PRANAS GAILIUS Spausdinti
Parašė DR. P. RĖKLAITIS   
. . . "le nom du peintre est PRANAS. Un nom d'avenir, certainement."
Mag-Vincenlot (1957)

Nuo 1955 metų Paryžiaus meno salionuose pradėjo rodytis naujas vardas: Pranas Gailius.
Jo kūryba — piešiniai tušu, akvarelės, litografijos ir aliejinė tapyba — gimsta tiesioginiame ryšyje su gamta, iš nuolatinio, intensyvaus ir betarpiško gilinimosi į ją. Paskutiniu laiku visi Gailiaus piešiniai daryti gamtoje ar su modeliu. Jo kūryboje dominuoją regimos gamtos elementai su dideliu asmenišku jautrumu perteikiami spontaniška tapybine faktūra ar subtiliai laisvų linijų grafizmu. Šiomis priemonėmis jis pagauna kiekvieno gamtos narvelio esminį pobūdį ir sykiu jį tvirtai įjungia į paveikslo kompoziciją. Aktas, gyvūnas, augalas, akmuo, žemė, vanduo yra šio atidaus kūrybinio proceso objektai. Irracionaliais ir vegetatyviš-kai lėtais šuoliais slenkančios spalvinės dėmės jo tapyboje ar drebančios, šokinėjančios, lūžtančios linijos jo grafikoje "gyvena" gamtos ritmu. Gailiaus kūryboje nėra nieko liguisto ar dviprasmiško, jam visiškai trūksta dar madoj tebesančio "morbidiškumo". Gailiaus piešiniai ir akvarelės kupini gyvybės, šviesos ir laisvės. Ši kūryba patraukli ir įdomi.

Pranas Gailius gimė 1928 metais sausio mėn. 22 d. Mažeikiuose, Žemaitijoje. Visą jaunystę praleido gamtoje, prie Ventos kranto . . . Savo prisiminimuose Pranas regi tėviškės gamtą, regi ją savo vidiniu jausmu. Antrasis pasaulinis karas Praną užklupo dar gimnazijoje, kurią lankydamas, jis linko poezijon. Eilėraščius Pranas rašo karo audros atblokštas Strasburge, kur 1946 m. pradėjo vakarais lankyti paišybos kursus prie Ecole des Arts Decoratifs, o dienomis praktikuoti pas architektą. Po kelių savaičių jam buvo aišku, kad jo pašaukimas yra tapyba. Supratęs spalvos jėgą, jis metė paišybos kursus ir pradėjo tapyti namie vienas. Tuo laiku kavinėse diskutuodamas su jaunais prancūzų tapytojais, Pranas apsisprendžia persikelti į Paryžių. Pasiskolinęs pinigų, 1950 m. jis išvyko iš Strasburgo ir Paryžiuje tais pačiais metais įstojo į Fernand Léger meno akademiją. Léger patariamas atnaujino sistemiškas paišybos studijas ir apie metus laiko vien mokėsi, kaip reikia piešybiškai išsireikšti. Betgi studijos pas Léger davė Gailiui lemtingą rezultatą: priartino prie tapybinės galvosenos. F. Léger galvosena tais paskutiniais metais (mirė 1955) jaunosios kartos pradėjo nebepatenkinti. Gailius pastebėjo, kad neužtenka tik išsireikšti ir eiti epochos gairėmis.

Susidūrimas su sudėtingu Paryžiaus meno pasauliu atvykusiam iš provincijos jaunam lietuviui drąsos neatėmė. Per savo lyrinius polinkius jis jau buvo radęs kelią į savarankišką aplinkos išgyvenimą ir stovėjo ant tvirto pagrindo. Todėl Paryžiuje jis greit suprato "akių vertę", kad pats vienas meninis temperamentas tėra praeinantis veiksnys kūryboje, bet temperamentas, kuris regi ir regėdamas "galvoja ir jaučia", savo kelyje sugebės palikti kūrybinių rezultatų.

1953 metais Gailius studijavo litografiją Ecole Nationale dės Beaux Arts pas Judon, ir nuo 1952 iki 1955 didžiausią jo darbų dalį sudarė grafika. Pati svarbioji Gailiaus mokykla buvo ir tebėra nuolatinis gyvas ryšys su tapybos meno klasikais Luvre ir Musée d'Art Moderne. Senieji meistrai, jo paties tvirtinimu, suteikia turtingesnių ir šviežesnių impulsų, kaip moderniojo meno klasikai. Ypač Gailius pamėgo Velasąuezą ir Goyą, bet taip pat Poussiną; iš moderniųjų Matisse ir Cézanne priklauso prie jo atidžiai stebimų meistrų. Cezanne'o kūryba Gailiui turėjo reikšmės jau anksčiau, bet sakosi pilnai ją supratęs tada, kai turėjo progos, keletą metų pagyvenęs Paryžiuje, išvykti į Prancūzijos kaimą. Grįžimas gamton! Grįžęs gamton, stebėdamas ją, gyvendamas ir kurdamas su gamta, Gailius randa save, bet ir lankydamas Pous-sino ir Cezanno kūrinius, o iš jų eidamas gamton, Pranas jieško ir randa savąją tiesą.

Toks poetiškas ir gilus gamtos interpretavimas Paryžiaus meno momentinėje situacijoje yra naujas ir gaivus. "Šio jauno 31 metų lietuvio asmenybė dvelkia tam tikru melancholišku, nostalgišku švelnumu, gan patrauklia savo poezija", pastebėjo vienas prancūzų meno kritikas "Aujourd'hui," Paris. Šiandieninė meno situacija Paryžiuje turi epochinio lūžio simptomų. Abstraktinės ir surrealistinės srovės yra peržengusios savo kraštutines fazes. Dar prieš porą mėtų dėmesio centre buvęs tašizmas (Ri-opelle, Estinne, Matta, Mathieu, Michaux) laikomas jau "beveik užmirštu dalyku". Modernusis menas baigia užimti savo garbingas vietas meno muziejuose. Paryžiuje iškilo nauji vardai jaunų tapytojų, kurie dirba figūriškai, kaip Buffet, Foutrier, Clave. Šiame Paryžiaus fone reikia suprasti ir Prano Gailiaus kūrybą ir jos pasisekimą. Neužmirština, kad jaunasis lietuvis Paryžiuje jau nėra svetys. Jis Paryžiuje subrendo, ir jo lietuviška prigimtis stipriai prisisunkė Paryžiaus oro. Tai matome Prano piešinių cikle "Viena diena Paryžiuje", kur randame viską, kas yra Paryžius: Senos pakrantės, minkšta saulėta atmosfera ir Paryžiaus žmonės.

Pirmą kartą Pranas Gailius savo kūrybą Paryžiuje išstatė 1955 metų rudenį Galerie du Haut-Pavė. Iš vėlesnių parodų minėtinos šios: 1957 metais Galerie La Voute Marcei - Lenoir —individualinė tapybos paroda; 1958 Galerie Bechasse—tapyba; 1959 Galerie Le Soleil dans la Tete — pirma individualinė akvarelių paroda, ten pat rudenį išstatytos Gailiaus akvarelės grupinėje parodoje "L'instant vegetal". 1959 metų rudenį Galerie Bellechasse pastatė Praną dvylikos kitų tapytojų priekyje, duodama jo tapybai atskirą salę. Palankaus dėmesio sulaukė Prano Gailiaus piešiniai ir akvarelės su tušu, kuriuose išvystyta natūrali kompozicijos tektonika, apibendrinant gamtinę tikrovę

PRANAS GAILIUS
Autoportretas en arlequin (Anglis. 1950)


PRANAS GAILIUS JAUTIS (anglis ir akvarele)

tiksliu geometrizuoj ančių kontūru (plg. "Autoportretas en arlequin", "Dvi galvos su vaisiais", "Jautis", "Miško sapnas"). Kai kuriuos jautrius meno mylėtojus sužavėjo jo tie nemažiau stiprūs piešiniai, kurie spontaniška ir taupia linija pagauna pulsuojančią gyvybę (plg. "Šeimyniška popietę" ir piešinius tušu).

Prano Gailiaus kūrybos pasirodymas sulaukė daug šiltų atsiliepimų prancūzų spaudoje, pvz. "Le Nouveau Rhin Franoris" 1949.X.27; "Art Spectacles" 1957.XII.11-17; "Combat" 1958. XI.17; "Arts" 1959.X.14-20; "Art Spectacles" 1957.VI.17-23; "Aujourd' hui" 1959 septembre; "L'Information" 1954. X. 24; "Sens plastiques" 1959 novembre ir kt. Atskirą straipsnį parašė Jean-Jacques Leveque: Pranas 1' attentif, žurnale "Sens plastiques" 1959 nr. 4 Juin (su 1 pav.). Paryžiaus televizija reportažo rėmuose "Vie d' artiste en 1959" rodė Prano Gailiaus darbovietę, apie ką rašė taip pat televizijos žurnalas "Tele" 1959.11. 15-21, nr. 747 įdėdamas mūsų menininko nuotrauką.

Pranas Gailius ant savo darbų pasirašo vien vardu. Dėl to PRANAS virto jo antra artistine pavarde, kuria jis žinomas Paryžiuje.
Šia vasarą suruoštos trys Prano Gailiaus piešinių ir guašų parodos Vokietijoje. Pirmoji įvyko "Haus Siemens" Erlangene, antroji — "Institut fuer Auslandsbeziehungen" Stuttgar-te, o trečioji buvo atidaryta rugsėjo 18 dieną Bad Oeynhausene, Baltų draugijos Vokietijoje suruoštos kultūros savaitės rėmuose.