TRIJŲ JUBILEJŲ ŠVIESOJE Spausdinti
Parašė Tėv. L. Andriekus, O.F.M.   

Šio "Aidų" numerio leidėjas yra Shenandoah (Pennsylvania) lietuvių šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Juozas A. Karalius, paaukojęs žurnalui 500 dol. Tą auką paskyrė jis trijų savo gyvenimo sukakčių proga. Pernai suėjo 40 metų, kai kun. Juozas Karalius gavo kunigystės šventimus; 30 m., kai klebonauja Shenandoah liet. parapijoje ir 25 metai, kai įsteigė tenai pradinę mokyklą. Jubiliatas yra vienas iš žymiausių ankstesnės kartos mūsų kunigų Amerikoje, išvaręs platų barą religinėje bei kultūrinėje dirvoje. Jo nuoširdus dėmesys "Aidams" rodo, kad ir šiandien jis gyvai sielojasi lietuviškos kultūros dalia. Užtai itin malonu čia šį garbingą dvasininką arčiau supažindinti su mūsų žurnalo skaitytojais.

Kun. Juozas Karalius gimė 1889 m. vasario 4 d. Jeseniaukos kaime, Lazdijų valsčiuje, Seinų apskrityje. Mirus tėvams, jis 1901 m. jaunutis atvyko pas brolį į Ameriką, čia visom jėgom siekė mokslo. Pirmiausia įstojo į Marijos Kolegiją Orchard Lake, Michigano valstybėje, o iš ten — į šv. Karolio kunigų seminariją Over-brooke, Filadelfijoje. Ją baigęs, studijų pagilinti išvyko į Vašingtono Katalikų Universitetą, ir ten gavo Kanonų Teisės bakalaurato laipsnį. Kunigu įšventintas 1919 m. gruodžio 20 d.

Pastoracine dirva pasirinko Penn-sylvanijos valstybę — anglių kasyklų sritis, kur labai anksti pradėjo telktis lietuviai emigrantai. Pabuvęs metus vikaru šv. Kazimiero parapijoje Filadelfijoje, kun. Juozas Karalius nukeliamas į Coaldalės miestelį klebonu. Po to taip pat klebonauti skiriamas į Minersvilę lietuvių šv. Pranciškaus parapiją. Visose tose vietose jis pasižymi pastoraciniu uolumu. Paminėtina, kad Minersvillėje įsteigė pradinę mokyklą, parūpindamas jai ir vienuolėms seserims gyventi patalpas. Tačiau žymiausią gyvenimo dalį Jubiliatas praleido Shenandoah lietuvių šv. Jurgio parapijoje, į kurią buvo nukeltas klebonu 1929 m. spalio 30 d. čia yra jo pagrindinis darbo laukas, ne vienu atžvilgiu reikšmingas visai Amerikos lietuvių istorijai.

Shenandoah miestelis įsikūrė 1862 m., pradėjus kilti anglies pramonei, čia ėmė važiuoti ypatingai emigrantai iš Europos. Pirmąjį lietuvį aptinkame jau 1869 m. Paskui jų plūdo gausūs būriai, prisidėdami prie šio miestelio spartaus augimo. 1900 m. Shenandoah buvo per 20,000 gyventojų, o 1927 m. beveik 30,000. Po to, lėtėjant anglių kasyklose darbams, jų skaičius krito. Dabar ten bėra tik apie 17,000 gyventojų. Shenandoah mieste lietuviai sudarė tokį didelį nuošimtį, kad jie iš saviškių galėjo pastatyti burmistrus ir kitus augštus pareigūnus. Kurį laiką šis miestas vadintas Amerikos lietuvių sostine.

Jau 1872 m. čia lietuviai pradeda organizuotis į šv. Kazimiero draugiją. Iš pradžių veikiama sykiu su lenkais. Kurį laiką bendromis jėgomis jieškota kunigo bei sielotasi bažnyčios statymu. Pirmasis kunigas pasitaiko lietuvis — Andrius Strupinskas, kuris ėmė telkti lietuvius į parapiją. Jų aukomis 1874 m. pastatoma medinė bažnyčia šv. Kazimiero garbei, bet, deja, įregistruojama lenkų katalikų vardu. Tai ji ir buvo šių dviejų tautų emigrantų visiško išsiskyrimo priežastis, atvėrusi akis ir kitų vietovių mūsų tautiečiams bei pakreipusi jų veiklą savarankiška linkme. Didėjant lenkų įtakai, po trejų metų čia jau atkeliamas klebonas lenkas. Prasidėjo nesutikimai ir vaidai, užsitęsę dvejus metus. Pagaliau lietuviai bylą dėl bažnyčios teisme pralaimėję, visiškai atsiskyrė nuo lenkų. Susirūpinta naujos parapijos steigimu ir naujos bažnyčios statyba.

Nepaisydamas lenkų intrigų, Filadelfijos arkivyskupas davė reikalingus leidimus. Lietuviams skaldyti, lenkų klebono globoje, 1888 m. pradėta leisti laikraštis "Saulė". Jis propagavo lietuvių - lenkų vienybę, bet nesėkmingai. Pradžioje vadovaujant kun. A. Burbai, paskui kun. P. Abromaičiui, Shenandoah miesto lietuviai susiorganizavo į grynai tautinę parapiją, kurios globėju pasirinko šv. Jurgį. 1891 m. pašventintas kertinis akmuo, o po metų iškilo ir medinė bažnyčia, kuri netrukus buvo perstatyta į mūrinę. Prasidėjo gyvas lietuviškas veikimas. Steigėsi organizacijos, skaityklos, chorai. 1895 m. kunigų P. Abromaičio ir Žilinsko rūpesčiu pradėta leisti net savaitraštis "Garsas Amerikos lietuvių".

Tai pirmųjų lietuvių emigrantų darbo vaisiai svečioje žemėje — vargingoje Pennsylvanijos anglių kasyklų srityje. Jie būtų gal dar brandesni, jeigu ne tie šešėliai, kurie anuomet pritemdė lietuvių katalikų organizacinį gyvenimą. Juos palietus, ypatingai minėtinas kun. Juozo Karaliaus triūsas, viską pakreipiant tiesia linkme.

Mūsų Jubiliatas į Shenandoah lietuvių šv. Jurgio parapiją klebonu buvo paskirtas 1929 m. spalio 30 d. Vos tik atvykęs, jis tuojau susidūrė su tais parapijos administraciniais sunkumais, dėl kurių jau nemaža buvo kentėję jo pirmatakai klebonai: P. Abromaitis, A. Milukas, J. Kaminskas, K. Taškūnas, V. Slavynas, R. Kutas, S. Pautienius ir J. Dumčius. O tie sunkumai buvo tokie — parapijos komitetas norėjo savarankiškai tvarkyti pagrindinius jos reikalus, kurie pagal Kanonų Teisę priklauso klebonui. Kelti per daug augštai galvą komitetus skatino Pennsylvanijos valstybes įstatymai, esmėje liečia protestantiškų parapijų administravimą, tvarkomą pasauliečių. Tai labai trukdė lietuvių katalikų kunigų pastoracinį darbą. Stengiantis tvarkyti parapiją pagal Kanonų Teisę, susilaukta iš komitetų griežto pasipriešinimo. Neišvengta bylinėjimosi teismuose. Shenandoah mieste mūsiškiai susiskaldę net į dvi dalis. Ištikimieji klebonams lietuviai susiorganizavo į Aušros Vartų parapija, gyvavusią iki 1915 m., palaikantieji komitetus pasiliko senojoje parapijoje. Pagaliau vėl sueita vienyben.

Kun. Juozui Karaliui teko sunkiausiai kovoti. Byla galutinai buvo laimėta tik 1937 m., kai Pennsylvani-joj pripažinta teisė pagal kanonus administruoti katalikų parapijas ir tuo pačiu atšaukta pasenę įstatymai. Sugrįžus ramybei, dar labiau ėmė kilti šv. Jurgio parapijos dvasinis lygis. Kun. Juozo Karaliaus pastangomis, jau 1934 m. įsteigta pradinė mokykla, įkurta daugybė religinių ir patrijotinių organizacijų, kurios tebeveikia iki šiandien.

Uoliai dirbdamas savoj parapijoje, Jubiliatas rado laiko nemažesniu uolumu reikštis ir bendrame Amerikos lietuvių gyvenime. 1910 m. ji matome "Moksleivių Susivienijimo" organizatorių gretose ir Tautos Fondo bei Lietuvos laisvės paskolų rinkliavų veikloje. 1923-4 m. kun. J. Karalius eina LRK Susivienijimo dvasios vado ir vykdomosios tarybos nario pareigas (vėliau pakeltas jos garbės nariu), o 1933 - 1934 m. jis yra LRK Federacijos tarybos narys. Ketverius metus buvo Kunigų Vienybės centro valdybos sekretorius, 1943 - 1945 m. išrinktas jos pirmininkas, 1945 m. pakeltas garbės pirmininku. Be to, 1945 - 1946 m. kun. Juozas Karalius pirmininkauja Lietuvių Kultūros Institutui, nuo 1946 m. "Motinėlės" draugijai (studijuojantiems šelpti). Veikia ir kitose organizacijose, puoselėdamas bei gindamas Bažnyčios ir lietuvybės reikalus.

Tarp daugelio organizacinių bei pastoracinių darbų jubiliatas neužleido nė spaudos srities. Religiniais bei visuomeniniais klausimais jis nuo 1914 m. rašė "Moksleivyje", "Garse", "Darbininke", "Drauge", "Saulėje" ir kt. Yra suredagavęs daug rezoliucijų lietuvių suvažiavimuose, kurios, pasiųstos Amerikos valdžiai, neretai buvo įtraukiamos į JAV Kongreso darbus. Taip pat rašė anglų kalba amerikiečių ir lietuvių leidžiamoje spaudoje. Paminėtina: The Lithuanian Booster, A Plea for Lithuanians, The Marian ... Aukomis ir premijomis prisidėjo prie lietuviškų knygų leidimo. šiuo metu jo rūpesčių centre stovi Amerikos Lietuvių Katalikų istorijos paruošimas ir išleidimas, kuriai talkina plunksna ir ištekliais. Jis yra pasižymėjęs ir vertimais iš anglų j lietuvių kalbą. Cia ypatingai paminėtinas vysk. F. Sheeno "Sūnus palaidūnas", išėjęs 1952 m. Parašė ir originalių dalykų, tarp kurių išsiskiria "Jaunuomenės auklėjimas" (1954 m.).

Tiek plačiai reiškęsis įvairios veiklos srityse ir sulaukęs trijų reikšmingų jubiliejų, kun. Juozas Karalius labai palankiai pažvelgė ir į kultūros žurnalo "Aidų" vargus. Paprašius tų jubiliejų proga tapti vieno numerio leidėju, jis taip skubiai ir taip atvirai atsiliepė su 500 dol. čekiu, lyg, rodos, būtų jautęs kokią neišvengiamą būtinybę. Taip, Jubiliatas ją tikrai jautė, nes visą amžių pats dirba lietuviškos kultūros labui ir pažįsta jos varganą kelią emigracijoje, šis jo žygis labai džiugina "Aidų" leidėjus, kurie jam taria nuoširdžią padėką, linkėdami naujų Dangaus malonių, klebonaujant pamiltoje Shenandoah lietuvių parapijoje.

Naudotasi: Lietuvių Enciklopedija X t., Lietuvių Katalikų šv. Jurgio parapija Shenandoah, Pa., 1941 m. Rev. Joseph A. Karalius Silver Jubilee, 1954 m. Testimonial irt honor of Rev. Joseph Karalius, 1949 m. Evening Herald 1954 m., nr. 275.
Tėv. L. Andriekus, O.F.M.