Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PRASMINGAS ATSIGAIVINIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ST. MERINGIS   
Čikagos lietuviškoji nausėdija nūnai vis labiau pasitenkina meno surogatais ir liaudiškos kūrybos reminiscencinėmis parafrazėmis. Į iškilnų sostą užsirioglinęs primityvas, pigoko reklamos riksmo glostomas ir liūliuojamas, yra pasiruošęs užgniaužti intelekto ir talento dar tebeblesenan-čios kūrybos prasiveržimus. Skelbiamoje visų pasaulio lietuvių sostinėje baigia jsipilietinti mažo užkampio miestelio skonis, į naivumą pasinėrusiems ir surambėjusiems miestelėnams pataikavimo lipšniosios šmėklos, diletantiško paviršutiniškumo kėlimas ir "bizniškų" tikslų neslepiamas diktatas. Prošvaistėmis dar būna: naujoji lietuvių kalba operos premjera, dailės parodos, bei iš kurios atokesnes vietovės atklydęs saviveiklinis vaidinimas. Nieko nuostabaus, jog ir "dailaus žodžio" programos sudaromos iš tautinių šokių pynės, itališkų ir kitokių arijų.

Tokioje nūdienos čikaginio kultūrinio susmukimo atmosferoje sausio 31 d. studentai santariečiai pradžiugino literatūros interpretacijos vakaru.
Savuosius bei kitų rašytojų kūrinius perteikė Antanas Škėma. Jam asistavo čikagietė vaidintoja Irena Nivinskaitė.

Interpretuojami autoriai: Vincas Krėvė, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Hen-kas Nagys, Henrikas Radauskas, Balys Sruoga ir Antanas Škėma, (žanrai: poezija, romanas, draminių kūrinių monologai ir dialogai).

šis literatūrine kūryba atsigaivinimo vakaras kažin ar tiksliai buvo garsintas rečitaliu, nors pavadinimas gal ir nesudaro reikšmės, tačiau rečitaliuose paprastai vyrauja interpretatoriai, o šiuo atveju bemaž per visą programą dominavo autoriai. O iš šimto klausytojų veidų nepaslepiamai buvo matyti, kaip tie autoriai juos paveikia! Pravartu pridurti: trys ketvirtadalius publikos sudarė studentiškas jaunimas.

Po introdukcijos A. Škėma skaitė, grupėmis padalintą, A. Nykos-Niliūno, H. Nagio ir H. Radausko poeziją. Skaitymas iš knygų, atmintimi nepasikliaunant ir sekant teksto eilutes, retai esti interpreciniu požiūru sėkmingas. Ir šį kartą Škėmai, dėl turinio akimis laiks nuo laiko gaudymo, įtikinamiau praskambėjo tik H. Radauskas, nors ir persilaužęs per "atskleidimo" prizmę. Tačiau visų trijų poetų kūryba buvo atviromis širdimis pergyventa, susižavėjimo palydėta.

Jei bus taikomas postulatas, jog šiame rečitalyje pirminiu laipsniu bus matuojami rašytojai, o ne jų kūrybos interpretatoriai, tai Antanas Škėma (gal kiek per ilgoje) ištraukoje iš romano "Baltoji drobulė" ateina į talką: autorius ne tik vykusiai pats save išryškino, bet gal net ir paskatino iš naujo knygą perskaityti. Gyvoje žodinėje kūryboje savaime dingo ar iškilo jo rašytojo "maniera", virtusi kažkuo savitesnių ir išsakančiu.

Rašytojas (ypač poetas) ir aktorius prieš akis turi vienodą tikslą— vaizdą. Jei poetas vaizdus perkelia į žodinę kompoziciją, tai aktorius ar šiaip rašytojo kūrybos perteikėjas tuos vaizdus sustiprina fizinės išraiškos niuansais, savųjų pajautimų elastingais akcentais, t.y. kūrinio žodžiais "piešimo" individualiu būdu. Kadangi A. Škėmai nėra svetimas ir aktoriaus amatas, tuo labiau susidomėjimą sukelia jo paties rašytinės kūrybos autoriškas "traktavimas", nes tai nėra eilinis įvykis, kad autorius sugebėtų ne vien ryškiai, o ir subtiliau savąjį kūrinį viešai paskaityti.

Po pertraukos ir po Jogailos monologo (B. Sruogos "Milžino paunks-mė") lyg ir suvaidinimo, Antanas Škėma su Irena Nivinskaitė skaitė dvi scenas iš premijuotos dramos— "Pabudimo". Vadinamomis "bio-mechaniškomis" priemonėmis paįvairintas (taurių pripildymas ir p.), skaitymas buvo nuotaikingas ir pa-gaunąs. Jausmingesnė bei tikrai susikaupusi buvo Ir. Nivinskaitė. (Beje, abu programos dalyviai dirbo aiškiai sirgdami, todėl buvo pastebimas žodžių galūnių ir ištisų poetinių kūrinių baigiamjų sakinių neaiškumas. Antra vertus, abu rečitalio kūrinių pildy-tojai šiame darbe reiškiasi atsitiktinai).

Irenos Nivinskaitės paskaityta V. Krėvės "Užkeikta merga" turi būti atskirai iškeltas dalykas. Užsidegusiai, lyg ir vienu mauku, pačiai virpant ir tą virpėjimą skleidžiant, techniškai naudojant greitokalbį, inter-pretatorė parodė, kaip skirtingai, o tuo pat metu ir įdomiai galima klausytojams perteikti Krėvės senų laikų padavimą.

Rečitalio programą baigė A. Škėma, parodęs Sapiegos monologo ir Balio Sruogos poetinio-draminio talento stiprybę. Šis monologas mūsuose turi stipresnių interpretatorių, bet abu Balio Sruogos, per vakarą monologai ir šioje programoje susilaukė didelio klausytojuose pasisekimo.
ST. MERINGIS

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai