Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
POPIEŽIAUS ]ONO XXIII RAŠTAS LIETUVOS VYSKUPAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Poniežius Jonas XXIII   


Garbingieji Broliai, sveikiname jus ir siunčiame apaštališkąjį palaiminimą.
Kaip vaikai su dideliu malonumu širdyje nešiojasi tėvo prisiminimą ir, pasitaikius progai, išreiškia jam viešą pagarbą, taip tautos jaučia pareigą prisiminti savo dvasinių Ganytojų pavyzdį; tų Ganytojų, kurie nepalaužiamu narsumu kovojo už jiems patikėtą kaimenę ir jai. kaip brangiausią paveldėjimą, paliko savo mokslą ir savo pavyzdį.

Tokį Ganytojo pavyzdį—kaip Mums yra pranešta—šiemet prisimena kilnioji, Mums labai miela, lietuvių tauta, minėdama tris šimtus penkiasdešimt metų nuo mirties uolaus šios tautos vyskupo Merkelio Giedraičio, apie kurio didelį šventumą ir šiandien liudija jūsų tauta.

Norėdami tad tarsi apvainikuoti jūsų tą džiaugsmą, negalime tylomis praeiti šios progos. Juo labiau, kad iškėlimas jo darbų ir visiems prisiminimas jo dorybių, Mūsų nuomone, bus labai naudingas šių laikų sunkumuose.

Merkelis Giedraitis buvo augštai iškilęs savo gyvenimu, savo pamaldumu ir dvasios kilnumu. Jis buvo apaštalas, kuris šventąjį Kristaus tikėjimą jūsų tautoje išplatino, sustiprino ir giliai įdiegė žmonių širdyse. Kai 1576, būdamas 40 metų amžiaus, buvo paskirtas vyskupu, jis vieno tetroško, kaip "geras Jėzaus Kristaus karys" (II Tim. 2.3) dirbti didesnei Dievo garbei ir sielų išganymui. Tautą, kuri dar nebuvo išsivadavusi iš daugelio klaidų, jis mokė giliau pažinti ir sąmoningiau išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą; jis taip pat rūpinosi, kad daugelis atitolusių nuo katalikiškojo tikėjimo, kurių, tarpe buvo didelis skaičius kilmingųjų, pa-klustų šv. Petro Sostui ir grįžtų į jo vienybę.

Reikia stebėtis, kiek daug jis anose aplinkybėse padarė savo žodžiais ir veikliu gyvenimu, pilnai laikydamasis neseniai įvykusio Tri-dento Susirinkimo nuostatų: visu uolumu atlikdamas ganytojiškas pareigas, steigė naujas parapijas ir statė bažnyčias, rūpinosi bažnytinių apeigų grožiu, visoms žmonių klasėms stengėsi perduoti krikščioniškojo tikėjimo tiesas. Pasiryžimas išplėsti ir sustiprinti tikėjimo tiesų mokymą (katekizaciją) buvo jo pagrindinis rūpestis ir nenuilstamos veiklos tikslas. Jis rengė iš šio krašto kilusius tinkamus kunigus, kad jie kalbėdami vietine kalba, kaip jis pats visiems buvo davęs pavyzdį, lengviau galėtų žmones laimėti Kristui; jis platino knygas, kad jų pagalba krikščioniškojo tikėjimo tiekos kuo plačiausiai pasklistų tėvynėje.

Šios didžios dorybės Mums atrodo kaip tik labai tinkami pavyzdžiai, kuriais ypatingai turėti), sekti visi mylimieji lietuvių tautos sūnūs.
Gerai žinome, kokius laikus išgyvenate, ir tai Mes labai skaudžiai atjaučiame. Jau seniai brangioje jūsų tėvynėje Katalikų Bažnyčiai yra statomos visokios kliūtys, tiek vyskupams ir kunigams kliudoma atlikti savo pareigas, tiek net tikintiesiems kliudoma gyventi pagal savo krikščionišką tikėjimą.

Ganytojai yra arba išvyti iš tėvynės arba turi gyventi šalia savo vyskupijų, suvaržyti, toli nuo mylimų tikinčiųjų arba yra nuolat kliudomi laisvai ir pilnai atlikti ganytojiškas pareigas. Nemaža kunigų ir daug pasauliečių dėl parodyto tvirtumo, laikantis tikėjimo ir saugo-jant švenčiausias Bažnyčios teises, buvo arba ištremti arba sumesti į kalėjimus, kur daugelis mirė, pakirsti ligų ir kančių. Vienuolijų nariai išblaškyti, jų turtai ir namai konfiskuoti, Katalikų Akcijos organizacijos panaikintos, jūsų mokyklos uždarytos ir jų vietoj įsteigtos kitos, kuriose ne tik draudžiama mokyti, krikščioniškų tiesų, bet augštinamas ir platinamas ateizmas; civilinė valdžia Bažnyčios laisvei stato daugybę užtvarų ir kliūčių; dienraščiai, laikraščiai ir kiti krikščioniško mokslo leidiniai, kuriuos savo laiku katalikai gausiai, moksliškai ir naudingai leido, jau seniai nutildyti ir veltui pasigendami.

Šioje sunkioje padėtyje ano vyro darbai ir gyvenimo pavyzdžiai visus, kurie nešioja krikščionio vardą, be abejonės, paskatins nenugalimu tvirtumu ištverti dorybėse, ypač mylimiausius Lietuvos kunigus, kurie, kaip žinome, vasi-žymi tokiu dideliu uolumu ir su savęs atsižadėjimu atlieka jiems patikėtas pareigas.

Dėl to, sekdami Merkelio Giedraičio nuostabiomis dorybėmis, jo ištverme, nugalint tokius didelius sunkumus, kunigai savo tautoje tebūna tobuli Dievo žmonės, pasirengę atlikti kiekvieną gerą darbą, tinkami naujojo Testamento vykdytojai (plg. 11 Tim. 3.7; II Kor. 3,6). Teseka jo tvirtumu, gindami katalikiškojo tikėjimo teises, perduodami, kiek galima, krikščioniškąsias tiesas, žinodami, kad Dievo žodžio negalima sukaustyti (plg. H Tim. 2,9). Ragindami kunigus, kad "tvirti tikėjime" (I Petr. 5,9) diena iš dienos vis stiprėtų vieningume, siekiant išsaugoti širdžių sutartinę ir išlaikyti nepažeistą tikėjimo paveldėjimą^ už juos kuo karščiausiai meldžiamės i "visokios ^aaucdos Dievą" (Kor. II 1,3).

Ano didžiojo Lietuvos vyskupo atliktus dar-hus teprisimena ir tikintieji, kad iš jo gautą katalikiškąjį tikėjimą, kaip neįkainojamos vertės paveldėjimą ir pirmąjį išganymo bei garbės šaltinį, saugotų kantriai ir tvirtai ir pagal jį tvarkytų savo gyvenimą.

Žinome, kaip labai jie yra prisirišę prie savo katalikiškojo tikėjimo. Kai tik gali, atlikdami net ilgiausias keliones bei nugalėdami didžiausias kliūtis, jie lanko savo šventoves. Be to, jie yra labai ištikimi Romos popiežiui ir teisėtai Bažnyčios hierarchijai. Dėl to juos sveikiname iš tėviškos širdies ir labai prašome, kad ir ateityje ištvertų tame pačiame uolume, kad stiprintų savo dvasią Sakramentais, kad šventadieniais, jei tik galima, dalyvautų Eucharistijos aukoje, iš jos be atvangos semdamiesi tos gyvybinės jėgos, kurios niekas negali užslopinti.
Šeimų tėvus ir motinas raginame, kad atsimindami savo labai atsakingas pareigas, vaikus, o ypač jau paaugusius jaunuolius, kuo geriausiai žodžiu ir pavyzdžiu auklėtų ir ugdytų juose dorybes. Kadangi dėl liūdnos dabartinės padėties kunigams yra draudžiama vaikus mokyti katekizmo, reikia, kad tėvai, pavaduodami Dievo tarnus, vaikams perduotų neužgesintą paveldėtąją tikėjimo šviesą. Jaunuolius, kuriuos tėviškai mylime, kviečiame prisiminti drąsius ir didžius Merkelio Giedraičio darbus, kad galėtų iš jo pasimokyti, ką reiškia kovoti už katalikų tikėjimą ir jį ginti visom jėgom.

Mes trokštame, kad jums ateitų šviesesnės dienos. Trokštame, kad pasibaigus neapykantai ir persekiojimams, kuriuos šiandien kenčia Bažnyčia, visose piliečių klasėse įsigalėtų toji taika ir santaika, kurios vienintelis tvirtas pagrindas yra Kristaus Evangelija. Nuolankiai maldaujame galingiausiąjį Dievą, kad per švč. Mergelės Marijos užtarimą suteiktų tai, ko visi taip labai trokšta—per užtarimą Marijos, kuri yra Nekaltai Pradėtoji, į kurios rankas yra sudėtos mūsų viltys. Žinome, kad jūs ją garbinate ypatingu pamaldumu šiuo metu, paminėję trijų šimtų penkiasdešimties metų sukaktį, kai jūsų tauta pradėjo uoliai šlovinti Dievo Motiną Šiluvoje.

Norime, kad šiuos mūsų troškimus ir linkėjimus sustiprintų apaštalikiškas palaiminimas. Jį kaip dangiškų malonių laidininką ir kaip Mūsų palankumo ženklą iš širdies suteikiame jums visiems, Garbingieji Broliai, kunigams ir visai mylimajai lietuvių tautai, tiek tėvynėje gyvenantiems, tiek esantiems už jos ribų.
Rašyta Romoje, iš Šv. Petro Sosto, 1959 metų gruodžio 8 dieną, antraisiais Mūsų pontifikato metais.
Poniežius Jonas XXIII

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai