily News“, liepos 29d. numeryje įsidėjo ministerio K. Škirpos laišką, kuriame tas atpasakoja Lietuvos rezistencinio sąjūdžio veiklą ir savo gyvenimo ištraukas, straipsnį baigdamas nurodymu, kaip jį naciai su šimtais kitų prancūzų, tarp kurių buvo gen. de Gaulle'io sesuo ir brolis, buvo įkišę į Eisenbergo tvirtovę Čekijoje.

* Amerikoje yra nemaža tikrų spaudos rėmėjų ir bičiulių, kurie savą ir svetimą spaudą patys užsiprenumeravę siunčia savo tautiečiams tremtiniams Vokietijoje. Prie tokių tenka priskirti ir žinomąjį čikagietį Praną Gudą, Al. Stulginskio klasės draugą, kuris ne tik siunčia į Vokietiją amerikiečių spaudą, bet ir pats užsisako lietuvių spaudą Vokietijoj, už ją atsilygindamas siuntiniais,

* Baptistai suruošė Kopenhagoj tarpt, parodą, kuri sukėlė didelį danų susidomėjimą, o sovietų protestą, kam joj buvo išstatytos diagramos, pavaizduojančios, kad, baptistų apskaičiavimu, 1940 - 1944m. buvo deportuota iš Estijos 61.000 žmonių, iš Latvijos 60.000, o pabėgo į Švedija 36.400 bėglių. Baptistų gen. sekretorius Dr. W. Levis pats asmeniškai kreipėsi į prez. Trumaną, prašydamas amerikiečius daryti reikiamą in-formacją baltų reikalu.

* Baltų filatelistų sambūris „Baltija“ leidžia 5 kalbomis Pabaltijo valstybių filatelinių vertybių katalogą ir savo veikios sukakčiai paminėti specialias dail. E. Krasausko suprojektuotas atvirutes. Per sukaktuvini suvažiavimą spalio pradžioj Augsburge bus filatelinių vertybių aukcionas. Filatelinėmis baltų vertybėmis gyvai domisi viso pasaulio filatelistai.

* Mūsų skautai dalyvavo tarpt. skautų sąskrydyje Praneūzijoje ir nusipelnė daug simpatijų. Skautus aplankė eilė žymių svečių — min. Balutis, Bačkys, Dr. Šaulys, bei gen. Vilson (tarpt. skautų biuro šefas) lordas Reweller (Anglijos skautų šefas), škotų skautų šefas ir kt. Lietuvius aplankė ir prancūzų gen. de Latre de Tassigny, kuris
išreiškė savo susižavėjimą Čiurlionio ansambliu, kurį buvo girdėjęs prancūzų zonoje. Skautams vadovavo vyr. skautininkas prof V. Čepas.

*Pol. kalinių suvažiavimas Flossenburge išrinko naują valdybą, susidedančią iš J. Rimašausko, Alksninio, kun. V. Pikturnos, P. Zičkaus, Kojelio ir kun. Parancevičiaus. Pirmininku išrinktas kun. V. Pikturna.

Pamaldas atlaikė ir paminklą pašventino Tautinis Delegatas kan. F. Kapočius. Suvažiavime buvo konstatuota, kad nacių aukų skaičius siekia apie 25 milijonus. Užmegstas kontaktas su kitų tautų kacetininkų organizacijomis. Į suvažiavimą buvo atvykę ir du vokiečių redaktoriai, von Fatomski ir Dr. Fischer, kurie lietuviams pirmiesiems paskaitė dar niekur nepaskelbtų mirtininkų laiškų.

* Vatikanas įsteigė tremti n i a m s padėti įsikurti komisiją, vadovaujamą valstybės pasekretoriaus Montinio. ši komisija įgaliojo kun. Kilianą įsteigti emigracijos agentūras Frankfurte, Miunchene, Stuttgarte ir Regensburge.

* Waterbury, Com., įvyko septintas Lietuvai Vaduoti Sąjungos seimas, kurį sveikino Waterbury burmistras ir kuriame dalyvavo daug aukštų amerikiečių pareigūnų. Priimta eilė rezoliucijų, tarp jų ir padėka Trumanui; nutarta remti B ALFO vajų visose kolonijose. Nutarta taip pat dėtis į bendrą veiklą su Amerikos Lietuvių Taryba.

* „Vyties“ draugija, kurios ideologija yra labai artima Lietuvoj veikusiems pavasarininkams, rugsėjo 12-14d. šaukia savo seimą Filadelphijoje. To pat vardo laikraštį, leidžiamą šios draugijos, paskutiniu metu redaguoja prof. K. Pakštas.

* Dr. Jasaitis, L. R. K. pirmininkas, lankėsi. Šveicarijoj ir dalyvavo IRO parengiamosios Komisijos posėdžiuose, kur įteikė memorandumą mūsų tremties reikalais. Pansot, paruošiamosios IRO komisijos pirmininkas, priėmė tai dėmesin.

Dr. Jasaitis lankėsi ir pas Tarpt. Raud. Kr. pirmininką Dr. E. Gloor. Šis pažadėjo viską daryti, kad lietuviai belaisviai Maltoj, Egipte ir Prancūzijoj būtų gražinti.

* Šveicarijos šalpos organizacija „Don Suine“ prižadėjo šelpti 1000 lietuvių naujagimių apie 30-40.000 Šveicarijos frankų sumoje.

* Lietuvos ministras JAV Povilas Zadeikis lankėsi įvairiose stovyklose Vokietijoje, kur susipažino su tremtinių gyvenimu.

* Įvyko antroji Lietuvos išlaisvinimo konferencija, kuri konstatavo, kad pasaulis jau susidomėjo mūsų tauta, mes turime nepakrikti. Lietuva savo likimą sieja su Vakarais ir remia Jungtinių Europos valstybių sąjūdį. Visi pasaulyje esą lietuviai bus stengiamasi įjungti į organizuotą sąjūdį ir nepalikti vieni, be ryšio su kitais.

* Lietuvių Žurnalistų Sąjungai šiemet suėjo 25 metai. 1922m. sausio 31 d. Tumo-Vaižganto iniciatyva buvo sušauktas žurnalistų ir rašytoju susirinkimas ir įsteigta „Lietuvių Žurnalistų ir Rašytojų Sąjunga“. Ji turėjo 14 narių. 1929m. įvyko sąjungos reorganizacija. Atsiskyrę rašytojai susibūrė į Rašytojų Draugiją, o žurnalistai į Lietuvių Žurnalistų Sąjungą. Vėliau buvo nutarta Žurnalistų Sąjungą suprofesinti. 1940m. Sąjunga turėjo 217 narių, iš jų 132 lietuvių, 14 žydų ir 1 lenką. Žurnalistų Sąjungos garbės nariais išrinkti Vydūnas, Dr. K. Grinius, prof. M. Krupavičius ir prof. M. Biržiška. Naujoji valdyba pareigomis taip pasiskirstė: pirmininkas A. Merkelis, vicepirm. J. Būtėnas, ir H. Blazas, sekretorius P. Gaučys, iždininkas St. Urbonas, valdybos nariai J. Kardelis, V. Trumpa, J. Cicėnas, D. Pe-nikas.

* Vatikano radijo pranešimu š. m. liepos men. 17d. Marijampolėje mirė J. E. Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas. Antrajai bolševikų okupacijai artėjant, jis liko Lietuvoje ir Vilkaviškyje praleido visus fronto žiaurumus.

* Gottingeno Meno Galerijoje buvo suruošta grafikos paroda, kurioj dalyvavo išgarsėjęs estų grafikas Viiraltas, o iš lietuvių — Augius, Petravičius, Ratas, Valius.

* Kultūros Fondo Komitetas pradeda konkrečią veiklą, kurios jau taip senai pasigedo visi tremtyje esą lietuviai. Pritarimas iš visur yra šiltas, tenka pageidauti tiktai geros organizacijos, kad Kultūros fondo realią veiklą galėtų pajusti pirmoj eilėj ypačiai jos reikalingi. Baigiami ruošti Fondo įstatai.

* Lietuvoj, spaudos žiniomis, skulptorius Zikaras nusižudęs. Kauno Dailės Institute grafikos skyriui vadovauja T. Kulakauskas ir A. Kučas, tapybos — St. Ušinskis, fresko ir mozaikos — Rimtas Kalpokas, teatro dekoracijos — L. Truikys, architektūros — J. Propuolenis, keramikos — Strolis, padedamas J. Mikėno, skulptūros — Pundzius ir Vikt. Palys, be to Institute dirba dail. V. Kairiūkštis ir kiti.

* Į Amerika išvyksta pasižymėjusi mūsų operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Miuncheno visuomenei taip pat artimosioms tremtinių kolonijoms davė įspūdingą atsisveikinimmo koncertą, taip pat gražiai užsirekomendavo su smuikininku Iz. Vasyliūnu per radiją rugsėjo 8d.

* Ravensburgo Dramos Studija atšventė savo dviejų metų sukaktuves. Studijai vadovauja režisierė Aleksandra Zdanavičiūtė — Gustaitienė. Kolektyvas pastatė du
jau tremtyje parašytus veikalus: A. Gustaičio „Sekminių vainiką“ ir P. Babicko „Gintaro žemės pasaka“, be to, Vaičiūno „Nuodėmingą angelą“, „Tuščias pastangas“, V. Adomėno „Svetimąją plunksną“ ir K. Binkio „Atžalyną“. Iš svetimųjų autorių pasirinkta prancūzo Codus — Genecken komedija „Pirmasis skambutis“.

* Wūrzburgo Vaikų teatras, vadovaujamas aktorės Veronikos Janušienės, iki šiol pastatė penkias inscenizuotas pasakas. Paskutinioji pasakų — „Geroji širdis“.

* Lietuviu Tautinis Ansamblis savo 2 metų darbo proga pastatė Gasp. Veličkos sukurtą ir surežiuotą pjesę „Žmonės prie vieškelio“, vaizduojančią lietuvišką kaimą
šienapiūtės metu.

Premjeroje dalyvavo eilė amerikiečių ir vokiečių svečių. Vokiečių „Main-Post“ įsidėjo ta proga straipsnį, primindamas Herderio (Goethės draugo) susižavėjimą lietuvių liaudies dainų grožiu, o drauge ir viso ansamblio meninį pajėgumą.

Atsiųsta paminėti
Stepas Zobarskas, Brolių jieškotoja. Pagal lietuvių liaudies pasaką. Išleido PATRIA. Iliustracijos P. O s m o 1 s k i o. 48 psl., kaina RM. 5.