|
Parašė Nerima Narutė
|
ŠALTINIS
Šalta, judri ir neišsenkanti
Žemės arterija.
Žalioje miško priemenėje,
Po juodalksnių šaknim, po
Ąžuolais gyva gyvybė,
Pavasarį apkritusi auksiniais
Beržų žirginiais.
Kvapi konvalijom ir šalavijų
Mėlynais žiedais,
Skaidri ir kristalinė,
Perkošta smiltim-akmenėliais,
Šalta ir troškulį raminanti,
Saldi sula.
Ištryškusi iš vidurio
Aisčių žemės stigma,
Pievos delnan, juodžemio
Rieškučiose subėgęs
Miško žvėrelių šulinys,
Manos vaikystės atminimuose išlikęs
Skaidrus, šventos versmės
Palaimintas šaltinis.
METU MIŠIOS
Lietus — krykštytojas
Šventina sausą žemės žiauberį,
Prilyja sklidinai upes ir ežerų krikštyklas.
Šiltais lašais atvystęs pumpurus, patiesia
viedrynais lavos
altorių.
O žalio miško presbiterijoje kelia beržų
svyruoklių vėliavas.
Tada: Ateina Pranašas pavasaris ir skaito sėklų
evangelijas
Kaitra. Nualpusių laukų šventoriuje tylu.
saulės kielikas — žemės vynas
Žalių šilų mėlynių vynuogynas — vidurdienio
aukuras
Sanctus, Dominus Deus — žiogų malda.
Credo gieda vargoninkas vyturėlis.
Ruduo-misijonierius,
Geltoną stulą užsidėjęs,
Laukus žegnoja.
Palaimina artoją
Ir sočiomis riekėmis raiko duoną,
Pripildo aukso vasarojum kluoną,
Dalina derliaus pilnaties komuniją.
Užversta juodžemio vaga.
Pašventintas žiemkentis,
Rudens mišparų atgiedotos giesmės.
Žiemos sidabro Tabernakulyje
Užrakintas grūdas, gyvybės Ostija
Ligi kitų mišių pradžios —
Ateinančio pavasario.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
